Jaučiasi lyg Lilyje

Pernai į Lietuvą atvykęs S. Demanas savo šalyje studijuoja pedagogiką. Baigęs magistrantūros studijas, jis taps prancūzų kalbos mokytoju.

„Jei grįšiu į Prancūziją, galėsiu užsieniečius – studentus ar imigrantus – mokyti prancūzų kalbos. Bet aš neturiu planų grįžti į Prancūziją. Noriu keliauti ir pažinti naujas kultūras, skirtingą gyvenimo būdą. Raktas į tokią laisvę yra mokslas, todėl aš ir mokausi.

Visada norėjau atvykti į šią Europos dalį – Baltijos šalis ir Skandinaviją. Kai atėjo laikas praktikai, pasirinkau Lietuvą. Mano praktikos tikslas yra mokyti prancūzų kalbos ir skleisti prancūzų kultūrą“, – pasakojo S. Demanas.

Jis nebuvo girdėjęs, kad Kaunas tarpukariu vadintas „Mažuoju Paryžiumi“. „Ne, šito tikrai nežinojau, bet manęs toks palyginimas nestebina. Kai čia atvykau, nieko nežinojau apie Kauną. Maloniai nustebau, kad čia viskas pasirodė panašu į Šiaurės Prancūziją. Jaučiuosi kaip Lilyje. Orai panašūs, tik žiemos čia šaltesnės, architektūra taip pat primena Šiaurės Prancūziją. Lilyje, kaip ir Kaune, populiarus alus, o ne vynas, ten irgi valgome daug bulvių, mėsos. Ir ne tik man vienam, daugeliui prancūzų Kaunas palieka panašų įspūdį. Jie vienas kitam pasakoja, kad čia gera vieta gyventi“, – sakė pašnekovas.

Moko virtuvės paslapčių

Kaune jis dėsto prancūzų kalbą Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetuose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje ir Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje. Taip pat dirba VDU Frankofonijos centre, kuris pernai įkurtas kartu su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu.
Tiek S.Demanas, tiek jo mergina M.Marcq Kaune jaučiasi lyg Šiaurės Prancūzijoje.

S. Demano aistra yra maisto gamyba. Jis dirbo virėju žinomuose restoranuose Australijoje ir Prancūzijoje. Kaune prancūzas pradėjo vesti maisto gamybos užsiėmimus. „LSMU gimnazijoje yra puikiai tam tinkamos patalpos. Per užsiėmimus mokau ir prancūzų kalbos, ir gaminti prancūzų virtuvės patiekalus. Vakarais susirenka žmonių, mėgstančių prancūzų kalbą. Visi kartu gaminame valgį ir valgome, kaip įprasta Prancūzijoje sekmadieniais. Man patinka gaminti maistą ir dalytis šia aistra su kitais“, – pasakojo S. Demanas.

Jo vedamose maisto gaminimo pamokose lankosi kauniečiai, kuriems nuo 16 iki 60 metų. „Rengiu po du užsiėmimus per mėnesį, klasėje susirenka 12 žmonių. Jie susimoka tik už maistą, apie 5–10 eurų“, – sakė prancūzas.

Kovo 13 d. jis dalyvaus VDU Frankofonijos centro renginiuose, pasakos apie prancūzų ir prancūziškai kalbančių šalių virtuvę.

Pastebi laisvės troškimą

Paklaustas apie prancūzų kultūrą, S. Demanas visų pirma pamini maistą. „Prancūzams maistas labai svarbus. Po jo eina muzika, menas, architektūra. Prancūzai mėgsta džiaugtis gyvenimu. Mes net protestuojame, jei negalime to daryti. Anglai šaiposi, kad prancūzai tingūs. O mes atsakome, kad norime ne tik dirbti, bet ir džiaugtis gyvenimu, keliauti, gerti vyną. Tai tikrai tiesa“, – šypsosi pašnekovas.
Jūs taip pat mėgstate džiaugtis gyvenimu. Labai ryškus ir jums visiems bendras bruožas yra laisvė. Tai turbūt susiję su sudėtinga jūsų šalies istorija. Prancūzai irgi vertina laisvę, bet čia, Lietuvoje, tas jausmas daug labiau jaučiamas, jums laisvė yra dar svarbesnė nei prancūzams. Tai pasakytina kalbant ne tik apie politiką, bet ir apie asmeninį pasaulį: lietuviai nori būti laisvi, elgtis taip, kaip jiems patinka.
Swanas Demanas

Paprašytas palyginti lietuvių ir prancūzų kultūras, bendravimo ypatumus, S. Demanas greitai randa atsakymą. „Jūs taip pat mėgstate džiaugtis gyvenimu. Labai ryškus ir jums visiems bendras bruožas yra laisvė. Tai turbūt susiję su sudėtinga jūsų šalies istorija. Prancūzai irgi vertina laisvę, bet čia, Lietuvoje, tas jausmas daug labiau jaučiamas, jums laisvė yra dar svarbesnė nei prancūzams. Tai pasakytina kalbant ne tik apie politiką, bet ir apie asmeninį pasaulį: lietuviai nori būti laisvi, elgtis taip, kaip jiems patinka“, – lygino pašnekovas.

Stereotipai pralinksmina

S. Demanas dažnai susiduria su stereotipiniu lietuvių mąstymu apie prancūzus. „Turbūt labiausiai stebina nuomonė, kad visi prancūzai – dideli romantikai. Tikrai taip nėra (juokiasi). Manau, romantikų pas mus panašiai, kaip ir kitur.

Neteisinga manyti, kad visi prancūzai yra arogantiški. Galbūt toks įspūdis susidaro lankantis Paryžiuje. Bet visuose didmiesčiuose žmonės užsiėmę, nuolat patiria stresą, skuba, galbūt mažiau bendrauja su aplinkiniais. Nuvažiavę į kitas Prancūzijos vietas, rasite daug draugiškų žmonių. Šiaurės ar Pietų Prancūzijoje gyventojai labai skiriasi. Šiaurės Prancūzijoje sakome: „Mes neturime saulės, bet turime saulę savo širdyse“, – pasakojo S. Demanas.

Svajonė – savas restoranas

Pašnekovas teigia nežinantis, kiek laiko praleis Kaune ir kur patrauks toliau. „Aš neturiu planų. Praleidau metus Australijoje, paskui gyvenau JAV, Tailande. Kai nuvykau į Australiją, man buvo 19 metų. Ten dirbau antruoju virėju prancūzų restorane Brisbene. Grįžęs į Prancūziją, ketverius metus dirbau paprastu virėju restorane.

Turiu svajonę kada nors atidaryti savo restoraną. Bet ne dabar, o vėliau. Dabar dar noriu būti laisvas, keliauti po pasaulį, išmokti kitų šalių virtuvių paslapčių, o ne sunkiai ir daug dirbti virtuvėje (juokiasi). Tokio amžiaus norisi ne dirbti, o linksmintis su draugais“, – atviravo 27 metų S. Demanas.

Jam prancūzų virtuvė yra įvairių pasaulio šalių virtuvių mišinys. „Mes savo virtuvėje pritaikėme daug patiekalų iš kitų šalių. Kaip ir italai, valgome makaronus, tik manome, kad juos gaminame geriau nei jie. Kai kuriuos patiekalus pasiskolinome iš anglų, bet gaminame kitaip. Kaune mokausi gaminti lietuviškus patiekalus. Galbūt mano restorane bus galima paragauti patiekalų iš viso pasaulio“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Jis paneigia populiarų mitą, kad norint keliauti po pasaulį svarbiausia yra mokėti angliškai. „Man labai padeda prancūzų kalba. Pavyzdžiui, keliaujant Afrikoje, svarbu mokėti prancūziškai. Kanadoje daug kur galima susikalbėti prancūziškai, JAV – Naujosios Luizianos valstijoje, Pietų Amerikoje taip pat pravers prancūzų kalba. Apskritai visada verta išmokti naują kalbą, tai atveria kitus pasaulius, kultūras“, – sakė prancūzas.

Sutinka mokančių prancūziškai

S. Demanas teigė, kad nėra neįprasta Kaune sutikti žmonių, susikalbančių prancūziškai. „Kartais patiriu tokių siurprizų. Sykį su kolega užkandžiavome „Spurginėje“ Laisvės alėjoje. Išgirdęs mus šnekant prancūziškai, vienas vyras pats panoro pasikalbėti“, – prisiminė pašnekovas.
Swanas Demanas Kaune

Kodėl jūs norite išmokti prancūzų kalbą? Tokį klausimą S. Demanas užduoda visiems savo studentams. „Jie atsako, kad mėgsta prancūzų kalbą ir mano, jog tai yra viena gražiausių kalbų. Taip pat jie mėgsta prancūzų kultūrą, nori keliauti po Prancūziją, pažinti mano šalį ir jos kultūrą. Be to, išmokus kalbėti prancūziškai, galima rasti darbo Prancūzijoje“, – pasakojo prancūzas.

Jis pažymi, kad dalis studentų nedrįsta pradėti kalbėti, jaudinasi dėl akcento. „Akcentas nėra svarbiausia. Turiu draugų Ispanijoje. Kai jie ima šnekėti prancūziškai, būna tikrai juokinga, dėl akcento mes nesuprantame vieni kitų, nes kai kurių garsų ispanų kalboje nėra“, – pasakojo S. Demanas.

Kauniečius domina ir jo vardas bei pavardė, kurie neskamba prancūziškai. „Esu prancūzų flamandas iš Šiaurės Prancūzijos, proseneliai – iš Belgijos. Mano pavardė turbūt flamandiška, dažnesnė Belgijoje, Olandijoje. Vardą išrinko tėvai. Garsaus prancūzų rašytojo Marcelio Prousto knygoje „Svano pusėje“ (pranc. „Du côté de chez Swann“) pagrindinis veikėjas buvo Swanas. Man davė jo vardą“, – teigė pašnekovas.

Svarbi muzika

Prancūzas ne kartą girdėjo sakant, kad sunku užmegzti draugystę su lietuviais. „Bet aš nesutinku su tuo, labai greitai čia susiradau draugų. Gal dėl to, kad groju, sutinku daug žmonių“, – sakė S. Demanas

Jis grojo alternatyviojo roko grupėje Prancūzijoje, su ja keliavo po Europą. „Kol kas tik prisijungiu prie muzikantų restoranuose. Jei liksiu čia kitais metais, tikrai sukursiu grupę. Groju gitara, pianinu, būgnais. Taip pat kompiuteriu kuriu muziką. Mano tėvas buvo muzikantas, aš nuo 5 metų groju gitara. Bet nepažįstu natų, pats išmokau groti. Tad man toli iki mano draugės, kuri yra profesionali atlikėja“, – rodo į jį aplankyti atvykusią dainininkę, Lilio konservatorijos studentę Manon Marcq.

Kviečia norinčius mokytis gaminti

Norite lankyti S.Demano rengiamus maisto gamybos ir prancūzų kalbos užsiėmimus? Parašykite jam adresu coursdecuisine.kaunas.fle@gmail.com. Užsiėmimai vėl organizuojami nuo balandžio mėnesio. Žinoma, pamokos vedamos prancūzų kalba.

Šaltinis
Temos
„Savaitraštis Kaunui“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (86)