Tai jau antras kūdikis per parą, kuris į Kauno klinikas atvežamas dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Dviejų su puse mėnesio mergaitė ketvirtadienio rytą į Kauno klinikas buvo pervežta iš Respublikinės Šiaulių ligoninės.
Kaip DELFI informavo Kauno apygardos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Izabelė Bočkienė, abu tėvai tą dieną, kai kūdikiui sutriko sveikata, buvo kartu, tačiau tikslios lemtingos akimirkos aplinkybės dar tikslinamos.
„Kūdikiui buvo nustatyti kvėpavimo ir sąmonės sutrikimai“, – teigė I. Bočkienė.
Atstovės teigimu, abu tėvai yra žinomi teisėsaugai. „Tai nesisieja su šiuo įvykiu, todėl nedetalizuojama“, – detalių netikslino atstovė.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. „Įtarimai dar niekam nėra pareikšti. Renkama pirminė informacija, vykdomos apklausos, apklausiami kaimynai. Bus sprendžiama dėl įtarimų pareiškimo“, – teigė I. Bočkienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovas Arūnas Malinovskis DELFI teigė, kad tarnybai ši šeima nėra žinoma.
Tarnybos žiniomis, porai tai pirmagimis.
Dar vienas atvejis – šeimoje iš Šiaulių
DELFI primena, kad ketvirtadienio rytą į Kauno klinikas pervežta mergaitė iš pradžių buvo gydoma Šiauliuose.
Šiaulių apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyr. specialistė Gailutė Smagriūnienė DELFI teigė, kad nors pradėtas ikiteisminis tyrimas, dar nereiškia, kad tikrai buvo smurtaujama.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo Kodekso 140 straipsnį „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“, pagal kurį gresia areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas tam, kad galėtume atlikti visus procedūrinius veiksmus, nors medikai nerado smurto žymių“, – teigė Šiaulių policijos atstovė.
G. Smagriūnienė tvirtino, kad pirminiais duomenimis, įvykio metu tėvas namuose buvo vienas. „Smegenyse medikai rado keletą hematomų, bet hematomos gali būti ir dėl sveikatos sutrikimų, ir nuo supurtymo. Kauno medikai turi diagnozuoti. Ekspertams duota užduotis nustatyti sužalojimą“, – tvirtino atstovė.
Šiaulių VPK atstovė teigė, kad detalių apie įvykį šiuo metu žinoma nedaug: „Įvykio metu tėvas buvo vienas namuose, pamatė, kad mergaitė nerami, paėmė ant rankų ir prasidėjo traukuliai“.
Supurtyti galima ir netyčia
Po abiejų įvykių Kauno klinikose buvo surengta spaudos konferencija. Nors medikai dar nustatinėja tikrąsias kūdikių sveikatos sutrikimų priežastis, konferencijoje buvo kalbama apie supurtymą.
„Supurtyto vaiko sindromui būdinga tai, kad nėra išorinių traumos požymių, tačiau dažniausiai yra kraujosrūvos smegenyse, dažniausiai po kietuoju dangalu, tarp kietojo ir voratinklinio dangalo. Ir kraujosrūvos akių dugnuose“, – kalbėjo Vaikų intensyvios terapijos gydytoja, vaikų ligų gydytoja Birutė Šinkūnienė.
„Labai sunki situacija, – apie tai, kokios būna supurtyto vaiko sindromo pasekmės kalbėjo gydytoja. – Statistika tokia, kad kas penktas miršta. O tiems, kurie išgyvena, gali likti įvairūs neurologiniai sutrikimai. Ir aklumas, ir regos sutrikimai ar kurtumas, ar vystymosi sutrikimas: tiek motorikos, tiek protinis. Gali blogiau vaikščioti. Liekamieji reiškiniai gali būti labai įvairūs.“
Gydytoja įvardijo, kad kūdikio galva sudaro maždaug trečdalį kūno. „Smegenys yra daugiau vandeningos, kaklo raumenys yra silpni, – įvardijo B. Šinkūnienė. – Kai kratoma, galima sakyti, kad smegenys daužosi į priekinę ir užpakalinę kaukolės sienelę. Tada atitrūksta kraujagyslės, o vaikų kraujagyslės irgi yra platesnės, todėl išsilieja kraujas.“
B. Šinkūnienė pridūrė, kad labai dažnai „pakratant vaikas dar ir numetamas“. Taip pat būdingi ir tų organų, už kurių laikoma, pakitimai. „Krūtinės, rankų, kartais už pilvo. Tada gali būti pažeisti ir pilvo organai“, – kūno vietas, už kurių laikoma, kai kūdikis patiria supurtymą, vardijo gydytoja.
Medikė pridūrė, kad taip pat kūdikio kūnas gali būti sužalotas ir jį mėtant.
„Dažniausiai, jei ne apie smurtinį mechanizmą eina kalba, tai springstant vaikui, kai jis kratomas už kojyčių“, – supurtymo priežastį įvardijo medikė.