Karo pradžioje kai kurie ekspertai manė, jog E. Macrono telefoniniai pokalbiai su V. Putinu buvo skirti labiau vidaus auditorijai prieš prezidento rinkimus.
Tačiau skambučiai nesiliovė ir po E. Macrono pergalės rinkimuose, o paskutinis jo pareiškimas, jog Rusija neturėtų būti pažeminta, „kad tą pačią dieną, kai kautynės liausis, galėtume atverti išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“, sukėlė kritikos ir nepasitenkinimo bangą.
Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas Delfi atkreipė dėmesį, kad nederėtų pamiršti, jog Prancūzijoje artėja parlamento rinkimai ir tai taip pat yra veiksnys – E. Macronui labai svarbu, kad jo partija gautų pakankamai plačią paramą, nes tada jis galės lengvai įgyvendinti savo programą.
„Tačiau nereikėtų pamiršti, kad Prancūzija istoriškai į santykius su kitomis didžiosiomis valstybėmis – o Rusiją ji priskiria prie didžiųjų valstybių – žiūri labai pragmatiškai, bandydama tarp jų balansuoti ir taip sustiprinti Prancūzijos geopolitinį dominavimą. Būti tarsi papildomu poliumi, kuris yra tarpininkas tarp JAV, buvusių Sovietų sąjungos šalių, šiandien – Rusijos, galbūt Kinijos ir taip stiprinti Prancūzijos geopolitinę reikšmę“, – teigė politologas.
