„Aš manyčiau, kad mes iš tiesų patenkame į gana sudėtingą situaciją šią žiemą, kadangi yra pandeminis nuovargis – prisiminkime, kad pandemija prasidėjo 2020 metų pradžioje ir visuomenės palaikymas vieniems ar kitiems sprendimams po truputį išsenka“, – penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos organizuotos diskusijos metu sakė VU profesorius.
V. Kasiulevičius pasakojo, kad vertinant istorinių stebėjimų duomenis, pandemijos įprastai trunka 3-4 metus.
„Tai yra pakankamai ilgas laikas ir tam reikalinga ilgalaikė veiksmų strategija, ne galvojimas, kad gal rytojus išaus ir viskas staiga baigsis – turbūt taip nesibaigs ir dar kurį laiką tai tęsis. O ir pasibaigus pandemijai, mes turėsime šios infekcijos endeminį plitimą ir žiemos sezonai bus iš tiesų labai sudėtingi“, – atkreipė dėmesį medikas.
Jis paaiškino, kad tai reiškia, jog koronavirusas gali tapti sezoniniu – šaltojo sezono – iššūkiu, tačiau, kaip pažymėjo V. Kasiulevičius, su laiku formuojasi visuomenės imunitetas, o tam gelbėja skiepai.
„Mes turime tokį gerą instrumentą, jis leidžia išvengti didelės žalos“, – sakė VU profesorius.
Vis dėlto V. Kasiulevičius akcentavo skiepų vaidmenį.
„Skiepų vaidmuo yra keliose kategorijose: pirma – sumažinti žalą pačiam individui. Žala individui iš esmės susijusi su patekimu į ligoninę ir sunkia ligos eiga. Antras dalykas – sumažinti krūvį sveikatos priežiūros sistemai ir trečias dalykas – sumažinti plitimą visuomenėje.
Tai mūsų lūkesčiai skiepams galbūt yra šiek tiek suabsoliutinti – jie iš tikrųjų mažina žalą individui, sveikatos sistemai, bet sustabdyti ligos plitimo, turėdami 50-60 proc. efektyvumą, jie negali. Todėl tie sugeneruoti lūkesčiai yra šiek tiek per dideli“, – pažymėjo ekspertas.
Tai, pasak jo, būtina įvertinti, juolab, kad žaidimo taisykles pakeitė ir viruso delta atmaina.
Veiksmai negali remtis vien skiepais
V. Kasiulevičiaus nuomonė, dėl to visi pandemijos valdymo veiksmai negali remtis vien skiepais.
„Galimybių pasas yra iš esmės daugiau vienas iš tokių politinių instrumentų, ne kiek realus pandemijos valdymo instrumentas, nes mes patys suprantame, kad pasiskiepijimas gali prisidėti prie žalos mažinimo individui, sveikatos sistemai, visai visuomenei ir mažinti kažkiek plitimą, bet įvairios priemonės yra kitas dalykas – jos skirtos ne tiek transmisijai, (…) bet paskatinti žmones skiepytis“, – sakė medikas.
Jis kalbėjo, kad nėra taip paprasta žmones raginti skiepytis nuo viršutinių kvėpavimo ligų, jei jie nėra įpratę to daryti.
„Kai ateina klausimas iki suaugusio žmogaus, kuris gyvenime nesiskiepijo nuo gripo, mes nenorėkime, kad jie visi staiga pasiskiepytų 100 proc. Mūsų visuomenės tokia struktūra – deja, mes patekę į didelius spąstus: dezinformacijos, propagandos“, – įvardijo V. Kasiulevičius.
Vis dėlto, pasak profesoriaus, visos visuomenės apsauga reikalauja visos visuomenės indelio, tad stabdyti pandemiją, kaip tęsė jis, reikia kompleksiškai. Pirmiausia pradedant nuo pozityvios komunikacijos ir telkiančios lyderystės.
„Mes kalbame apie kaukes, kurios labai svarbios, apie viruso transmisiją patalpose – tai yra vėdinimas. Reikia visus tuos darbus daryti, nes statyti vien tik ant skiepų ir pagrįsti sprendimus kiekvieno žmogaus atžvilgiu vien tik per pasiskiepijai-nepasiskiepijai prizmę negalima. Čia yra kompleksinis dalykas“, – akcentavo diskusijos dalyvis.
Sukritikavo valdžios sprendimą: kas priima tokius sprendimus?
V. Kasiulevičius taip pat atkreipė dėmesį į nelogiškus sprendimus, tokius kaip masinių renginių neribojimas.
„Ką mes darome? Mes parodome, kad tu lyg pasiskiepijai ir galėsi gyventi įprastą gyvenimą, bet juk tai melas. Tu negalėsi pasiskiepijęs gyventi įprasto gyvenimo dėl labai paprastos priežasties – skiepai nėra 100 proc. apsaugantys, pasiskiepiję žmonės irgi suserga ir gali užkrėsti kitą žmogų. Vadinasi, juos reikia testuoti“, – pabrėžė VU profesorius.
Ekspertas negailėjo kritikos sprendimui netestuoti pasiskiepijusių žmonių, turėjusių kontaktą su sergančiuoju, netgi nepriklausomai nuo to, kada minėti žmonės pasiskiepijo.
„Kas priima tokius sprendimus? Kas įsako priimti tokius sprendimus? Taip negali būti, tai dar labiau didina nesantaiką ir priešiškumą“, – akcentavo V. Kasiulevičius.
Tai, pasak jo, pasitarnauja skiepų priešininkų teiginiams, į kuriuos po to sunku normaliai atsakyti.
„Reikia neteikti tiek daug mūsų dėmesio skiepams, daugiau per pozityvią komunikaciją sakyti, kad skiepykitės, (…) bet nepasakant, kad tai yra absoliutas“, – pakartojo profesorius.
Jo teigimu, prie bendrojo gėrio turi prisidėti visi.
„Be abejonės, nesiskiepijantys asmenys turi būti kažkokiu būdu skatinami, kad jie saugotųsi ir darytų veiksmus. Geriausia, kad jie skiepytųsi, bet jei nesiskiepija, tai prisiimtų tam tikrus saugumo įsipareigojimus bei saugotų save ir kitus žmones. Kitaip neišeisime iš pandemijos“, – sakė V. Kasiulevičius.
Ekspertas taip pat savo pranešime akcentavo būtinybę kalbėti ir apie bendrą sveikatos stiprinimą ir lėtinių ligų kontrolę.
„Penkios ligoninės, kurios Lietuvoje ir taip teigia paslaugas, sudėtingas operacijas, terapines paslaugas regionuose, jos iš esmės apkrautos, visi resursai pajungti COVID-19 gydymui. Kas perima jų srautą?“, – klausimus kėlė V. Kasiulevičius.
Jis taip pat svarstė, kad, jeigu jaučiamas didelis medikų trūkumas, galbūt būtų galima svarstyti apie pilietybės siekiančių užsieniečių medikų įdarbinimą už pilietybės suteikimą. Visgi V. Kasiulevičius teigė turintis vilties, kad virusą mes nugalėsime įgydami imunitetą ir prisitaikydami.
„Aš įsitikinęs, nors mokslininkų bendruomenė nevieninga, kad anksčiau ar vėliau mes laimėsime šį karą su virusu, nes vis labiau prisitaikysime“, – sakė ekspertas.
„Skiepas pakiša pagalvę tau, kad tu lengviau persirgtum“, – atkreipė dėmesį V. Kasiulevičius.
