Kauniečiai surinko 150 tūkst. litų
Prieš kelias savaites duris atvėrė kone moderniausi maldos-bendruomenės namai Kaune. Šilainių mikrorajone, Žemaičių plente, kuriame kurdinami prestižiniai prekybos centrai, statomi bendrovių administraciniai pastatai, iškilo ir modernios architektūros Kristaus misijos baptistų bažnyčia. 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje baptistų tikėjimą išpažįsta kone 1300 žmonių. Į modernius maldos namus religinė organizacija, anot pastoriaus Gedimino Kapustavičiaus, investavo daugiau nei pusantro milijono litų.
Modernūs maldos namai iškilo per vienerius metus. Statybos darbai vyko itin sparčiai, o Šilainių gyventojai spėliojo, kad tai galėtų būti ekonomiškai stiprios bendrovės administracinis pastatas. Tačiau jame prieš kelias savaites įsikūrė baptistų religinė bendruomenė, įrengtos mokymo klasės, maldos salė ir administracinės patalpos. “Tai moderniausia baptistų bažnyčia Lietuvoje”, - sakė pastorius G.Kapustavičius.
Jis neslepia, kad bažnyčios statybai daugiau nei 150 tūkstančių litų surinkta iš Kauno bendruomenės narių. “Šiuo metu mūsų parapijai priklauso 170 narių”, - paaiškino pastorius.
Atiduoda 10 procentų pajamų
Kristaus misijos baptistų bažnyčia - viena tų, kurios nariai kas mėnesį moka dešimtines - 10 procentų pajamų. “Tai laisvas mūsų narių pasirinkimas. Be abejonės, mus finansuoja ir tikėjimo broliai iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Be jų pagalbos tokia bažnyčia nebūtų iškilusi”, - pripažino Kristaus misijos baptistų bažnyčios pastorius.
Paklaustas, ar tokias investicijas baptistų tikėjimo broliai iš Jungtinių Valstijų daro norėdami Lietuvoje sukurti stiprią bendruomenę, kuri vėliau galėtų finansuoti panašius judėjimus trečiojo pasaulio šalyse, G.Kapustavičius atsakė: “Jei mūsų bendruomenė bus stipri, viskuo dalysimės su tikėjimo broliais. Vis dėlto mūsų parapija yra atskiras vienetas”.
Pastorius, viso pokalbio metu aiškinęs, kad baptistų religinė bendruomenė - ne pelno siekianti organizacija, vėliau pripažino, kad itin stiprios bendruomenės užsiima ir verslu. “Jungtinėse Valstijose baptistų organizacijos steigia spaustuves, tačiau gaunamos pajamos tikrai nėra didelės”, - prasitarė pastorius.
Šiuo metu Kaune veikia dar kelios baptistų religinės bendruomenės bažnyčios, tačiau daugiau modernių maldos namų statyti nesirengiama.
Bažnyčioje - baseinas
Gruodį duris atvėrė ir nauja Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia. Modernaus pastato statyba atsiėjo kone 1,5 milijono litų. Itin aktyvia naujų narių verbavimo taktika pasižyminti bendruomenė naujajame pastate įrengė ne tik maldos salę, kurioje telpa apie 800 tikinčiųjų, bet ir kelis mokymo kambarius, kompiuterių klasę, vaikų kambarį ir net dušus, specialų baseiną krikštynų apeigoms.
Bažnyčios pastatas išsiskiria ne tik modernia architektūra. Visi kabinetai apstatyti moderniais baldais, duše sumontuota šiuolaikiška įranga, apšvietimas. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bendruomenės Kauno skyriaus prezidentas Genadijus Motiejūnas neslepia, kad statybos darbai vyko sparčiai, jokių finansinių trukdžių nebuvo kilę.
“Mūsų bendruomenę finansuoja religijos broliai iš užsienio. Be jų nebūtume galėję pastatyti bažnyčios”, - aiškino Kauno skyriaus religinės bendruomenės prezidentas ir tikino, kad bažnyčios statybą būtų galima sieti su pranašyste. Be to, Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia vadinama “ne kuo kitu, o dar kartą įsteigta Dievo karalyste žemėje, rengiantis jo antrajam atvykimui”.
Aukoja net pasninko atnašą
Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia (mormonai), 2001 metų Statistikos departamento duomenimis, vienijo 197 asmenis, tačiau, anot Kauno skyriaus prezidento, dabar vien Kaune gyvena apie 300 mormonų tikėjimą išpažįstančių asmenų. Nepaisant to, jis nepripažįsta, kad statyti naują bažnyčią buvo nuspręsta sparčiai augant bendruomenės narių skaičiui ir atsiradus galimybei, kad šis projektas atsipirks.
Šios religinės organizacijos nariai bažnyčiai skiria kone daugiausiai aukų. Be kas mėnesį mokamos dešimtinės (10 procentų pajamų), religinės bendruomenės nariai aukoja pasninko atnašą (sekmadienį mormonai pasninkauja, o sutaupytus pinigus skiria bažnyčiai) bei lėšų misionierių fondui (surinkti pinigai skiriami vadinamiesiems naujų narių mokytojams). Be to, specialiame kvite paliekama grafa su nuoroda “Kita”. “Bendruomenės nariai dalį pinigų gali aukoti tam, kam, jų nuomone, labiausiai reikia”, - paaiškino Kauno skyriaus vadovas.
Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia išsiskiria ir itin aktyvia naujų narių verbavimo taktika. Vadinamieji misionieriai į Lietuvą atvyksta iš kitų pasaulio šalių.
Viename bažnyčios kambarėlyje naują narį mokę misionieriai iš JAV pastebėjo, kad lietuviai itin gabūs mokiniai. Nauja religija susidomėjęs vyras atsisakė bendrauti su žurnalistais. Paklaustas, ar savo šeimą jis įspėjo, jog ketina tapti itin dideles aukas renkančios religinės bendruomenės nariu, vyras paprašė netrukdyti klausytis paskaitos. “Naujus bendruomenės narius raginame apie sprendimą tapti mūsų religijos išpažinėjais informuoti savo šeimos narius. Ypač moteris raginame pasitarti su savo vyrais, tačiau tai kiekvieno žmogaus reikalas”, - sakė G.Motiejūnas.
Jis neneigė, kad, gausėjant religinės bendrijos narių, auga ir mormonų pajamos. “Tai natūralu, tačiau ne mes sugalvojome aukų dydį, tai parašyta Šventajame rašte. Toks yra įstatymas”, - aiškino G.Motiejūnas. Jis pripažino, kad kolegos iš užsienio tikisi, kad investicija į Lietuvą atsipirks. “Mūsų bendruomenėje, kaip šeimoje, kai vaikai užauga, jie padeda kitiems”, - sakė G.Motiejūnas.
Finansuoja vokiečiai
Prieš kelerius metus V.Krėvės prospekte išdygo tuomet viena moderniausių Kaune Naujoji apaštalų bažnyčia. 2001 metų duomenimis, ši religinė bendruomenė vienijo apie 500 narių. Vien Kaune šiuo metu yra per 600 jos narių, Lietuvoje jų skaičius išaugo iki 6000.
Naujoji apaštalų bažnyčia įsikūrusi Klaipėdos architektų suprojektuotame pastate, kuriame, be vitražais puoštos maldų salės, yra vaikų kambariai, holas, posėdžių salė ir du gyvenamieji butai: svečiams bei bažnyčios prižiūrėtojo šeimai. Naujoji apaštalų bažnyčia kone daugiausiai narių turi Vokietijoje, todėl, anot Kauno bendrijos vadovo Egidijaus Grinevičiaus, bažnyčios statybą finansavo būtent šios šalies tikėjimo broliai. Kiek lėšų buvo skirta Kauno bažnyčios statybai, bendrijos vadovai pasakyti negalėjo, tačiau neneigė, kad finansinė injekcija siekė daugiau nei milijoną litų.
Iš kitų religijų Naujoji apaštalų bažnyčia skiriasi tuo, kad jos nariai išpažįsta apaštalus, kurie yra gyvi. Kaip tampama apaštalais (Lietuvoje tokio nėra), religinės bendrijos nariai negalėjo pasakyti. “Turime gauti ženklą, koks jis, net nežinau”, - sakė religinės bendruomenės vadovo pavaduotojas Darius Ežerskis.
Naujoji apaštalų bažnyčia šiuo metu aktyviai veikia Klaipėdoje, Šiauliuose, kituose Lietuvos miestuose.
Jehovistai statosi ir apartamentus
“Kauno diena” jau rašė, kad Kauno rajone, Giraitėje, yra įsikūręs ir Jehovos liudytojų religinės bendruomenės kvartalas. Jehovos liudytojai - didžiausia netradicinė religinė bendruomenė Lietuvoje, todėl ir jos gyvenamųjų namų kvartalas gerokai modernesnis ir didesnis nei kitų religijų atstovų.
Be administracinių pastatų, sandėlių ir vertimo biuro, čia įkurtas automobilių techninės priežiūros centras. Anot religinės bendruomenės visuomenės informavimo skyriaus atstovo Gyčio Tereikio, jame remontuojami tik bendrijai priklausantys automobiliai.
Niekas atvirai nekalba, kiek kainavo Jehovos liudytojų kvartalo įkūrimas ir kokie yra finansavimo šaltiniai. Religinės bendruomenės visuomenės informavimo skyriaus atstovas G.Tereikis yra sakęs, kad trys prabanga spindintys gyvenamieji namai, du administraciniai pastatai, katilinė ir automobilių techninės priežiūros centras įkurtas už aukotojų lėšas, tačiau akivaizdu, kad vien kvartalo statyba kainavo ne vieną milijoną litų, o religinės bendruomenės biuras, liudytojų butai ir kitos administracinės patalpos spindi prabanga.
Jehovos liudytojų, kaip ir kai kurių kitų netradicinių religinių bendruomenių narių, taip pat daugiausia gyvena Kauno regione.
Plėstis skatina konkurencija
Netradicinių religinių bendruomenių ekspertas Donatas Glodenis sako galįs svarstyti, kodėl pastaruoju metu itin suaktyvėjo netradicinių religinių bendruomenių bažnyčių ir centrų statyba. “Nesu nagrinėjęs būtent Kauno miesto situacijos, tačiau, matyt, jau susiformavo tvirti religinių bendrijų branduoliai, nebeliko didžiulės narių kaitos”, - svarstė religijos ekspertas.
Jis pastebi, kad netradicinės religinės bendruomenės konkuruoja tarpusavyje. Vadinasi, kiekvienos religijos atstovai siekia pateikti kuo patrauklesnę paslaugą. Bažnyčių statybos suaktyvėjimą galima sieti su paaštrėjusia konkurencija dėl naujų bendrijų narių. “Žmonės renkasi tą bendruomenę, kuri gali pakviesti į gražesnius maldos namus, pasiūlyti kitų paslaugų”, - aiškino ekspertas.
D.Glodenis nesiryžta vertinti, ar naujų bažnyčių statybą galima sieti su gerėjančia šalies ekonomine situacija, tačiau sako, kad augančios bendrijos narių pajamos leis judėjimams gerokai plėstis. “Kol kas, manau, bažnyčios statomos daugiausiai iš užsieniečių lėšų”, - teigė D.Glodenis.