aA
Seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusių asmenų cheminė kastracija būtų žiauri, bet nebūtinai pati efektyviausia priemonė, tvirtina Teisės instituto ekspertai, o chirurginė kastracija – apskritai žmogaus teisių pažeidimas. Į nusikaltimą juos dažnai pastūmėja ne nenumaldomas lytinis potraukis, o kitos priežastys, palyginti nedidelė dalis linkusi kartoti savo veiksmus.
Kastracija – ne panacėja nuo lytinių nusikaltimų prieš vaikus
© Corbis

Manto Liesio ir Margaritos Dobryninos žodžiais, prevencijai reikalingos kompleksinės priemonės: tobulinti metodikas, kaip kuo anksčiau identifikuoti galimą lytinį nusikaltėlį, keisti nusikaltusiųjų mąstymą, daugiau dėmesio skirti smurto aukų, ypač nepilnamečių, reabilitacijai, stiprinti smurto šeimoje prevenciją, dirbti su socialinės rizikos šeimomis.

Pedofilijos skandalas įkvėpė keisti įstatymus

Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotos nuostatos valstybes įpareigoja bausti lytinius nusikaltimus prieš vaikus padariusius asmenis ir imtis tokių nusikaltimų prevencijos. Esant tokiems fundamentalių žmogaus teisių pažeidimams, kaip lytinė prievarta, civilinės teisės priemonių esą nepakanka. Valstybei tenka didesnės pareigos, kai fizinei ir moralinei vaiko gerovei gresia pavojus, kitaip tariant, saugant juos nuo pedofilų. Jei institucijos, galėdamos užkirsti tam kelio, nesiima atitinkamų priemonių, valstybė pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus ginti žmogaus teisę nebūti kankinamam.

Kilus vadinamajam Kauno pedofilijos skandalui, pasipylė siūlymai keisti įstatymus, susijusius su lytine prievarta prieš vaikus: įteisinti cheminę kastraciją, griežtinti baudžiamąją atsakomybę už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, numatyti baudžiamąją atsakomybę už savanorišką lytinį santykiavimą su jaunesniu nei 16 metų asmeniu.

Spontaniškas įstatymų keitimas dėl visuomenę sukrėtusios problemos vadinamas emocionaliąja kriminalizacija. Ji būna skubota, nepagrįsta detalesniais kriminologiniais tyrimais – tai tarsi atsakas į atsitikusią nelaimę, bandymas atstatyti pažeistą tvarką.

Dabar akcentuojamas ilgesnis kalinimas ir griežtesnė asmens stebėsena paleidus į laisvę. Tačiau, anot dalies ekspertų, neatsižvelgiama į lytinių nusikaltėlių elgesio charakteristikas (statistika rodo, jog daugumai nebūdinga pakartotinai nusikalsti) ir gydymo efektyvumo didėjimą dėl modernių elgesio keitimo schemų, kuriose akcentuojama recidyvo prevencija per kriminalinių impulsų pažinimą bei eliminavimą.

XX a. pr. psichologai manė, kad lytinius nusikaltimus skatina psichologiniai konfliktai, o jie įvyksta, kai individas praranda kontrolę. 6-ajame deš. imta tvirtinti, kad visuomenei nepriimtinas seksualinis elgesys kyla iš deviacinio (nukrypstančio nuo normos) seksualinio susijaudinimo. Siekiant pakeisti nusikaltėlių fantazijas, pradėta taikyti terapija, socialinių įgūdžių ugdymas. 9-ajame deš. pereita prie terapinių technikų, kuriomis buvo siekiama palaikyti pasiektus pokyčius naudojant savęs valdymą. Dabar populiarėja įsitikinimas, kad jiems gali padėti būtent psichologai.

Šaknys slypi šeimose ir vaikystėje

Baudžiamosios teisės tyrėjo A. Harriso teigimu, šiems nusikaltėliams būdinga seksualinė deviacija (susijaudinimas dėl daiktų ar idėjų, kuriuos dauguma vertina kaip nesveikus arba socialiniai nepriimtinus, – lytinių santykių su vaikais ar prieš kito asmens valią, ekshibicionizmo, kitam sukeliamo skausmo ir pan.). Taip pat – asocialumas ir orientacijos, kurios gali būti priskiriamos tam tikriems psichiniams sutrikimams (asmenys turi stipriai išreikštą polinkį pažeidinėti kitų teises). Teigiama, kad seksualiniai nusikaltėliai negali priimti moralinių spendimų ir stokoja empatijos – pamatinių žmogiškųjų santykių elementų.

JAV Teisingumo departamento Lytinių nusikaltėlių administravimo centro teigimu, jų charakteristikos priklauso nuo lyties, amžiaus, tautybės, socialinės klasės. Bet egzistuoja tam tikros patirtys, būdingos seksualiniams nusikaltėliams. Jie dažnai augo šeimose, kur pasitaikė emocinės, fizinės ar seksualinės prievartos atvejų arba vyravo aplaidus požiūris į vaikus; jautė silpnesnį prieraišumą tėvams, globėjams arba draugams; gana tolerantiškai žiūrėjo į lytinę prievartą; kartais turėjo mokymosi sunkumų.

Šiems žmonėms neretai dar ankstyvojoje vaikystėje, jei buvo palikti, emociškai atskirti nuo tėvų, patyrė lytinį arba psichologinį smurtą, išsivysto „užterštas“ mąstymas. Kartu būdinga socialinių įgūdžių stoka, polinkis į „nenorminį“ elgesį, depresiją, sunku kontroliuoti emocinius ir fizinius impulsus.

Kai kurių tyrimų duomenimis, seksualinius nusikaltimus žmonės pradeda daryti dar nesulaukę 18 metų. Maždaug pusė švedo N. Langstroemo tyrime dalyvavusių suaugusių nusikaltėlių pripažino, kad jau būdami paaugliai turėjo iškrypusių seksualinių fantazijų ir pirmąjį nusikaltimą padarė paauglystėje. JAV turima statistika rodo, kad 30-50 proc. lytinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų padaro asmenys, nesulaukę 18 metų.

Vaikų išnaudotojus pagal jų susidomėjimą ir motyvaciją N. Grothas skirsto į apsėstus įkyrios idėjos (stokoja savo amžių atitinkančių socialinių interakcijų, yra emocionaliai nesubrendę, nesveikai suinteresuoti seksualumu – praleidžia daug laiko stengdamiesi įtraukti vaiką į seksualinę veiklą) ir regresyvius (dažnai turi savo amžiaus partnerius ir nusikalsta prieš vaikus, bandydami susitvarkyti su stresinėmis situacijomis, recidyvo rodiklis mažesnis).

N. Grothas išskyrė tris prievartautojų tipus: nusikaltėlius iš pykčio (apėmus stresui, nerimui, susierzinimui) – jiems būdinga žeminti savo aukas; galios prievartautojus – siekia jaustis galingais, kontroliuoti padėtį, jų aukomis dažniau tampa silpnesni arba lengvai pasiduodantys fizinėms manipuliacijoms asmenys; sadistinius prievartautojus – pavojingiausia grupė, nes patiria pasitenkinimą sukeldami skausmą, persekioja savo aukas ir kruopščiai suplanuoja nusikaltimą.

Kastruojant galimas ir atvirkščias poveikis

Tyrėjai nurodė, kad trūksta tiek patikimų duomenų, jog vienas ar kitas gydymas yra itin efektyvus, tiek įrodymų, kad jie nėra visai veiksmingi.

Chirurginis gydymas būna dvejopas: neurochirurgija arba kastracija. Atliekant pirmąją pašalinama tam tikra smegenų gumburo dalis, siekiant suardyti vyriškų hormonų gamybą ir sumažinti seksualinį susijaudinimą bei impulsyvų elgesį (tiesa, nelabai aiškus neuroendokrininių mechanizmų veikimas, šios procedūros dažnai sukeldavo neigiamų pasekmių).

Kastracija nėra dažna visų pirma dėl etinių ir teisinių priežasčių. Gali būti šalinamos tam tikros sėklidžių dalys, kad sumažėtų testosterono kiekis ir lytinis potraukis, arba visos sėklidės (vietoj jų gali būti implantuoti protezai). Danija dar 1929 m. legalizavo kastraciją kaip gydymo priemonę. Jos pavyzdžiu tarpukariu pasekė Vokietija, Norvegija, Suomija, Estija, Islandija, Latvija. Dabar chirurginę kastraciją leidžia tik Čekijos ir Vokietijos įstatymai, bet kai kuriuose šaltiniuose ji laikoma veiksminga gydymo priemone.

Cheminė kastracija atliekama medikamentais ir hormonais (antiandrogenais). Taip siekiama sumažinti testosterono kiekį kraujyje, taigi ir lytinį potraukį, kompulsyvias erotines fantazijas. Net tuomet asmenys gali atlikti lytinį aktą, mat erekcija galima. Efektyvumu ši kastracija gali prilygti chirurginei, jei vaistai skiriami reguliariai ir nuolat.

Tyrimai rodo, kad nors pacientai pranešdavo apie seksualinio potraukio nuslopinimą, kartais „nenorminis“ susijaudinimas padidėdavo. Specialistų žodžiais, skiriami preparatai gali turėti pašalinį poveikį (sukelti depresiją, galvos ir lytinių organų skausmą, skrandžio ir plonosios žarnos uždegimą ir t.t.). Antiandrogeninis gydymas yra gana brangus, o ilgalaikės pasekmės dar nežinomos.

Bet kuri kastracija galima tik asmens sutikimu, išskyrus Lenkiją, kur tam tikrų nusikaltimų atvejais numatoma priverstinė medikamentinė kastracija.

Siekia keisti mintis ir elgesį

Seksualinių nusikaltėlių psichologinis gydymas tapo sėkmingesnis atsiradus kognityvinėms elgesio technikoms, kuriomis siekiama pakeisti vertybines sistemas, pašalinti netinkamo elgesio apraiškas ir paskatinti tinkamą elgesį.

Taikant antipatijos terapiją atsaku į iškreiptas seksualines fantazijas tampa fizinė bausmė. Šios fantazijos pasakojamos pacientui ir palydimos nekenksmingu, bet skausmingu elektros smūgiu, nemaloniu kvapu. Tuomet pacientas išvysta, pavyzdžiui, vaikų nuotraukas ir vėl patiria skausmą. Kartu pateikiami teigiami vaizdai (pv., suaugusieji), kurių nelydi neigiamas atpildas.

Užslėpto sujaudinimo atveju fantazijos siejamos su stresą sukeliančiais vaizdiniais (kai tik pacientas susijaudina, vaizdas pakeičiamas nemalonia situacija (arešto scena).

Mažinant vaizduotės jautrumą pažeidėjai mokomi toleruoti jausmus, susijusius su iškreiptais seksualiniais potraukiais, nesistengiant jų patenkinti. Naudojami žodinis ir masturbacinis „prisotinimai“ (pirmuoju atveju pacientas pasakoja savo seksualines fantazijas, kol jos pradeda varginti, antruoju – masturbuodamiesi pasiekia orgazmą ir kartu pasakoja neiškreiptas seksualines fantazijas, o vėliau tęsia masturbaciją be ejakuliacijos pereidami prie iškreiptų vaizdinių).

Lytinius nusikaltimus darantys asmenys susikuria iškreiptų įsitikinimų, siekdami pateisinti liguistą seksualinį elgesį, sumažinti kaltės ir gėdos jausmą. Kognityvinis restruktūravimas padeda keisti šiuos įsitikinimus. Socialinių įgūdžių ugdymo technika remiasi prielaida, kad įgūdžių, būtinų sėkmingam bendravimui, stoka gali paskatinti seksualiai nenormalų elgesį. Empatijos aukai ugdymo technika padeda suvokti savo veiksmų padarinius aukai, mat daugelis seksualinių nusikaltėlių sumenkina nusikaltimo pasekmes.

Pagrindinis daugelio šių gydymo technikų tikslas yra recidyvo prevencija – mokoma numatyti ir pasipriešinti iškreiptam potraukiui. Jos gali būti taikomos įkalinimo įstaigose, psichiatrinėse ligoninėse, ambulatoriškai, individualiai ar grupinių užsiėmimų metu.

JAV ir Kanadoje paplitusios bendruomeninės seksualinių nusikaltėlių reabilitacijos programos, kuriose taikomos įvairios gydymo technikos ir formos.

Pakartotinai nusikalsta mažuma

Mokslininko G. K. Sturupo tyrimo duomenimis, chirurginė kastracija akivaizdžiai sumažina recidyvo pavojų (tarp 900 nuteistųjų, praėjus 30 metų po chirurginės kastracijos, recidyvo lygis siekė 1 proc.). Tačiau paaiškėjo, kad trečdalis chirurgiškai kastruotų pažeidėjų padarė pakartotinius, tik ne lytinius, o kitokius sunkaus pobūdžio nusikaltimus.

Medikamentinis gydymas, atsiradęs 5-ajame deš., buvo vertinamas atsargiai dėl šalutinio poveikio (vėmimo, pykinimo, feminizacijos – krūtų liaukų augimo). Be to, neįmanoma, jog vien jis būtų naudingas visais lytinių pažeidimų atvejais, mat daugelį seksualinių nusikaltimų lemia ne seksualinis pasitenkinimas. Net nustačius, kad viena iš nusikaltimo priežasčių buvo fiziologinis disbalansas, siūloma medikamentais gydyti taikant ir kitas priemones.

M. Liesio ir M. Dobryninos žodžiais, psichologinis gydymas gali būti vienas efektyviausių, nes orientuojamas į ilgalaikio rezultato siekimą. Medikamentinis gydymas esą gali būti papildoma priemonė.

Anot psichologų, visuomenė klaidingai įsivaizduoja lytinių nusikaltimų recidyvo lygį: net teisėsaugos pareigūnai galvoja apie 70-80 proc., nors oficialioje statistikoje registruojama tik 10-20 proc. Tiesa, didelį gydymo efektyvumą patvirtinti sunku, nes pats seksualinių nusikaltimų recidyvo lygis nėra aukštas – apie 15 proc. Nusikaltimo pakartojimas priklauso nuo pažeidimų skaičiaus, intymumo trūkumo, seksualinio nerimo ir amžiaus.

Užsienio tyrėjai linkę pripažinti, jog nesama patikimų įrodymų, kad lytinių nusikaltėlių gydymas mažina recidyvą. Esą net tyrimai, kuriuose buvo taikoma tikslesnė metodologija, vienareikšmiškai neįrodė teigiamo gydymo poveikio.

Chirurginė kastracija – negrįžtamas žmogaus luošinimas

Dar 1998 m. Seimas ratifikavo Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Specialus komitetas sukritikavo chirurginės kastracijos taikymą Čekijoje – tai yra negrįžtamas vaisingumo praradimas, ilgainiui gali išsivystyti osteoporozė, depresija, pasikeisti išvaizda (sumažėjęs plaukuotumas, riebi tapusi oda, padidėjusi krūtinė). Tokia kastracija nesuderinama su pamatinėmis žmogaus teisėmis, jos nepripažįsta Tarptautinė lytinių nusikaltimų gydymo asociacija.

Čekijoje už bet kokį lytinį nusikaltimą nuteistam asmeniui, kuris yra nepakaltinamas ar pakaltinamas ribotai, teismas gali skirti apsauginį gydymą psichiatrinėje ligoninėje, kartais net iki gyvos galvos. Čia paprastai taikoma cheminė kastracija. Chirurginė gali būti atliekama suaugusiam vyrui, kuris pavojingas visuomenei dėl mediciniškai patvirtinto polinkio daryti lytinius nusikaltimus arba kenčia nuo seksualinių iškrypimų, jei jis to prašo ir rekomenduoja ekspertai.

Lietuvos Konstitucija draudžia kankinti ir žaloti žmogų, žeminti orumą, žiauriai su juo elgtis, nustatyti tokias bausmes. Chirurginės kastracijos taikymas pažeistų šią konstitucinę nuostatą. Konstitucinio Teismo teigimu, nusikaltimo žiaurumas savaime neatsveria bausmės žiaurumo.

Minėtas komitetas nurodė, kad cheminė kastracija gali būti taikoma tik asmeniui sutikus, visapusiškai jį ištyrus ir informavus apie pasekmes.

„Savanoriškos cheminės kastracijos atveju didesnių teisinių problemų nekyla ir, manytume, kokių nors teisės aktų (...) keisti nereikėtų. Iškrypęs vyro lytinis potraukis yra psichinės sveikatos sutrikimas, kuriam esant ir pačiam asmeniui kreipiantis į gydytojus, kaip ir esant bet kuriam kitam sveikatos sutrikimui, turėtų būti suteikta pagalba“, – rašoma ataskaitoje.

Lytinius nusikaltimus prieš vaikus gali padaryti tiek pedofilai, tiek asmenys, neturintys psichikos sutrikimų. Pastarieji turi būti tik baudžiami arba atleidžiami nuo atsakomybės. Ribotai pakaltinamu pripažintam pedofilui už mažamečio tvirkinimą galėtų būti taikoma nesavanoriška cheminė kastracija, o už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą – tik švelnesnė bausmė. Todėl tyrėjai siūlo Baudžiamajame kodekse numatyti galimybę taikyti priverstinį gydymą ir pastariesiems. Tokiais atvejais psichiatrai ir endokrinologai, įvertinę aplinkybes, skirtų specialius medikamentus be asmens sutikimo.

Psichologų yra, bet nepakankamai

Ekspertai išanalizavo 30 nuosprendžių dėl mažamečio išžaginimo, seksualinio prievartavimo arba tvirkinimo. Dauguma atvejų nusikaltėlis ir auka buvo pažįstami (draugai ar bendramoksliai; tos pačios šeimos nariai – patėvis ir podukra, tėvas ir sūnus; kartais nusikaltėlis buvo šeimos draugas). Todėl tyrėjai sukritikavo siūlymą viešai skelbti apie lytinius nusikaltimus padariusius asmenis, mat tai būtų skirta plačiai visuomenei, nors dažniausiai nusikalsta artimi žmonės.

Toks žingsnis esą apsunkintų teisto asmens reintegraciją į visuomenę, vargu ar duotų apčiuopiamos prevencinės naudos, nes nepakeistų elgesio, ir padėtų kovoti tik su problemos socialiniais padariniais, o ne priežastimis. Tačiau siūloma leisti teismui įpareigoti nusikaltėlius dalyvauti ne tik smurtinį, bet ir lytinį elgesį keičiančiose programose, ypač jei laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas.

Nusikaltimai prieš vaikus dažnai padaromi apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų (pvz., klijų), todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti svaiginimosi prevencijai, gydymui nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos. Anot ekspertų, minimalių laisvės atėmimo terminų didinimas nebūtų tinkama priemonė – taip būtų varžoma teisėjo laisvė geriau individualizuoti ir paskirti teisingą bausmę.

Jau dvejus metus Alytaus ir Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose taikoma speciali terapijos programa asmenims, padariusiems lytinius nusikaltimus prieš vaikus: psichologai siekia keisdami mąstymo schemas keisti nusikaltusių asmenų elgesį. Šalies įkalinimo įstaigose dirba 33 specialistai, iš jų tik 3 yra klinikiniai psichologai. Todėl siūloma stiprinti terapinę psichologinę pagalbą nuteistiesiems.

Siūlo kompleksines priemones

Seksualinius nusikaltimus dažnai lemia ne viena priežastis, todėl, siekiant efektyvios prevencijos, siūloma taikyti kompleksines priemones. Tyrėjų manymu, pirminę prevenciją reikia nukreipti į visuomenę, siekiant išvengti tokių nusikaltimų pasireiškimo, antrinę – į didesnės rizikos grupes (potencialias aukas ir potencialius pažeidėjus), tretinę – į jau nusikaltusius asmenis bei jų aukas, siekiant užkirsti kelią veiksmų pasikartojimui.

Ataskaitoje minimos tokios priemonės, kaip tinkamas lytinis švietimas, informacija apie seksualinę prievartą, teisininkų ir kriminologų dalyvavimas rengimo šeimai programoje. Anot ekspertų, lytiniame ugdyme reikėtų laikytis modernų mokslą atitinkančios pozicijos, nesaistomos vienos religijos mokymo. Didesnį dėmesį siūloma skirti socialinės rizikos šeimoms, vaikams iš iširusių šeimų, globos namų, į užsienį išvykusių dirbti ar nusikaltusių tėvų atžaloms, smurtą patyrusiems ar nusikaltusiems vaikams ir pan. Be to, esą reikėtų plėtoti aukų reabilitacijos ir nusikaltėlių gydymo programas

„Efektyvumas didėja, kai taikomos skirtingo pobūdžio prevencijos rūšys, orientuotos į skirtingus problemos lygmenis, ir užtikrinamas tęstinis priemonių taikymas. Kitaip tariant, efektyvi lytinių nusikaltimų prevencija – visapusiška prevencija, apimanti tiek aktyvų darbą su rizikos grupėmis, tiek ir su lytinių nusikaltimų aukomis ir esamais pažeidėjais“, – pažymėjo ekspertai.

Jų manymu, reikia ne griežtinti atsakomybę (tai nesulaiko nuo nusikaltimų, o ilgesnis nei 5 metų įkalinimas gali negrįžtamai paveikti galimybę reintegruotis į visuomenę) ir taikyti trumpalaikio poveikio priemones, kurios nukreiptos į vieną iš nusikaltimą paskatinusių veiksnių (pvz., medikamentinį gydymą), o taikyti kompleksinį ir individualų priemonių taikymą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Saulius Čaplinskas: manau, kad per ilgai užsižaista tais totalitariniais ribojimais (763)

„Ilgiausias karantinas epidemiologijos vadovėlyje – 40 dienų. O kiek trunka karantinas...

30-metės trenerės Brigitos istorija: gali pasigirti ne tik tobulu kūnu, dviem vaikais, bet ir jau 17 metų trunkančiais santykiais (167)

Daugeliui sveiko gyvenimo būdo propaguotojų Brigita Petrulė (30) yra gerai žinoma. Asmeninė...

Po Navalno sulaikymo – aštri Chodorkovskio kritika Putinui (257)

Kremliaus kritikas ir buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis ragina Vakarus taikyti tikslines...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Vienas baisiausių sovietų valdžios nusikaltimų, arba kaip ciniškas elgesys sunaikino visą jūrą

Niekam ne paslaptis, kad sovietų valdžia nebuvo pati draugiškiausia gamtai. Vienas baisiausių jų...

Didžiausios naujakurių daromos klaidos, įsirengiant būstą: viskas dėl patirties trūkumo (9)

Vargu, ar gyvenime pasitaiko daug tokios ypatingos svarbos įvykių kaip kraustymasis į pirmuosius...

Kirsti Vainküla | D+

Kruvina daugiabučio drama Estijoje: dviejų vaikų mamą nušovusio pensininko duktė pateikė savo versiją (1)

Metų pradžioje Estijoje įvyko tragiškas incidentas – Talino Lasnamiae mikrorajone 80-metis...

Santykių ekspertas pateikė 7 taisykles, kaip elgtis, jei jūsų partneris buvo neištikimas: apie kai kurias net nebūtumėte pagalvoję (30)

Neištikimybė yra viena dažniausių problemų santykiuose. Bet tai jokiu būdu nėra nuosprendis....

„Žalgiris“ žais KMT finalo ketverte, bet prastai pasijuto Grigonis Schilleris: tai – tiesiog peršalimas  (47)

Pirmadienio vakarą paaiškėjo paskutinysis Citadele-Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverto...

Sunku išsimiegoti? Mokslininkai siūlo labai paprastą ir nemokamą būdą pagerinti miego kokybę (12)

Stresas , prasta mityba, nerimas dėl ateities, sujauktas darbo-poilsio režimas, įvairios...

Žiniasklaida: Trumpas prieš palikdamas Baltuosius Rūmus ketina suteikti malonę miniai žmonių (54)

Kalbama, kad prezidentas Donaldas Trumpas planuoja suteikti malonę ir (arba) sušvelninti bausmę...