Miesto planams iškeldinti šį padalinį iš Aleksote esančio Fredos aerodromo į Karmėlavos oro uosto teritoriją KAM su tam tikromis išlygomis pritarė. Savivaldybei atsiųstame rašte krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nurodė, kad Kauno valdžia naujai padalinio vietai privalo numatyti iki 5 hektarų teritoriją, įrengti joje sraigtasparnių kilimo ir tūpimo takus, angarus, pastatyti patalpas aptarnaujančiam personalui, įkurti 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Su šiomis sąlygomis miesto valdininkai sutiko ir jau buvo pradedantys realius darbus, tačiau juos sutrukdė iš SM gautas raštas. Jame ministerija pareiškė nepritarianti, kad gelbėtojai įsikurtų Karmėlavoje, nes sraigtasparnių keliamas triukšmas kenktų aplinkiniams gyventojams.

"Ministerija tiesiog atkreipė dėmesį į kai kuriuos svarbius faktus. Tačiau mes juk nesprendžiame, kur turi ar gali įsikurti kariškiai. Suprantama, reikia paisyti ir vietos bendruomenės požiūrio. Karmėlavos gyventojai turi savo poziciją, gali kilti nepasitenkinimas", - LŽ aiškino SM Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Kairys. Tačiau jis pripažino, kad kariškių perkraustymo klausimas dėl infrastruktūros problemų nėra jau toks paprastas.

Su SM pozicija nesutinkantys Kauno valdininkai pasiryžę ją keisti. "Bandysime kalbėti su ministru, aptarti situaciją. Rytoj meras Andrius Kupčinskas važiuos į Vilnių", - vakar LŽ sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

Pats miesto meras A.Kupčinskas apie SM laišką sužinojo tik vakar. Jo teigimu, bent jau prieš dvi savaites ministras Algirdas Butkevičius nebuvo toks kategoriškas. "Noriu tikėti, jog pavyks išspręsti problemas. Žinoma, gaila, kad nesiimama reikalo iš esmės. Mūsų nuomonė nesikeičia - karinis aerodromas turi būti perkeltas už miesto ribų", - kalbėjo meras.

Anot A.Kupčinsko, siūlymai minėtą padalinį įkurdinti daug aistrų keliančio S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto teritorijoje problemos neišspręstų, nes aleksotiškiai ir toliau turėtų kęsti orlaivių keliamą triukšmą. Iškeldinti į Karmėlavą KOP gelbėjimo padalinį Kauno valdžia siekia ne vien dėl triukšmo. Kita priežastis - norima perimti gelbėtojų šiuo metu valdomą 20 hektarų žemės sklypą ir paversti jį komercinės, pramoninės bei visuomenės paskirties zona.