Du vyriausieji patarėjai – iš Kauno
Prieš dvejus metus šalies prezidento pareigas eiti pradėjęs ekonomistas Gitanas Nausėda nemažai kalbėjo apie gerovės valstybės viziją, jo komandoje vyriausiais patarėjais ėmė dirbti du neblogai žinomi kauniečiai.
Buvęs miesto mero Visvaldo Matijošaičio bendražygis ir pavaduotojas, jo „dešiniąja ranka“ vadintas Povilas Mačiulis tapo vidaus politikos grupės vadovu, o žinomos Kauno politikų giminės atstovas, įvairiose pozicijose Lietuvos banke dirbęs, taip pat nemažai sporto srityje pasiekęs Simonas Krėpšta vadovauja ekonominės ir socialinės politikos grupei.
Patį prezidentą su Kaunu netiesiogiai sieja ne tik du jo patarėjai. Jis lankydavo savo bičiulį, šių metų pradžioje amžinybėn iškeliavusį kolekcininką, knygų antikvariato įkūrėją Vidmantą Staniulį. Garsųjį G. Nausėdos namą projektavo garsus Kauno architektas Gintautas Natkevičius su savo komanda.
Tačiau ką apie poros metų G. Nausėdos darbą valstybės vadovo poste galvoja eiliniai kauniečiai? To klausėme miesto gatvėse sutiktų žmonių. Norint atspindėti kuo daugiau skirtingų nuomonių, kalbinti įvairaus amžiaus respondentai.
Imponuoja valstybės vadovo laikysena
„Manau, kad G. Nausėda – tikras valstybės vadovo pavyzdys. Savo inteligencija, laikysena ir vidine kultūra jis tikrai nedaro gėdos Lietuvai tarp kitų šalių prezidentų.
Sunku pasakyti, ar I. Šimonytė būtų geresnė prezidentė už G. Nausėdą? Gal ji ir nuoširdesnė, labiau užjaučianti, tokia „motiniška“, bet ją labai įtakotų konservatoriai, kurie rėmė rinkimuose. O G. Nausėda juk ėjo kaip nepriklausomas kandidatas, ko gero dėl to jam ir sunku, nepavyksta susitarti su konservatoriais, kurie jo vietoje taip norėjo matyti I. Šimonytę“, – kalbėjo pusamžė valstybės tarnautoja.
Pasak kaunietės, jeigu ne konfrontacija su vyriausybe, G. Nausėdai galbūt geriau sektųsi. Kita vertus, pasak respondentės, prioritetinė prezidento veiklos sritis visgi yra vidaus, bet užsienio politika, todėl tikėtis iš prezidento institucijos inicijuojamų esminių iniciatyvų bei permainų kasdieniame gyvenime tikriausiai neverta.
„Ačiū Dievui, mes gyvename Lietuvoje, o ne kokioje Turkmėnijoje, Baltarusijoje ar Rusijoje, kur viską kontroliuoja prezidentai. Matome, kaip „smagu“ tose šalyse gyventi eiliniams žmonėms“, – ironizavo pašnekovė.
Prezidentą įsivaizduoja esant „tradicinės šeimos“ gynėju
„Prezidentą vertinu labai gerai, nes jis gina mūsų tautos tradicines vertybes. Jis parodė, kad svarbu šeima, tokia, kokia Lietuvoje buvo per amžius, ar ne dviejų vyrų, dviejų moterų, kaip norima dabar padaryti. Nes tai mūsų protėvių vertybes, už kurias kaip tik dabar turime pakovoti“, – sakė jaunas kaunietis, pripažinęs, jog palaiko „šeimos gynimo“ maršo idėjas.
Jo vertinimu, G. Nausėda pasirodė tikru šalies Konstitucijos gynėju, nes akcentavo, kad būtent pagrindiniame šalies įstatyme yra aiškiai apibrėžta šeimos sąvoka.
„Tai, kad prezidentas pasisako už tradicines vertybes daug kam nepatinka. Pasižiūrėkite, kaip įsižeidė A. Tapinas, kaip konservatoriai G. Nausėdą puola. Čia viskas tik dėl to, kad žmogus turi stuburą ir nenori pasiduoti Europos stumiamai ideologijai.
Nes kas dabar daroma, tai jau panašu į šeimos genocidą. Jeigu nori, kad vaikas galėtų lankyti mokyklą, turi leisti, kad jį testuotų, o gal ir skiepytų. Nuo skiepų propagandos jau šlykštu darosi, bet niekas apie pasekmės nekalba. Mokyklose genderizmo idėjos kišamos į galvas. Kur tai matyta, kad vaikas pats galėtų pasirinkti savo lytį?“, – piktinosi kaunietis.
Priminus, jog pats G. Nausėda žmones ragino skiepytis nuo Covid-19, pašnekovas sakė to negirdėjęs.
G. Nausėdą kaltina dviveidiškumu ir populizmu
Būtent G. Nausėdos pademonstruotas dėmesys sostinėje vykusiam „šeimos gynėjų“ renginiui, jo patarėjo P. Mačiulio flirtas su „marširuotojais“ bei vienu jų lyderių, už finansinius nusikaltimus teistu ir tebeteisiamu Antanu Kandrotu, save vadinančiu Celofonu papiktino kitą pašnekovę.
Viename Kauno universitetų doktorantūroje studijuojanti mergina sakė, kad tokio poelgio iš G. Nausėdos tikrai nesitikėjo.
„Jis labai aiškiai parodė, kokią visuomenės dalį renkasi, kur ieško sau palaikymo. Kai susirenka antivakserių ir homofobų minia, skleidžia sąmokslo teorijomis ir tamsybiškumu paremtas savo idėjas, prezidento reveransas šiems žmonėms labai daug ką pasako“, – svarstė kaunietė.
Ji sakė neabejojanti, kad valstybės vadovo flirtas su „marširuotojais“ tik gilina užsitęsusį jo konfliktą su konservatoriais, vietoje to, kad ieškotų būdų suvienyti karantino psichologiškai iškankintą tautą, dar labiau gilinama takoskyra.
„Dabar visi, kurie kritikuos prezidentą taps „tradicinių šeimų“ priešais, bus apšaukiami gėjais bei lesbietėmis. Nors pats G. Nausėda per rinkimų kampaniją žadėjo įsidegti LGBT ženklelį, kalbėjo apie pagarbą visiems žmonėms. Gaila, kad taip greitai pamirštami pažadai, pasirenkama patogesnė, populistinė pozicija“, – sakė doktorantūroje studijuojanti kaunietė.
Tiki gerovė valstybės vizija
„Manau, kad G. Nausėda – geras prezidentas, nes tarnauja jis ne partijoms, stengiasi padėti žmonėms. Aišku, gal ne viskas pavyksta, visa ta pandemija daug kam planus sumaišė“, – sakė pensinio amžiaus kaunietis.
Pašnekovas G. Nausėdą lygino su kadenciją baigusiu valstybės vadovu V. Adamkumi, jo teigimu, buvusiu tikru autoritetu jaunajai kartai.
„Problemų tikrai nemažai, pas medikus sunku pakliūti, galėtų ir pensijos didesnės būti, nes kainos vis labiau kyla. Sunku pasakyti, kiek čia viskas prezidento valioje. Man patiko, kaip jis kalbėjo apie gerovės valstybę. Žinote, aš tikiu, kad tai išsipildys.
Gal aš to ir nesulauksiu, gal mano vaikai sulauks. Kad atėjus senatvei nereikėtų gyventi gaunant skurdžią pensiją, bet džiaugtis likusiu gyvenimu. Žinote, kaip turtintų šalių pensininkai daro? Nusiperka namelį ant ratų ir keliauja. Džiaugiasi žmonės gyvenimu, aplanko tas vietas, kur dirbant nebuvo laiko nuvažiuoti. Pas mus irgi kažkada taip bus“, – optimizmo nestokojo senjoras.
Pasigenda aiškesnės vizijos
„Sunku vertinti prezidento veiklą, kai jos matome labai mažai. Į viešumą patenka tik eiliniai konfliktai su vyriausybe, palaikytojų paieškos tarp „šeimos gynėjų“, ar vienas, kitas jo pasisakymas. Bet iš viso to gerovės valstybės tikrai nesukursi. Tai gali padaryti ne vyriausybė ar prezidentūra, o stipri ekonomika, aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų plėtra bei investicijos, stiprūs mokesčių mokėtojai, vidurinioji klasė. Tačiau pasigendu G. Nausėdos vizijos būtent šiame lygmenyje“, – sakė savo verslą įkūręs pusamžis inžinierius.
Jis sakė, kad tiek Kaune, tiek ir visoje veikia tarptautinio lygmens, užsienio rinkose dirbančios bendrovės, kai kurios jų – užsienio kapitalo, galinčios tinkamai reprezentuoti mūsų šalį.
„Bandelių kepėjai, smulkusis verslas ar runkelių augintojai niekada nesumokės tiek mokesčių, kiek aukštųjų technologijų sektorius. Čia ir yra visa perspektyva. Jeigu valstybės vadovai daugiau dėmesio skirtų ne kažkuo visada nepatenkintiems ūkininkams, o valstybės reprezentavimui užsienyje, mūsų potencialo, kuriamų sprendimų ir technologijų viešinimui, būtų nepalyginamai didesnė nauda visai valstybei.
Ir ne bet kokius investuotojus kviestis, kurie čia sugeba tik paslaugų centrus įkurti, pusvelčiui įdarbinti studentus, o paskui – viską likviduoti ir perkelti į Indiją. Pasaulinės kompanijos čia tikrai ateitų, jeigu šioje srityje kryptingai dirbtų visi šalies vadovai. O dabar jiems labiau rūpi politinės intrigos ir rietenos dėl partnerystės įstatymo“, – sakė kaunietis.
