Laurinavičius: ES yra sprendimo paieškose
Didžiulė komunikacinė ir reputacijos krizė – taip ES ir bendrovės „AstraZeneca“ veiksmai apibūdinami pastaruoju metu. Kaip Delfi sakė Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) analitikas Marius Laurinavičius, šios krizės išsivystymui buvo galima užkirsti kelią.
„Aš manyčiau, kad tai pirmiausia susiję su netinkama komunikacija arba klaidomis, padarytomis nuo pat pradžių. Nuo ko viskas prasidėjo – tai kai kurios šalys nusprendė, kad skiepyti ta vakcina negalima, neva ten kažkas yra blogai. Čia vienas dalykas yra komunikacinės problemos, kitas – neatsakyti klausimai, kurie turėjo būti atsakyti iki tos vakcinos platinimo pradžios“, – pažymėjo M. Laurinavičius.
Jo teigimu, prie sąmyšio ES prisidėjo ir Kremliaus bei sąmokslo teorijų išpažinėjų skleidžiama dezinformaciją.
„Įsijungė Rusijos dezinformacija, įsijungė sąmokslo teorijų skleidėjai, kurie nebūtinai yra susiję su Rusija, bet jie tiesiog yra. Tada, kaip ir kiekvienas žmonių sveikatos klausimas, tai tapo kiekvieno žmogaus asmenine istorija ir automatiškai tai tapo ypatingai politiškai jautriu klausimu“, – aiškino ekspertas.
M. Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad įrodymų, jog „AstraZeneca“ realiai galėtų būti nesaugi nėra, tačiau, pasak jo, dalis valstybių viena po kitos priėmė sprendimus stabdyti skiepijimą šia vakcina, norėdamos apsidrausti.
„Kai kas sakytų, kad turbūt apsidraudimas yra gerai žmonių sveikatos klausimu, bet aš sakyčiau, kad reikia pasverti rizikas – kai mes turime turbūt virš 10 mirštančių žmonių kasdien Lietuvoje ir nei vieno įrodyto atvejo, kad žmogus mirė nuo vakcinos, tai tas rizikas reikėtų sverti. Politikams Lietuvoje irgi reikėtų sverti“, – atkreipė dėmesį VPAI analitikas.
Paklaustas, ar Briuselio poziciją ir ES valstybių laikiną sprendimą stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina galima būtų sieti su bendrijos ir Jungtinės Karalystės tarpusavio santykių problemomis, M. Laurinavičius atsakė neigiamai.
„Tai yra politinis klausimas, bet nemanau, kad jis susijęs su kerštavimu, ypač žiūrint į tai, kaip politiškai Europa gali nusileisti ir Rusijos ir „Sputnik V“ vakcinos spaudimui. Manau, kad tai susiję ne su politiniais santykiais. Net ir prie visos mano kritikos ES politikai Rusijos atžvilgiu, aš manau, kad požiūris į Rusiją yra kitoks nei į Didžiąją Britaniją“, – teigė jis.
Nors premjerė Ingrida Šimonytė yra pareiškusi, kad Lietuva nenaudos „Sputnik V“ vakcinos, antradienį naujienų agentūra „Reuters“ šaltinių duomenimis pranešė, kad ES svarsto pradėti derybas su Rusija dėl vakcinos „Sputnik V“ įsigijimo.
Pasak M. Laurinavičiaus, ES yra priversta ieškoti išeičių iš krizės, juo labiau, kai kelios šalys jau savarankiškai yra pranešusios apie „Sputnik V“ pirkimą.
„Tiesiog yra ieškoma būdų, kaip išlaikyti bendrą ES politiką. Mes dabar turime net kelias valstybes, kurios tą vakciną, kuri yra nepatvirtinta Europos vaistų agentūros, perka, atsivežinėja ir panašiai. Su dar keliomis valstybėmis yra tariamasi apie tos vakcinos gamybą. Aš manau, kad šis procesas, kuris vyksta, yra sprendimo paieškos tokioje situacijoje, kai ES nebeturi bendros politikos tuo klausimu ir tada iškyla problema, ką su tuo daryti“, – pažymėjo ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusija šiuo klausimu taip pat įdeda daug pastangų ir daro Europai didžiulį spaudimą.
„Rusija daro milžinišką spaudimą, deda visus įrankius, įskaitant politikų papirkinėjimą ir panašiai. Kol Europos vaistų agentūra tos vakcinos nepatvirtins, jos naudoti ES kaip ir negalima. Dėl pačios vakcinos, tai nėra mano sritis, bet kiek aš matau informacijos viešojoje erdvėje, tai dėl jos klausimų yra labai daug – jeigu net Indija jos nepatvirtino, tai apie ką mes kalbame?“, – tęsė M. Laurinavičius.
VPAI analitiko teigimu, Rusijos sukurta vakcina iš esmės jau yra tapusi geopolitiniu įrankiu.
„Tai jau yra ir mes to pakeisti negalime. Ką mes galime padaryti, tai laikytis savo pozicijos – tiek Vyriausybė, tiek prezidentūra tą poziciją labai aiškiai išreiškė ir aš nematau jokio pagrindo tą poziciją keisti“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Liekis: politikai neturėtų aiškinti, kuri vakcina gera ar bloga
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis, kalbėdamas apie politinę vakcinų prekybos pusę pažymėjo, kad krizių metu panašūs simboliai naudojami dažnai.
„Kada yra įtampos tarp valstybių, kada yra krizės, paprastai visą laiką žaidžiama ir simboliais – skelbiamas, pavyzdžiui, vienokioms ar kitokioms prekėms boikotas. (…) Tų apraiškų yra pakankamai daug“, – Delfi kalbėjo Š. Liekis.
Anot jo, vakcina yra instrumentalizuojama politiškai – tokiu būdu priverčiant svarstyti apie „povandenines“ sroves.
„Akivaizdu, kad visi pradeda įtarinėti, kad gal čia britams dėl „Brexit“. (…) Tie naratyvai, kurie lydi vakcinas, akivaizdu, jog yra panaudojami – pasakojimai apie tas vakcinas išeina iš jų funkcinių ribų, vakcina yra kaip vakcina, bet kadangi dabar yra globali sveikatos krizė ir daugybė valstybių blogai valdo tą krizę, tai veiksmai yra neadekvatūs. Priemonių adekvačių nesuranda, todėl ieškoma kaltų“, – atkreipė dėmesį politologas.
Vis dėlto jis teigė, kad sieti „AstraZeneca“ vakcinos naudojimo laikinų sustabdymų kai kuriose valstybėse su bendrijos ir Jungtinės Karalystės problematiškais santykiais nereikėtų.
„ES reaguoja į realią statistinę situaciją – statistiškai yra daliai žmonių dėl krešumu problemų ir (svarstoma – aut.p.), kiek pavojus yra derinamas su nauda, kuri yra gaunama. Visada tai yra skaičiavimas ir dar yra reputaciniai dalykai“, – akcentavo profesorius.
Š. Liekio nuomone, politikai turėtų mažiau aiškinti apie vakcinų saugumą ar nesaugumą, nes geriau tai išmano mokslininkai.
„Tai labai specializuoti dalykai, į kuriuos politikai nelabai turėtų kištis, bet, deja, politikai kišasi ir reiškia savo nuomonę apie vieną ar kitą vakciną – kad ji gera arba bloga. Tai yra ne to lygio klausimas, jis neturėtų būti politizuojamas“, – pabrėžė ekspertas.
Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad pati „AstraZeneca“ bendrovė per mažai gina savo produktą, o susidariusia suirute pasinaudoja ir kitos šalys.
„Visos pusės tai išnaudoja propagandiniuose pasistumdymuose – Rusija tai išnaudoja, rodydama savo sėkmę, bet savus interesus turi visos pusės. Akivaizdu, kad kai sveikatos sistemoje yra tokia krizė, tai ieškomos visos galimos priemonės, kurios gali padėti“, – teigė Š. Liekis.
Vilpišauskas: svarstymus dėl „Sputnik V“ įsigijimo pakursto ir savarankiški ES šalių sprendimai
Panašiomis mintimis dalinosi ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas, kuris į dabartinę situaciją Europos Sąjungoje pažiūrėjo tiek per geopolitinę, tiek per politinę prizmę.
„Apie geopolitiką vakcinuojant ir platinant vakcinas turbūt būtų prasmingiau kalbėti, kai mes kalbame apie Rusijos arba Kinijos veiksmus kitose šalyse, kai yra siūlomos jų pagamintos vakcinos, nors, ypač Rusijos atveju, pačioje Rusijoje skiepijimas yra labai mažai pažengęs ir tuo labiau, kad tai, kas yra siūloma, dar nėra pagaminta“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.
Pasak jo, šios valstybės vakcinų pardavimais siekia pakeisti požiūrį į jas.
„Jei mes kalbame apie tai, kas vyksta tarp ES ir Jungtinės Karalystės, (…) tai čia būtų tiksliau kalbėti apie vidaus politikos svarbą, nes kiekvienoje ES šalyje politikai galvoja, kaip su pandemijos valdymu susiję sprendimai gali veikti jų populiarumą“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.
R. Vilpišausko teigimu, dalis ES valstybių apsisprendė stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, nes nori patenkinti savų rinkėjų interesus, nepaisant mokslininkų argumentų. Taip išsirutuliojo kolektyvinis veiksmas ir iš to kilusi problema.
„Tai, ką mes matome, aš pavadinčiau vidaus politikos įtaka tarpvalstybiniams santykiams, kai skirstomos ir parduodamos įvairiose šalyse pagamintos vakcinos. Aš per šitą prizmę aiškinčiau įvairius ginčus ar vakcinų prekybos ribojimus, nes kiekviena šalis ir jos politikai stengiasi pirmiausia žiūrėti savo rinkėjų interesų. Dėl to matėme ir įvairias diskusijas, ir dėl to dabar matome sprendimus stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcinomis, nepaisant to, kad Europos vaistų agentūra vis dar tvirtina, kad jos nauda atsveria galimą riziką, susijusią su šalutinėmis pasekmėmis“, – pažymėjo ekspertas.
Paradoksalu, kaip pažymėjo R. Vilpišauskas, kad didžiausios problemos kilo su britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ kurta vakcina.
„Tokia paradoksali situacija aiškintina prieštaringais motyvais – viena vertus, kuo greičiau susitvarkyti su pandemija, kita vertus, rizika, baime, kuri siejama su visai neseniai sukurtų vakcinų naudojimu“, – kalbėjo profesorius.
Kaip ir kiti pašnekovai, R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį ir į kai kurių bendrijos narių valstybių savarankiškus sprendimus.
„Žinoma, situaciją komplikuoja tai, kad kai kurios ES šalys, konkrečiai – Vengrija, jau yra pradėjusios naudoti šią vakciną, nors aš nežinau duomenų, kiek jie žmonių paskiepijo, o kiek tai yra noras parodyti, kad veikiama savarankiškai nuo ES bendrų pirkimų. Vengrijoje tas noras demonstruoti skirtingą nuomonę yra labai matomas“, – pažymėjo ekspertas.
Pasak jo, tai yra pagrindinis dalykas, dėl ko reikėtų susirūpinti, nes tai rodo išsiskiriančius požiūrius į geopolitinius klausimus pačios ES viduje. R. Vilpišauskas priminė ir tai, kad Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, lankydamasi Lietuvoje, pasakė, kad, jeigu „Sputnik V“ vakciną patvirtins Europos vaistų agentūra, ji Estijoje bus naudojama.
„Čia iš tiesų kyla klausimas ir dėl to, ar pačios Baltijos šalys gali turėti bendrą požiūrį šiuo klausimu“, – kartu atkreipė dėmesį R. Vilpišauskas.
Vis dėlto jis teigė manantis, kad ES svarstymai dėl derybų su Rusija visų pirmiausia rodo siekį ieškoti išėjimo iš pandemijos sprendimo būdų.
„Manau, kad tai visų pirma rodo, kad prioritetas yra skiriamas pandemijos suvaldymui ir, jeigu yra priemonės, kurių nauda gali viršyti riziką žmonių sveikatai, tai tos priemonės ir gali būti naudojamos. Jei atskiros ES šalys ima jas naudoti, tada turbūt nenuostabu, kad ir ES institucijos pradeda diskutuoti apie poreikį kažkaip koordinuotai tokius dalykus spręsti, nes tai susiję ir su vakcinų paso klausimu“, – taip pat akcentavo VU TSPMI profesorius.
R. Vilpišausko teigimu, tai, kad Vengrijoje jau yra skiepijama „Sputnik V“ vakcina, kurios nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra, gali sukelti problemų ir patvirtinant vadinamojo žaliojo (imuniteto) paso įdiegimą.
„Čia yra vienas iš tų pavyzdžių, kada pati paso idėja tampa problematiška, nes kyla klausimas, kaip traktuoti tuos, kurie pasiskiepiję Europos vaistų agentūros nepripažintomis vakcinomis“, – pridūrė R. Vilpišauskas.
