Šiuolaikiška įranga palaiko pastovų vandes lygį vamzdžiuose, todėl nuo jų sienelių neatsiskiria geležis. Vadinasi, šios siurblinės aptarnaujami kauniečiai rudo vandnes nebematys. Be to, nauji siurbliai suvartoja gerokai mažiau elektros energijos, jos eksploatacijai bemaž nebereikalingas aptarnaujantis personalas, griozdiškus reguliuojančius įrengimus pakeitė vienas kompiuteris.

Į Pramonės vandentiekio siurblinę vanduo atkeliauja iš didžiausios Kaune Petrašiūnų vandenvietės. Perpumpuotas vanduo daugiausia patenka Dainavos mikrorajono vandens vartotojams, o likusi dalis pasiskirstoma į kitų siurblinių rezervuarus.

1965 metais statyta Pramonės vandentiekio siurblinė yra didžiausia Kaune, per parą ji gali perpumpuoti 40 tūkst. kubinių metrų geriamo vandens. Tiesa, anksčiau pagrindinė jos vartotoja buvo "Dirbtinio pluošto" gamykla, ir tada siurblinė dirbo gerokai didesniu pajėgumu. Tačiau prieš dešimtmetį pramonės įmonės labai sumažino suvartojamo vandens kiekį, siurblinėse vandens lygis tapo nepastovus, todėl vanduo nuo vamzdžių sienelių nuplaudavo daugiau galežies dalelių, kurios nekenksmingos sveikatai, tačiau nudažydavo geriamą vandenį rudai.

Pramonės vandentiekio siurblinės rekonstrukcija kainavo beveik 900 tūkst. litų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Kauno mieste yra dar 10 siurblinių, kurias taip pat numatyta rekonstruoti iki 2006 metų. Šių vandens perpumpavimo stočių rekonstrukcija yra dalis Kauno miesto vandens ir aplinkos apsaugos projekto, kurį remia įvairūs Europos Sąjungos fondai. Visų 11 siurblinių rekonstrukcijai bus išleista apie 12 milijonų litų. Beje, iki 2006 metų visose Kauno siurblinėse ketinama įvesti geležies pašalinimo iš vandens procedūrą.

Pramonės vandentiekio siurblinės rekonstrukcijos projektą lietuviams padėjo parengti kolegos suomiai. Pagrindinio rangovo konkursą laimėjo Kauno bendrovė "Požeminiai vandenys". Šios įmonės direktorius ketvirtadienį įteikė simbolinį raktą SP UAB "Kauno vandenys" generaliniam direktoriui Viliui Burokui.