aA
Kelias dešimtis Kauno klinikų pastatų, kurie užima 36 hektarų plotą, jungia daugiau nei 4 km ilgio požeminiai tuneliai. „Ryte ir per pietus judėjimas po žeme – kaip saulėtą vasaros dieną Laisvės alėjoje“, – juokiasi Kauno klinikų direktoriaus ekonomikai ir infrastruktūrai pavaduotojas statybai Povilas Ruginis. Po Kauno klinikomis yra net slėptuvė, įrengta apsaugoti žmones nuo priešlėktuvinių ir cheminių atakų, o kai kurių tunelių nėra išvaikščioję nė medikai.
Kauno klinikos
© Kauno klinikos

Naudojo tą pačią technologiją kaip įrengiant Paryžiaus metro

Kauno klinikos yra didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje ir viena didžiausių Baltijos šalyse, per metus čia apsilanko daugiau kaip 1 mln. pacientų. Universiteto klinikos buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje, o statybos darbai truko 1937–1940 m. Kauno klinikas projektavo architektai iš Prancūzijos – Urbainas Cassanas, jo padėjėjas Elie Ouchanoffas ir lietuvis Feliksas Bielinskis.

Įdomu tai, kad ligoninės tuneliai buvo statyti pagal tą pačią technologiją kaip metro po Senos upe Paryžiuje. Pastatai ir tuneliai buvo daugiausia statyti žmonių rankomis ir arklių pagalba.

„Statybos truko pakankamai trumpai. Tik iki jų pradžios buvo daug svarstymų, kur statyti šią ligoninę. Buvo svarstoma gal 20 vietų, kur šios klinikos galėtų atsirasti, kol nuspręsta pasirinkti užmiestį. Tuomet kilo triukšmas, kodėl jos pasirinktos statyti būtent čia.

Tuomet čia buvo plyni laukai, žmonės nežinojo, kaip pavyks iki jų nuvažiuoti. Tačiau statybos buvo pradėtos, o šiandien ši vieta yra viena patogesnių Kaune. Korpusai plečiami iki šiandien, pastatai vis renovuojami ir tvarkomi, nes viskas laikui bėgant dėvisi“, – LRT.lt pasakoja P. Ruginis.

Pirmą kartą kai kurie darbai mechanizuoti, panaudotas vibruotas betonas, naujovišku būdu statomos laiptinės. „Kai statė klinikas, teritorija buvo pakankamai vandeninga, aukšti gruntiniai vandenys, todėl rangovai, kurių tuo metu buvo apie 20, kėlė klausimą, kaip įrengti tunelius, kad jų neužpiltų vanduo.

Buvo padarytos drenažo sistemos, o akademikas profesorius Vladas Lašas kreipėsi į projektuotoją, kad šis išsiaiškintų, kokią technologiją naudojo prancūzai, statydami metro Paryžiuje. Tuomet ir buvo išsiaiškinta technologija, atsakiusi į daugybę klausimų ir padėjusi tuneliams tinkamai išsilaikyti. Ši technologija – vibruotas betonas, kuris buvo panaudotas pirmą kartą šalyje“, – pasakoja P. Ruginis.

Besileidžiant laiptais žemyn į tunelius pasiteiraujame, ar daug erdvės liko plėstis Kauno klinikoms? „Labai stipriai traukiamės, vietos plėstis daug nėra“, – šypsosi P. Ruginis.

P. Ruginio rankose – du Kauno klinikų planai: vienas jų – 1939-ųjų, kuriame pavaizduoti 6 klinikų pastatai, kai tik šie buvo pastatyti, tuo metu kitas – dabartinių Kauno klinikų planas. „Pirmajame plane matome tunelių sistemą, tuomet ji buvo apie 1 km ilgio.

Dabar Kauno klinikos gerokai išsiplėtusios, iš 12 hektarų teritorija išsiplėtė į 36. Šiuo metu stovi kelios dešimtys pastatų, o su techniniais tuneliais tunelių ilgis yra 4,5 km. Dabar esame centrinėje dalyje, apeisime ratą ir vėl sugrįšime į vietą, iš kurios pradėjome kelionę. Parodysiu jums seniausią tunelio atkarpą iki Patologinės anatomijos klinikos. Į čia vedantis tunelis yra pats seniausias“, – žemėlapyje rodo pašnekovas.

Ilgiausias tunelis – 500 metrų – veda nuo Centrinio korpuso iki Endokrinologijos klinikos. „Jei eitumėt nuo Endokrinologijos klinikos iki Akušerijos, būtų daugiau kaip 700 metrų“, – suskaičiuoja P. Ruginis.

Dažniausiai tuneliai yra iki 2,3 m pločio, o kai kuriuose yra pusapksritimio formos praplatėjimai, skirti prasilenkti priešingomis kryptimis vežamiems ligoniams ar kroviniams. Virš tunelių yra operacinės bei palatos, laboratorijos, gydytojų kabinetai, vietomis – tušti kiemai tarp pastatų.

Įrengus tunelius tuo metu tai buvo vienas moderniausių dalykų, kone inžinerinis stebuklas, kurio neturėjo daugelis net ir didesnių ligoninių Rytų regione. Pavyzdžiui, Sankt Peterburgo ligoninėje, kuri yra dvigubai didesnė nei Kauno klinikos, nėra jokių tunelių. Kai reikėdavo ligonius pervežti į kitą skyrių, medikai pacientus uždengdavo daugybe antklodžių.

Tuneliuose netrūksta emocijų

Tuneliuose jaučiama šiluma. „Tunelis geras inžinerinis statinys tuo, kad jam nelabai reikia atskiros šildymo sistemos – praktiškai visa šiluma pasiimama iš pastatų ar šilumos trasų. Taigi papildomai įrengti šildymo sistemos beveik nereikia“, – paaiškina P. Ruginis.

Vaikštant atsidūrėme personalo rūbinėje. Ji – didžiausia rūbinė Kauno klinikose. Čia 2800 spintelių, kuriuose savo daiktus ir drabužius gali palikti Kauno klinikų personalas.

„Pacientams ši rūbinė nėra skirta. Daugelis medikų drabužius laiko savo skyriuose, o ši skirta labiau rezidentams ir kitiems darbuotojams, kurie neturi kur pasidėti daiktų. Dar turime vieną rūbinę Neurochirurgijos korpuse, ten yra 1000 vietų. Apskritai Kauno klinikose kasdien būna apie 6–7 tūkst. darbuotojų. Gyvenimas po žeme čia verda visą parą“, – sako P. Ruginis.

Keliaudami toliau Kauno klinikų požemiais matome vis skubančius medikus, kai kurie jų ilgas tunelių atkarpas įveikia paspirtukais, taip pat pacientus, atvykusius aplankyti artimuosius. Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyr. specialistė Eglė Audickaitė pabrėžia, kad ligoninės sienos mato daugiausia nuoširdžių liūdesio ir džiaugsmo ašarų.

„Kauno klinikų tuneliuose įvairių emocijų taip pat netrūksta. Atsimenu, kai pirmą kartą tunelyje pamačiau bėgančią gydytojų komandą, skubančią pas pacientą. Iš jų veidų galėjai suprasti, kad laukiančiajam kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi. Tuomet, pasitraukus į šoną, pagalvojau, kad šie ilgi, po žeme esantys koridoriai, yra ne tik dažnai greitesnis ir patogesnis būdas judėti po didžiausią ligoninę, bet ir neatsiejama Kauno klinikų dalis, kurioje taip pat verda gyvenimas“, – pasakoja E. Audickaitė.

Pasak jos, tuneliuose galima kasdien išvysti gyvybes gelbstintį medicinos personalą, einantį pas pacientus ar namo po budėjimo: „Anksti ryte, per pietus ir vakare tuneliuose važinėja specialūs traukinukai, maistą išvežiojantys visiems čia gydomiems pacientams. Vidudienį iš įvairių tunelių pusių pamatytumėte nedideles grupeles, einančias pietauti.

Nors susisiekimui skirti tuneliai nėra siauri, neretai tokiu metu kelyje reikia atsargiai prasilenkti su kitais darbuotojais ar lankytojais. Dokumentai, technika, pagalbinės priemonės – viskas, kas neatsiejama nuo sklandaus ligoninės darbo, dažnai keliauja šiais tuneliais. O kai viršuje jau temsta ir atrodo, kad dienos darbai baigti, nusileidę žemiau pamatytumėte, kad čia, tuneliuose, diena tęsiasi toliau.“

Keliaujant Kauno klinikų tuneliais, galima patekti ir į ligoninės valgyklą, kavinę ir koplyčią – visa tai yra Paslaugų centre. Koplyčioje kiekvieną dieną vyksta Šv. Mišios, antradieniais ir ketvirtadieniais – Švc. sakramento adoracija. Taip pat Kauno klinikose ir darbo dienomis, ir savaitgaliais budi kapelionai (jų iš viso yra 5).

Vamzdžiais skraidins laboratorinius tyrimus

Prieiname 450 kvadratų dydžio slėptuvę, tačiau į vidų patekti, deja, negalime. „Tuo metu, kai statė Kauno klinikas, buvo pastatyta ir slėptuvė – ji buvo pati didžiausia ir galinti apsaugoti žmones nuo priešlėktuvinių ir cheminių atakų.

Ar ji arba tuneliai galėtų apsaugoti ir dabar karo atveju? Priklauso nuo to, kokia būtų nelaimė. Dabar visai kitos karo technologijos. Slėptuvė ir tunelis yra du atskiri inžineriniai statiniai, slėptuvėje yra hermetinės durys, vėdinimo sistemos, specialios sienos, o tunelis daugiau skirtas pereiti iš vieno pastato į kitą, nutiesti komunikacijas. Pasislėpti būtų galima, bet klausimas, kiek tuneliai galėtų apsaugoti, nors 1939-aisiais įrengiant šiuos tunelius buvo galvojama ir apie žmonių apsaugą“, – aiškina P. Ruginis.

Jo pasiteiraujame, ar kuriais nors tuneliais yra galimybė išeiti į miestą. „Ne, tikrai nėra tokių išėjimų. Tuneliai veda tik į kitus korpusus. Bet įdomu tai, kad kartais eini tuneliu ir nelabai supranti, kaip atsiduri pastate. Kartais eidamas lipi į viršų ir supranti, kad jau atsidūrei kurioje nors klinikoje. Vienas toks tunelis veda į Traumų ir skubios pagalbos centrą“, – sako P. Ruginis.

Šis tunelis – gana naujas ir erdvus, pritaikytas net ir transportui, kad galėtų pravažiuoti ir nugabenti didelių gabaritų medicininę įrangą. P. Ruginis pastebi, kad senieji tuneliai išsilaikę stebėtinai gerai, tuo metu naujuosius kartais reikia paremontuoti.

„Gal kažkur nepanaudota hidroizoliacijos, gal kitos bėdos, bet jie laikas nuo laiko būna atnaujinami, renovuojami. Aišku, norisi, kad visi tuneliai būtų gražūs, bet prioritetas vis tik yra gydymo patalpoms“, – priduria ekskursijos vadovas.

Praėjus Traumų ir skubios pagalbos centrą ir tuneliu toliau keliaujant Kauno klinikų Ūkinio pastato link, patenkama į Kauno klinikų centrinį archyvą. Archyve saugomos pacientų ligos istorijos (mažiausiai 25 metus), įvairūs dokumentai, susiję su Kauno klinikų pastatais (projektai, techninė dokumentacija), taip pat kiti dokumentai, svarbūs Kauno klinikų veikloje (įvairūs raštai ir kt.)

P. Ruginis plačiau aprodo ir tunelį, kuriame įrengta slėptuvė.

„Šiuo tuneliu net ir ne visi klinikų darbuotojai yra išvaikščioję – jis veda į universiteto patalpas. Studentai tikrai žino šį tunelį“, – pasakoja P. Ruginis. Ir išties: tuneliu kulniuoja daugybė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų. Įdomu tai, kad tunelis nėra aukštas – aukštesni nei 1,90 m. žmonės pasistiebia gali įsiremti į lubas.

Prieiname tuneliuose esančią didelę sankryžą. Iš jos – galimybė nueiti skirtingomis kryptimis į įvairius korpusus.

„Taigi esame vienoje iš dviejų pagrindinių sankryžų, iš kurių galima patekti į norimas vietas. Visur yra informacinės lentelės, kurios padeda orientuotis. Ar dažnai pasiklysta? Būna tiek jaunų, tiek senyvo amžiaus žmonių, kurie neranda kelio, bet visur yra nuorodos, kuriomis vadovaujantis tikrai nesunku nueiti ten, kur norite. Žinoma, pirmą kartą patekus į tunelį yra sudėtinga“, – pataria P. Ruginis.

Dažnai tuneliuose nėra mobiliojo ryšio, tačiau yra įrengti specialūs pagalbos mygtukai – juos paspaudus galite sulaukti pagalbos. „Šie pagalbos mygtukai „surišti“ su apsaugos postu. Jie mato, kam ir kur reikia pagalbos. Tuneliai pakankamai saugūs, visuomet vaikšto apsaugos darbuotojai, vaizdą stebi įrengtos kameros“, – dėsto P. Ruginis.

„Žinote, mes dabar einame tuneliu, bet šalia, jūsų dešinėje, už sienos yra dar vienas tunelis. Kartais vieni tuneliai yra dar žemiau, nei kad mes vaikštome. Tik jau ne vieši, o įrengti vamzdynams ir pan. inžinerinėms sistemoms. Ar jais galima praeiti? Labiau gal prašliaužti pažeme, bet praeiti vis tiek galima“, – tikina pašnekovas.

Baigiantis kelione Klinikų požemiais ekskursijos vadovas parodo ir naująją įrangą tuneliuose – vadinamąjį pneumopaštą. Tai – ilgi vamzdžiai, nutiesti šalia daugybės kitų panašaus dydžio vamzdynų trasų.

„Daug kas galvoja, kad čia kanalizacija, tačiau tai – nauja sistema. Į šiais vamzdžiais keliaujančius konteinerius bus galima įdėti laboratorinius tyrimus ar kitus dokumentus ir jie vamzdžiais nukeliaus iki laboratorijos ar kitų skyrių. Panaši sistema veikia kai kuriuose prekybos centruose, bet čia ji daug sudėtingesnė, neturinti Lietuvoje analogų. Bet visa tai veikti pradės ateityje, kol kas dar tik baigiama įrengti. Visa tai pagreitins laboratorinių tyrimų atlikimą ir dokumentų patekimą į reikiamas vietas“, – aiškina P. Ruginis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Revolut“ atstovas: slėpti pinigų nuo antstolių pas mus nebeišeis (14)

Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio „ Revolut “ verslo plėtros vadovas Andrius...

Užkalnis. Saugokitės feisbuko, jis žagina jus kasdien (35)

Saugokite, kaip pinigus, savo dėmesį ir laiką. Gyvenimo niekas negrąžina.

Policija pardavė avarijoje sumaitotą automobilį, bet pamiršo reikšmingą detalę (86)

„Be defektų“ – toks užrašas pridėtas interneto skelbimų portale greta parduodamo „...

Į Klaipėdos merus susiruošęs teisiamas Eligijus Masiulis tvirtina iš Grybauskaitės įspėjimų negavęs (335)

Politinės korupcijos byloje teisiamas buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis...

Jurbarkiečių Kalėdoms išpuošti namai sulaukia didžiulio dėmesio: tokios elegancijos dar reikia paieškoti (2)

Gūdžią naktį – šviesų jūra. Pasigėrėti įstabiu reginiu kasmet į Jurbarko pakraštyje...

Prieš autsaiderių testą – Ulanovo ryžtas: negalime teisintis, kad kažko trūksta specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (7)

Šį savaitė prieš Kalėdas Eurolygoje labai įtempta – visoms komandoms teks sužaisti po dvejas...

Šefo Ruslano Bolgovo šventinis pasiūlymas: itin gardžios vištų blauzdelės su kriaušėmis

Iki didžiųjų žiemos švenčių likus vos mažiau nei savaitei, svečių laukiantys šeimininkai...

Viskas, ką turite žinoti apie papildomą pensijų kaupimą nuo naujų metų (38)

Nuo naujų metų pasikeitus papildomo pensijų kaupimo tvarkai gyventojai bus vėl priversti...

Ministeriją mokytojai palieka su grauduliu akyse: to nepamiršime iki mirties papildyta (371)

„Džiaugiamės, kad pagaliau mokytojus išgirdo, įsiklausė ir pradėjo spręsti problemas“, –...

Meghan Markle žiedas tik iš pažiūros atrodė paprastas – iš tiesų turėjo užslėptą reikšmę

Sasekso hercogiene gegužę tapusi Meghan Markle sugeba subtiliai išreikšti savo pažiūras ir...