„Dabar visą analizę reikia pasukti link labai paprasto klausimo – ką darome toliau? Kaip uždengiame šiuo atveju jau NATO valstybių dangų? Kaip saugome NATO valstybių oro erdvę nuo raketinių smūgių, nuo galimų incidentų, kurie gali būti visiškai realūs“, – antradienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas kartu pabrėždamas, kad sprendimų gali būti įvairių.
„Tai oro gynybos sistemų pastatymas prie rytinės Lenkijos sienos, prie pat sienos. Pavyzdžiui, Patriot sistemų atsiradimas. Reikštų, kad jų veikimo laukas būtų 90 kilometrų ir jau pagal visą algoritmą raketa, kuri skrenda šalia, ar į Lenkiją, ji jau turėtų būti numušinėjama virš Ukrainos. Kitaip tariant, savotiškai būtų galima uždengti ir dalį Ukrainos erdvės net veikiant iš Lenkijos“, – komentavo NSKG pirmininkas.
Taip pat, anot L. Kasčiūno, reikia kalbėti ir apie aktyvesnį oro gynybos sistemų perdavimą Ukrainai. Vis tik, nurodo jis, paramos Ukrainai klausimas nėra paparastas.
„Bet čia nebus viskas paprasta dėl įvairių priežasčių, dėl to, kokį resursą dabar valdo pačios Vakarų šalys, kiek jo turi, kiek gali duoti, bet būtent į tai reikėtų koncentruotis“, – aiškino politikas.
„Reikia klabėti ir apie tai, kad riekia stiprinti visų rytų NATO flango gynybą. Lenkijos pirmiausia, bet ir Baltijos šalių. Ir sprendimai, kurie buvo priimti NATO viršūnių susitikime Madride, jie negali likti tik popieriuje“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Nors, anot NSGK pirmininko, panašu, kad Lenkijoje įvykę sprogimai nebuvo tikslingi, vis tik, neatmeta jis, ateityje situacijos gali pasikartoti.
„Rusija savotiškai gali raudoną liniją stumti į priekį ir tikrinti.
Dabar toks incidentas, kur lyg ir neaišku, akivaizdu, kad nebuvo Rusijos intencijos, tikslingo smūgio dar nebuvo, nėra įrodymų dėl to. Bet neatmeskime, kad kažkada gali būti smūgis į NATO teritoriją“, – nurodė L. Kasčiūnas.
