Medikai išgelbėjo paauglę
Vilkaviškio ligoninės, į kurią pirmiausia buvo atgabenta nepilnametė, medikams pavyko šiek tiek išsiaiškinti, kas atsitiko.
Trylikametė tvirtino, kad prieš kelias dienas savo namuose neva pati sau darė abortą.
E.B. sakė atsigulusi ant lovos ir virbalu persidūrusi gimdą. Po kiek laiko nubėgo vaisiaus vandenys.
Kitą dieną negaluojanti trylikametė išėjo į miestelio turgų. Po pietų, paauglės teigimu, jai iškrito vaisius bei placenta, kuriuos ji iš karto įmetusi į krosnį ir sudeginusi.
E.B. tik pirštais sugebėjo atsakyti į medikų klausimą, kiek mėnesių ji buvo nėščia. Mergaitė parodė šešis pirštus.
Kaune trylikametė buvo operuojama. Jos būklė ėmė gerėti.
Už seksą su mažamete – byla
Įvykį tiriantys Vilkaviškio prokuratūros pareigūnai abejoja, ar paauglė pati tokiu drastišku būdu atsikratė užsimezgusios gyvybės, bei neatmeta ir kriminalinio aborto versijos.
„Pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį kelsime bylą, paaiškės tik po kelių ekspertizių“, – tvirtino Vilkaviškio prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Jasaitis.
Teismo medicinos ekspertai bandys nustatyti sunaikinto vaisiaus tėvą. Šiam tyrimui paauglės operacijos metu buvo paimti placentos likučiai.
Su šia trylikamete besimylėjusiam asmeniui gresia baudžiamoji byla už lytinį santykiavimą su nesubrendusiu asmeniu.
Kodėl nenorima gimdyti?
Iš dvidešimties apklaustų moterų, kurias „Lietuvos ryto“ žurnalistė sutiko Vilniaus gimdymo namuose laukiančias aborto, dvylika pasakė: negaliu gimdyti vaiko, nes neturėsiu iš ko jo auginti.
Keturios moterys manė, kad pakaks šeimoje jau turimų vaikų. Likusios neslėpė – nežinau, kas tėvas, buvau išgėrusi, nereikia man to vaiko, aš dar jauna.
Statistika rodo, kad Lietuvoje apie 70 proc. nėštumą nutraukiančių moterų teigia tai darančios dėl socialinių priežasčių.
Aritmetika paprasta. Jei moterys gautų šiek tiek daugiau pagalbos, iš 13 588 užsimezgusių gyvybių, kurios abortu buvo nutrauktos 2001 metais, būtų gimę 10 000 sveikų naujagimių.
Paradoksalu, kad abortą neretai pasirenka moterys, kurios sako turinčios didelį atsakomybės jausmą už savo vaikų ateitį.
Tuo tarpu asocialios moterys gimdo – iš alkano vaiko atimtos pašalpos galima gerti visą mėnesį.
Įstatymas – iš praeities
Lietuvoje iki šiol nėra abortus legalizuojančio įstatymo. Mūsų šalyje abortai atliekami remiantis sovietiniu teisės dokumentu, sveikatos ministro įsakymu pratęstu 1995 metais.
Šiuo metu Seime pritarta pateiktam svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, įteisinančiam abortą kone viso moters nėštumo metu. Siūlomas teisės aktas yra dar radikalesnis negu iki šiol Lietuvoje veikęs sovietinis įsakymas.
Šis įstatymo projektas Lietuvoje kelia karštas abortų šalininkų ir priešininkų aistras. Nenuostabu – juk diskusijų objektas yra žmogaus gyvybė.
Nutraukiama kas trečia gyvybė
Lietuvoje kas trečia pastojusi moteris savo noru nutraukia kūdikio gyvybę.
2001 metais Lietuvoje gimė 30 910 naujagimių. Atlikta abortų 13 588 moterims. Į šį skaičių neįeina asocialių moterų įvairiais būdais sukelti persileidimai, kai nužudyti embrionai išmetami į lauko tualetų duobes, kanalizacijos vamzdžius ar šiukšlių konteinerius.
Vien tik Vilniaus gimdymo namuose per metus pasaulį išvysta apie du tūkstančius kūdikių. 1700 netenka gyvybės aborto metu.
1995-aisiais Lietuvoje atlikti 31 083 abortai, gimė 40 857 kūdikiai. Atrodytų, dėl vis plačiau naudojamų kontracepcinių priemonių abortų mažėja.
Tačiau mažėja ir gimstamumas. Dabartinę situaciją sociologai, žvelgdami į ateinančio dešimtmečio perspektyvą, vadina demografine katastrofa.
Procedūros kaina – 115 litų
„Jūs nevalgiusi, negėrusi?“ – trumpa moters apklausa priėmimo kambaryje. Moteris į kasą sumoka 115 litų 22 centus, jei abortas atliekamas visiškai nuskausminus. Vietinis nuskausminimas – perpus pigiau. Kai kurioms moterims tai – nemaža suma.
Moterys perrengiamos ligoninės drabužiais ir paguldomos į baltai paklotas palatos lovas.
Paskutinė gydytojo apžiūra ir lakoniškas nurodymas: „Laukite, pakviesime“. Čia moterų jau niekas nebeatkalbinėja nuo pasirinkto žingsnio. Svarstymai, abejonės liko anapus durų, nors apsisprendimas buvo labai sunkus.
„Būna, kad netikėtai moteris persigalvoja ir išeina. Bet po kelių dienų grįžta atgal“, – pripažįsta Vilniaus gimdymo namų ginekologijos skyriaus vedėja Kornelija Mačiulienė.
Motina neleido gimdyti
„Mama pasakė – jokiu būdu negaliu gimdyti. Neturėsime iš ko auginti. Aš mokausi, mama mažai uždirba, o tėtis miręs. Mano neigiamas kraujo rezus faktorius. Gydytoja sako, kad galiu nebeturėti vaikų. Ar tai tiesa?“ – klausia smulki aštuoniolikmetė Lina, lyg laukdama mano pagalbos.
Jos kūdikiui tuoj 12 savaičių. Paskutinė riba. Vėliau Lietuvoje nutraukti nėštumą leidžiama tik sutikus medikų komisijai.
Kodėl Lina taip ilgai laukė?
„Aš bijojau mamai pasakyti. Draugavau su vaikinu apie du mėnesius. Nepasisaugojau, nors mokykloje to mokė. Maniau, man taip neatsitiks“.
Daryti aborto ją atlydėjo motina. Vaiko tėvo nėra. „Jis žino, davė man 125 litus. Sakė, kad neturės pinigų auginti vaiką. Nenoriu jo daugiau matyti. Gal būtume kaip nors užauginę?
Ką tik gydytojai apžiūrėjo mane echoskopu. Mačiau vaiko kojytes, rankytes. Nemiegojau visą naktį“, – Lina nebesišluosto ašarų. Ji nori, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi.
Po 6 valandų moterys išeis namo. Vienas jų kieme automobiliais pasitiks vyrai, taip ir neužėję į vidų. Kitos iškiūtins vienos iki artimiausios troleibuso stotelės.
Vyro leidimo nereikia
Lietuvoje abortai merginoms iki 15 metų yra daromi tik teismo sprendimu.
15-18 metų mergina, norinti nutraukti nėštumą, privalo pateikti motinos, globėjų, artimų giminaičių sutikimą.
Moteris abortą pasirenka savo noru. Toks formulavimas yra medicinos dokumentuose, statistikos lentelėse.
O vyro? Ar pradėto kūdikio tėvo? Jo sutikimo nereikia. Ar visi vyrai žino, kam pasiryžo jo žmona, draugė ar sugyventinė?
Tikrai ne visi. Ne viena moteris atvirai pasakė – jis nevertas, kad žinotų. Arba – jam tai visai nerūpi.
Moterys neslepia, kad klausiami patarimo vyrai dažnai atsako: „Daryk, kaip išmanai“.
Moteriai gimdant dalyvauja nemažai vyrų. Nutraukti nėštumo moteris ateina viena. Ją atvežęs vyras tuoj sprunka iš ligoninės kiemo.
„Gimdyti kūdikį ar jį sunaikinti, neturėtų būti vien tik moters sprendimas. Tik mes visada kalame moterį prie kryžiaus, ir tas vinis jai smeigiame nuo širdies iki gimdos, – sako gydytoja K.Mačiulienė. – O vyras, užmezgęs gyvybę, lieka nuošaly“.
Tačiau yra ir kita šio sunkaus apsisprendimo šeimoje pusė.
Jei vyras skatintų savo vaiko motiną daryti abortą, tai būtų suvokiama kaip prievarta. Kai pasirenka pati moteris – skelbiama kaip jos pasirinkimo laisvė.
Tačiau abortas tiesiogiai paliečia ir moterį, ir sunaikintą kūdikį, ir tėvą, ir net medikus, kurie atlieka tą procedūrą.
Gydytojai atlieka pareigą
„Visi mes už tai, kad negalima žudyti gyvybės. Nė vienas gydytojas nenori daryti aborto. Visame pasaulyje gydytojams tai skaudi moralinė problema. Mūsų skyriuje dėl moralinių nuostatų keturi gydytojai atsisakė tai daryti. Bet jei abortai legalizuoti, kažkas juos turi atlikti, – apgailestauja gydytoja K.Mačiulienė.
Gydytojai yra tekę susidurti su moterimi, kuriai buvo atlikti net 33 abortai. Medikai tai išgyveno skaudžiau, negu tiek gyvybių savo noru nutraukusi motina.
Po nėštumo nutraukimo moteris gauna vienos dienos nedarbingumo lapelį. Nors nedarbingumo priežastį slepia kodas, moterys nelinkusios tokią pažymą atnešti į darbą. Moteriai ypač svarbu išsaugoti šią savo paslaptį.
Lietuvoje leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių. Vėliau, iki 22 savaičių, tik leidus medikų komisijai, kai nėštumas pavojingas motinos gyvybei.
Aborto taikant visišką nejautrą metu moteris 15 minučių miega.
Veikiausiai ji nesužinos, kad jau aštuonių savaičių vaisius turi visus vidaus organus, akis, ausis, lūpas, o nuo 12 savaičių paaiškėja, kas tai buvo – mergaitė ar berniukas.
Kada atsiranda žmogus?
Lietuvoje piliečiu ir žmogumi įsčiose nešiojamas kūdikis tampa sulaukęs 22 savaičių.
Ši nuostata būtų įteisinta ir naujajame įstatyme, kuris reglamentuotų abortą.
„Tai visiška nesąmonė. Vienoje šalyje žmogus prasideda nuo 6 savaičių, kitur – nuo 12, pas mus – nuo 22 savaitės. Tai yra todėl, kad įstatymus leidžia žmonės, nieko neišmanantys nei apie biologiją, nei apie moters organizmą“, – piktinasi organizacijos „Už žmogaus gyvybę“ pirmininkė Alina Šaulauskienė.
Kai Anglijos karalienė Elizabeth II pasirašė įstatymą, žmogumi laikantį embrioną nuo 7 savaičių, žurnalistai jos paklausė: „Kas jūs, jūsų prakilnybe, buvote iki 6 savaičių? Ta pati Elizabeth ar kokia varlytė?“
Tuo tarpu Lietuvoje tik 22 savaičių (5,5 mėnesio) embrioną įstatymas laiko žmogumi ir leidžia palaidoti kapinėse.
Tik šiuo metu mūsų šalyje rengiamas įstatymas, kad motinos galėtų teisėtai palaidoti 22 savaičių neturinti embrioną po persileidimo ar dirbtinai atlikto aborto.
Embrionai laidojami slaptai
Bendrovės „Netekties valanda“ direktorius Vitalijus Gasperovičius prisipažįsta, kad jam ne kartą tenka nusižengti įstatymui: „Retai, bet yra pasitaikę, kad su biologinėmis atliekomis konteineriuose, gaunamuose iš ligoninių, esame radę embrionų.
Aiškinomės, kodėl. Vieni pasako, kad tai dar ne žmogus, kiti – kad jau žmogus.
Bet dažniausiai ligoninės perduoda embrionus tvarkingai supakuotus į dėžutes. Mes embrionus įdedame į karstelį ir palaidojame kapinėse, kur laidojami nežinomi asmenys. Nelegaliai, nes galime laidoti embrioną tik nuo 22 savaičių – kai jis jau turi dokumentus. Iki tol jis – ne pilietis“.
V.Gasperovičius neslepia, kad vis dažniau tėvai nori palaidoti sunaikintą savo kūdikio embrioną, jaunesnį nei 22 savaičių.
„Moteris po persileidimo arba aborto patiria šoką ir nieko nenori žinoti. Bet vėliau būna, kad mūsų mašiną, pasiėmusią embrioną iš ligoninės, pasiveja tėvai ir prašo padėti jį palaidoti. Mes jiems parduodame karstelį ir patariame slapta palaidoti giminaičių kape“, – kalbėjo laidojimo biuro direktorius.
Bendrovė „Netekties valanda“ surenka embrionus beveik iš visų Vilniaus gimdymo skyrių. Embrionai laidojami Karveliškių kapinėse.
„Mes pastatome kryžių, tačiau ant jo nieko negalime parašyti, bijodami vandalų.
Per Vėlines ten kažkas uždega žvakučių“, – sakė V.Gasperovičius.
1998-aisiais Rasų kapinėse, Angelų kalnelyje, organizacijos „Už žmogaus gyvybę“ iniciatyva pastatytas balto akmens paminklas „Negimusiems kūdikiams“. Po paminklu palaidotas kūdikio embrionas. O žemė suvežta iš visų Vilniaus gimdymo namų kiemų.
Įstatymais visko nenumatysi
Naujojo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte ketinama įteisinti abortą kone viso moters nėštumo metu, taip pat chirurginę vyro ir moters sterilizaciją, dirbtinį apvaisinimą.
„O kokią teisę gyventi turi pradėtas kūdikis? Grupė parlamentarų yra parengę gyvybės gynimo įstatymą, tačiau Seime jis buvo atmestas.
Skubama priimti abortų legalizavimo įstatymą, kuris bus dar radikalesnis nei nuo 1955 metų veikiantis sovietinis įsakymas“, – piktinosi organizacijos „Už žmogaus gyvybę“ pirmininkė A.Šaulauskienė.
„Nėštumų planuoti abortais negalima. Tai, kad moterys nesisaugo, rodo jų neatsakingumą. Bet uždrausti abortus Lietuvoje dar ne laikas.
Padaugės kriminalinių abortų. Reikia šviesti, auklėti mūsų visuomenę, bet tai – ne vienos dienos procesas“, – įsitikinusi Vilniaus gimdymo namų skyriaus vedėja K.Mačiulienė.