Neslepiama, kad projektas reikalingas, nes valstybės biudžete nebus finansinių galimybių didinti visų valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestį tokiais tempais kaip minimalųjį mėnesinį atlyginimą šalyje. Tačiau teigiama, kad, priėmus įstatymus pakeitimus, Seimas „privalomuoju būdu“ peržiūrinės algų kėlimo klausimą valstybės tarnautojams bent jau kasmet.
Didindami atlyginimą pamiršo valstybės tarnautojus
Vyriausybė minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą nustato Trišalės tarybos, sudarytos iš profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų, teikimu.
Valstybės tarnautojų (Seimo kanceliarijos, Seimui atskaitingų institucijų, Prezidentūros, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų ir t.t. darbuotojų), politikų (Seimo narių, pirmininko, frakcijų vadovų, premjero, ministrų ir t.t.), teisėjų ir valstybės pareigūnų algos apskaičiuojamos pagal Valstybės tarnybos bei Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymus.
Jų darbo užmokestis skaičiuojamas minimalų mėnesinį atlyginimą dauginant iš koeficiento, kuris priklauso nuo pareigybės kategorijos.
Teoriškai valstybės tarnautojų užmokestis turėtų kilti kaskart, kai šalyje didinamas minimalus mėnesio atlyginimas. Tačiau Vyriausybės praktika yra kitokia. Mat Darbo kodeksas Vyriausybei leidžia taikyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms.
Daugiau nei prieš dvejus metus, 2003 metų rugsėjį, minimalus mėnesio atlyginimas šalyje buvo padidintas nuo 430 iki 450 litų. Tačiau tuometiniu Vyriausybės nutarimu buvo nustatyta, kad politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams darbo užmokestis ir toliau skaičiuojamas koeficientą dauginant iš 430 litų. Nuo 2004 metų gegužės minimalų atlyginimą padidinus iki 500 litų, politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, kariai ir valstybės tarnautojai ir vėl liko nuošalyje. Jų algos ir toliau liko skaičiuojamos nuo 430 litų.
Taip nutiko ir praėjusių metų liepą: Vyriausybė iki 550 litų padidinusi minimalų atlyginimą šalyje, politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams ir toliau paliko algas skaičiuoti nuo 430 litų.
Tokios tvarkos kritikai pabrėžia, kad, didindama minimalųjį mėnesinį atlyginimą viešajam sektoriui, Vyriausybė finansinę naštą užkrauna verslininkams. Jeigu minimalus atlyginimas būtų padidintas valstybės tarnautojams ir pareigūnams, Vyriausybė finansinę naštą užkrautų valstybės biudžetui.
Be to, teigiama, kad nuostatos taikyti skirtingą minimalųjį mėnesinį atlyginimą prieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo ir teisingo darbo apmokėjimo principams.
2005 m. gruodžio 31 dieną Valstybės tarnautojų registre, be vidaus reikalų sistemos statutinių, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos valstybės tarnautojų, buvo įregistruoti 26884 valstybės tarnautojai.
2005 metų gruodžio 31 dieną visoje Lietuvoje valstybės tarnyboje buvo 5253 laisvų pareigybių. Daugiausiai – 842 - laisvų pareigybių buvo savivaldybių institucijose ir įstaigose, 812 - įstaigose, pavaldžiose Vidaus reikalų ministerijai, 739 - įstaigose, pavaldžiose Teisingumo ministerijai, 544 - įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, 497 - įstaigose, pavaldžiose Finansų ministerijai.
Įžengus į sausio mėnesio antrą pusę paskelbta 140 konkursų į valstybės tarnybą. Dvidešimt vieno valstybės tarnautojo sausį ieško ministerijos, iš jų net 7 – Finansų ministerija, 33 valstybės tarnautojų ieško įvairios Lietuvos savivaldybių administracijos, 10-ies tarnautojų ieško Pasienio kontrolės punktų direkcija.
„Į laisvas pareigybes nebūtinai ieško tarnautojų. Gali būti taip, kad įstaigoje yra laisvos vietos, bet nėra finansavimo, dėl to neieško tarnautojų, mažiau priima žmonių. Blogiausia tai, kad į konkursus neateina žmonės, ypač periferijoje, ne didžiuosiuose miestuose“, - DELFI sakė Valstybės tarnybos departamento Registro ir analizės skyriaus vedėja Laima Tuleikienė.
Ji sakė atkreipusi dėmesį, kad valstybės tarnybą palieka darbuotojai. Šiuo metu, pasak L.Tuleikienės, Valstybės tarnybos departamentas analizuoja duomenis apie šią problemą. Jie bus paskelbti pirmame šių metų ketvirtyje.
Renkasi privačias įmones ar Briuselį
Valstybės tarnautojai pripažįsta, kad privačiose įmonėse ar Europos Sąjungos (ES) institucijose Briuselyje jie uždirbtų kelis kartus daugiau.
Pastebima, kad valstybės tarnybos teikiamomis privilegijomis sunku prisivilioti gerus specialistus dirbti politinio pasitikėjimo tarnautojais – jie nėra patenkinti siūlomu atlyginimu, o ir žino, kad dirbs iki kol po eilinių rinkimų pasikeis valdžia, atsivesdama savo tarnautojus. Lengvai iš valstybės tarnybos pabėga ir jaunesni, šeimų dar nesukūrę darbuotojai. Jie pasibeldžia į ES institucijų duris.
Neoficialiai kalba ir įstaigų vadovai, kad geriausius darbuotojus susigriebia privatus verslas, o jie tegali pasiūlyti keliskart mažesnį atlyginimą. Tarkime, kvalifikuotam darbų priežiūros specialistui tegali mokėti šešis kartus mažiau nei privatūs darbdaviai.
Iš ko tokioje situacijoje parenkami nauji valstybės tarnautojai? Iš tų, kurie nesugebėjo rasti šiltos vietos privačiame versle ar Briuselyje?
Vienas neseniai garsiau nuskambėjusių atvejų buvo, kai darbą paliko Prezidentūros Vidaus politikos ir analizės grupėje patarėju dirbęs Arnoldas Pranckevičius. „Man susidaro įspūdis, kad jo sprendimą lėmė geresnės finansinės sąlygos", - apie buvusio pavaldinio sprendimo priežastis vienam dienraščių pasakė Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas Darius Gudelis, tuo sulaukdamas A.Pranckevičiaus nepasitenkinimo.
A.Pranckevičius sakė laimėjęs konkursą dirbti Europos Sąjungos (ES) institucijose ir tikino, kad jo apsisprendimą ten dirbti lėmė ne finansiniai motyvai, o noras dirbti labiau išsilavinimą atitinkančioje srityje.
Į tai jo buvę kolegos gūžtelėjo pečiais: „Kaip paneigsime, kad čia jis gavo apie 3 tūkst. litų algos, o Briuselyje - tiek pat eurų“, - sakė jie.
Buvo bandymų perduoti į Seimo rankas
Praėjusių metų rugsėjį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Seimui pateikė įstatymų projektus, kuriuose siūlė politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų algą susieti ne su minimaliu mėnesio atlyginimu, o su baziniu dydžiu, lygiu 430 litų.
Nuo šių metų parlamentaras bazinį dydį siūlė tvirtinti Seimui, priimant metų biudžetą. Projektų tikslas esą buvo atriboti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos priklausomybę nuo Vyriausybės tvirtinamos minimalios mėnesinės algos.
Tuomet Seimo Teisės departamentas pabrėžė, kad, nustatant politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų algą, buvo nuspręsta algos koeficiento vienetą susieti su minimaliu atlyginimu, taip sudarant sąlygas atlyginimams kisti, priklausomai nuo valstybės ekonominės padėties.
Šio departamento teigiama, kad pačiame įstatyme nustačius bazinį dydį, jo didėjimą ar mažėjimą galėtų lemti ne valstybės ekonominė padėtis, bet politinė valia, viešosios nuomonės įtaka.
Tokioms pastaboms rudenį pritarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Užmokesčio nespės kelti su lygiu šalyje
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos, matyt, nepasiekė socialinės apsaugos ir darbo ministrės V.Blinkevičiūtės. Ji praėjusią savaitę Seime užregistravo panašias įstatymų pataisas, kurios ir taip pat leistų valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų atlyginimą „pririšti“ prie bazinio dydžio, o ne minimalaus atlyginimo.
Ir vėl siūloma bazinį dydį tvirtinti Seime kartu su biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Naujai tvirtinamas bazinis dydis negalėtų būti mažesnis už esamą bazinį dydį, tačiau Seimas bazinio dydžio turėtų teisę nedidinti.
Įstatymo reikalingumas grindžiamas tuo, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis Lietuvoje žymiai atsilieka nuo kitų ES šalių.
„Minimalų mėnesio atlyginimą būtina didinti žymiai sparčiau – šios Vyriausybės programoje numatoma 2008 metais pasiekti 800 Lt minimalaus atlyginimo dydį - palyginti su nuo 2005 metų liepos 1 galiojančiu 550 Lt minimaliu atlyginimu padidinti 1,45 karto. Tokiais tempais didinti visų valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestį nebus valstybės biudžete finansinių galimybių“, - teigiama aiškinamajame rašte.
Be to, jame pažymima, kad, svarstant minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo klausimus, susiduriama su suinteresuotų grupių spaudimu didinti ir valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų bei valstybės pareigūnų minimalų atlyginimą arba sulyginti jį su kitų darbuotojų minimalaus atlyginimo dydžiu.
Projektas praėjusią savaitę buvo pateiktas Seime, jį nagrinėti nuspręsta pavasario sesijos metu.
Tik įregistruoti Seime šie V.Blinkevičiūtės projektai sulaukė kritikos. Tarkime, spaudoje pasirodžiusiuose profesinių sąjungų atstovų komentaruose griežtai rėžiama, kad „pensininkų mylėtoja“ ministrė „susidūrė su skirtingais interesais“, ji išvadinta „politiškai trumparege“.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Mečislovas Zasčiurinskas, kalbėdamas su DELFI, pakartojo tą pačią mintį, kuri yra aiškinamajame projektų rašte: Vyriausybė nespės didinti mėnesinių atlyginimų valstybės tarnautojams, politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams kartu su bendru minimalaus mėnesio atlyginimo kėlimu šalyje.
„Skaičiavome labai netiksliai. Jei tokį skaičių pranešiu, jis gali būti sukritikuotas mūsų kolegų iš Finansų ministerijos. Viename iš variantų skaičiavome, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo valstybės tarnautojams padidinimas 10-čia litų kainuoja 60 mln. litų valstybei“, - sakė M.Zasčiurinskas.
M.Zasčiurinskas tikino, kad užregistruoti projektai bus „į gera“. Esą buvo galimi kiti keliai, kaip taisyti padėtį dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo šalyje ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčių, iš jų pasirinkta susieti algas su baziniu dydžiu. Tačiau jis neatskleidė, kokių kitų žingsnių „į gera“ bus imamasi vėliau. „Šiuo metu šituo įstatymo projektu sprendžiame vieną žingsnį. Apkritai, tai toje srityje dirbame“, - sakė viceministras.
M.Zasčiurinskas tikino, kad, jeigu įstatymai bus pakeisti, jie privers Seimą prie atlyginimo valstybės tarnautojams, politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams kėlimo klausimo grįžti kasmet, svarstant biudžetą. Pirmąjį kartą „privalomuoju būdu“ Seimas šį klausimą nagrinėtų svarstydamas 2007 metų valstybės biudžetą.
„Įstatymai sudarys galimybę politikams, priimant reikiamą sprendimą, įvertinti mūsų specialistų „kainą“, - sakė viceministras.