Vyriausybės programos projekte siūloma atsisakyti dabartinės pensijų sistemos ir ją pakeisti keturiomis pensijų pakopomis:
1) pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija, kuri būtų mokama iš valstybės biudžeto, finansuojama gyventojų pajamų ir kitais mokesčiais;
2) automatiškai indeksuojama „Sodros“ pensija, pagrįsta apskaitos vienetais. Jos dydis priklausytų nuo sumokėtų įmokų, o išmokoms nebūtų taikomos „lubos“. Ji būtų finansuojama iš naujo pensijų draudimo mokesčio;
3) profesinė kaupiamoji pensija, kuri būtų finansuojama savanoriškomis darbdavio ir asmens įmokomis, kurioms nebūtų taikomi gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčiai;
4) privati kaupiamoji asmens pensija, apjungianti dabartinę antrą ir trečią pakopas, finansuojama asmens įmokomis, kurioms būtų taikomas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis.
Seimo priimtame Socialiniame modelyje jau yra numatyta, kad bendroji pensijos dalis būtų finansuojama iš valstybės biudžeto (dabar tai daroma iš „Sodros“ biudžeto). Taip pat numatyta individualią pensijos dalį skaičiuoti pagal sukauptus apskaitos vienetus. Jau numatytas ir šių dalių indeksavimas.
Taigi programos projekte numatomos kelios pagrindinės naujovės. Pirmoji – atsisakymas riboti „Sodros“ pensijos dydį – teoriškai žmogus galėtų gauti ir 10 tūkst. ar didesnę pensiją. Primename, kad pagal priimtą įstatymą maksimalią pensiją gautų 5 vidutinius atlyginimus gaunantys asmenys. Kitaip tariant, net jeigu jie uždirbtų didesnę sumą, didesnės pensijos negautų.
Kitos siūlomos programinės naujovės – profesinė pensija, finansuojama darbdavio ir darbuotojo pinigais. Taip pat dabartinės antrosios bei trečiosios pakopos pensijų sujungimas ir jų finansavimas gyventojo lėšomis.
Be kita ko, programoje numatyta jau kitąmet vidutines pensijas padidinti 40 Eur ir išmokėti visas dar neišmokėtas pensijų kompensacijas.
Priminė skaudžią JAV patirtį
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis abejoja, ar tokia permaina yra tinkamiausia Lietuvai.
„Pirmoji ir antroji siūlomos pakopos iš esmės seniai yra. Kaip jau esu ne kartą minėjęs, jos nemotyvuoja gyventojų kaupti santaupas senatvei. Be to, vadinamoji apskaitos vienetų sistema, remiasi panašia pensijų skaičiavimo formule, kuri taikoma ir dabar. Taigi, šioje vietoje didesnės reformos nebūtų“, – komentavo jis.
Jo teigimu, profesinė pensija Lietuvoje yra reglamentuota atitinkamu įstatymu, tačiau nepaplito. Vakaruose tokios pensijos kaupiamos seniai. Tiesa, ne visada sėkmingai.
„Galime prisiminti buvusios septintos didžiausios JAV bendrovės „Enron“ istoriją. Prieš 15 metų ji ėmė ir bankrutavo. Pinigus prarado ne tik investavę į bendrovės akcijas, bet ir tūkstančiai darbuotojų, kaupę profesines pensijas. Vien jie prarado 2 mlrd. JAV dolerių. O likę be pensijų turėjo parduoti namus ar kraustytis pas vaikus“, – pasakojo ekonomistas.
Jo teigimu, iš Vyriausybės programos projekto neaišku, kaip tiksliai profesinės pensijos būtų kaupiamos Lietuvoje, tačiau kad ir kaip tai būtų daroma, reikėtų gerai pagalvoti apie saugiklius, kad nenutiktų kaip JAV.
R. Kuodis siūlytų pensijų sistemą pakeisti taip, kad „Sodroje“ kiekvienam gyventojui būtų sukurtos asmeninės sąskaitos, kuriose, panašiai kaip bankuose, būtų kaupiami eurai. Pagrindinė pensijos dalis būtų mokama iš valstybės biudžeto, o individuali dalis iš „Sodros“ pagal principą „kiek per visą gyvenimą įnešei, tiek pasiimsi“.
Jo įsitikinimu, tokia pensijų tvarka iš dalies spręstų visuomenės senėjimo problemą: „Apibrėžto pensinio amžiaus iš esmės neliktų – išeiti į pensiją ar vėl grįžti į darbo rinką būtų galima bet kada. Be to, kitaip nei dabar, neliktų stimulo per anksti palikti darbo rinką – kuo ilgiau dirbtum, tuo didesnę pensiją sukauptum ir tuo trumpiau naudotum sukauptą fondą, o „Sodra“, kaip bankas, mokėtų palūkanas“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, tokia tvarka bent iš dalies leistų išvengti neteisingumo, kai įmokų nemokantiems (arba jas mokantiems nuo minimumo) asmenims garantuojamos išmokos iš kitų surinktais pinigais.
„Nereikalingi taptų ir II pakopos pensijų fondai, kurie iš esmės sprendžia finansininkų gerovės ir iš dalies „Sodros“ „lubų“ apėjimo problemas. Lietuva nustotų siųsti į užsienį reikšmingas sumas ir taip kenkti savo ekonomikai. Be to, būtų išnaudojami „Sodros“ pranašumai: santaupos (sumokėtos įmokos) tuoj pat būtų grąžinamos į ekonomiką (pensijų mokėjimu esamiems pensininkams), o administravimo kaštai nedideli dėl „investavimo“ būtinybės nereikalingumo“, – svarstė ekonomistas.
Anot jo, taip pradėjus sąskaitose kaupti pinigus, būtų galima sukurti ir socialinio kredito sistemą. Pradėjusieji dirbti galėtų skolintis iš „Sodros“ motinystei, mokslams aukštosiose mokyklose ir pan. Taip pat būtų galima leisti tam tikrais atvejais pasiskolinti iš sąskaitos, jeigu, pvz., žmogus turi bėdų dėl greitųjų kreditų. Kita vertus, valstybė iš sąskaitos galėtų „nurašyti“ alimentus, nesumokėtas baudas ir kt.
Nepritaria „lubų“ atsisakymui
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Romas Lazutka teigia, kad programos projekte numatytos pertvarkos nėra naujos ir daugeliui jų jis pritaria.
Visiems vienodos bendros pensijos dalies mokėjimas iš valstybės biudžeto, kaip ir kintamos dalies skaičiavimas apskaitos vienetais yra numatytas priimtuose socialinio modelio įstatymuose. Be to, profesinės pensijos numatytos jau dabar galiojančiame įstatyme, kuris, tiesa, realiai neveikia, nes darbdaviai ir darbuotojai nesinaudoja jo nuostatomis.
„Tarkime, yra tos valstybinės pensijos teisėjams, mokslininkams, kurios nejudinamos, nors daug kas pripažįsta, kad jos tarsi skirtos privilegijuotoms grupės. Yra jų gaunančių asmenų teisėti lūkesčiai. Taigi, nėra kaip jiems užtrenkti duris, tačiau galvojome, gal nuo jų galima daryti profesines pensijas kaip yra pasaulyje.
Taigi, idėja gera, tik svarbu bus jos įgyvendinimo būdai. Matyt, joms reikėtų mokesčių lengvatos ir siekti, kad labiau bendradarbiautų darbdaviai ir darbuotojai, kad jiems būtų paskatos kaupti tokias pensijas“, – kalbėjo profesorius.
Jo įsitikinimu, keistinas ir dabartinis antrosios pakopos pensijų kaupimas fonduose, nes toks jis nepasiteisino ne tik Lotynų Amerikoje, bet ir Lenkijoje bei Vengrijoje. Nors šias šalis Pasaulio banko ekspertai rodę kaip pavyzdį, bet Vengrijoje analogiška sistema panaikinta, o Lenkijoje – pusiau panaikinta.
„Tokiu modeliu labiausiai suinteresuoti verslo žmonės, nes jiems parūpinta daug klientų. Tačiau jokios logikos finansuoti antrąją pakopą iš „Sodros“ biudžeto nėra. Privačios pensijos turi būti finansuojamos privačiomis lėšomis, o „Sodros“ biudžetą sumokėtos įmokos tokios nėra“, – įsitikinęs ekonomistas.
Jo teigimu, pertvarkius antrąją pensijų pakopą, gyventojų sukaupti pinigai nedingtų, nebūtų nusavinti. Jie būtų išmokėti sulaukus pensinio amžiaus arba net perkelti į „Sodrą“ ir taip padidintų iš jos mokamą pensiją.
Tiesa, R. Lazutka pritaria idėjai, kad kaupiantiems pensiją privačiai, galėtų būti taikomos mokesčių lengvatos. Tačiau, skirtingai nei dabar taikomos investiciniam gyvybės draudimui, jos turėtų būti palankesnės ne turtingiems, o vidutines pajamas gaunantiems asmenis.
Profesoriaus manymu, įgyvendinus siūlomą programos projektą, būtų daugiau prielaidų pensijoms didėti. Esą nemažai lėšų būtų sutaupoma nepervedant „Sodros“ ir valstybės biudžeto lėšų į pensijų fondus. Be to, sumažinus „Sodros“ įmokas, sumažėtų „vokelių“. Taigi, daugiau lėšų būtų galima skirti pensijoms.
Vis dėlto R. Lazutka nesutiktų su nuostata, kad iš „Sodros“ mokamų pensijų dydis nebūtų ribojamas. Jis pasisakytų už tai, kad būtų nustatytos tiek įmokų, tiek išmokų „lubos“:
„Pensijų draudimu siekiama kompensuoti sulaukus senatvės netenkamas pajamas. Valstybei nebūtina drausti pačių didžiausių pensijų, pakaktų drausti, pvz., dvi – tris vidutines algas. Dažnai primenu analogiją: yra viešasis transportas, už kurį atsakinga savivaldybė ir yra privatūs asmenys, tegul jie važinėja limuzinais, bet savivaldybės neturėtų troleibusų versti limuzinais.
Nustačius ribas laimėtų ir valstybė ir darbdaviai, nes jiems sumažėtų mokesčių našta, o valstybei nereikėtų prisiimti įsipareigojimų dėl didžiules algas gaunančių asmenų neribotų pensijų“.
Kaip paveiks „Sodrą“
„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius įsitikinęs, kad Vyriausybės programos projekte numatyta daugelis dalykų, kurie prisidėtų prie tvaresnės pensijų sistemos.
Jo teigimu, socialinio draudimo pensija gali padengti iki 50 proc. buvusio vidutinio atlyginimo, todėl žmonės, norintys, kad būsima pensija mažiau skirtųsi nuo atlyginimo, turėtų ją kaupti papildomai. Papildomo kaupimo skatinimas esą matyti ir šios, ir beveik visų ankstesnių Vyriausybių programose, tad „Sodra“ tam pritaria.
Paklaustas, kaip pasikeistų „Sodros“ biudžetas įgyvendinus programą, jis komentavo:
„Tikslesnei biudžeto prognozei trūksta duomenų ir aiškių nuostatų, bet jei „Sodros“ skola būtų perkelta į valstybės biudžetą ir jos biudžetas būtų subalansuotas, tai, visų pirma, padidintų pasitikėjimą pačia institucija ir visa valstybinio socialinio draudimo sistema.
2016 m. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 49 proc. Lietuvos gyventojų „Sodrą“ pirmiausia vertina pagal jos finansinę padėtį (dažniausias atsakymas), 47 proc. biudžeto deficitą laiko didžiausiu socialinio draudimo sistemos trūkumu.
Taigi, galima daryti prielaidą, kad subalansuotas „Sodros“ biudžetas ir finansinis stabilumas padidintų gyventojų pasitikėjimą socialiniu draudimu, o tai galėtų daryti teigiamą įtaką įmokų surinkimui“.
Anot M. Sinkevičiaus, sunku atsakyti, ar ir kaip įgyvendinus projekte numatytas priemones pasikeistų būsimų pensijų dydis:
„Tačiau labai svarbu, kad pensijų augimas būtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio augimu – kaip ir daugelyje išsivysčiusių Europos valstybių. Atsiliekant nuo šio tempo skurdas tarp pensininkų didėtų, o jį aplenkti galima tik skiriant papildomą finansavimą, tačiau toks sprendimas neatneštų tvarių rezultatų.
Taip pat labai svarbu, kad priimto mechanizmo būtų laikomasi, į jį nebūtų kišamasi, o pensijų finansavimo ir indeksavimo taisyklės būtų aiškios“.