Kitose valstybėse išsilavinimą įgijusių savivaldybių vadovų Lietuvoje beveik nėra.

Tai atskleidė DELFI užsakymu Naujosios viešosios vadybos fondo atlikta merų ir administracijos vadovų išsilavinimo analizė.

Anot tyrėjų, dauguma Lietuvos savivaldybių vadovų turi sovietinius atestatus, gautus iki 1990 metų. Tarp merų tokių yra 75 proc., tarp administracijos direktorių – 65,5 proc. Nepriklausomos Lietuvos aukštąsias mokyklas yra baigę atitinkamai 21,7 proc. ir 32,7 proc. vadovų. Kitose valstybėse išsilavinimą įgijo vos du merai ir vienas administracijos direktorius.

IšsilavinimasMeraiAdministracijos direktoriaiBendras (proc.)
Sovietinis75 proc. (45)65,5 proc. (36)70,4
Lietuviškas21,7 proc (13)32,7 proc. (18)27
Kitų valstybių3,3 proc. (2)1,8 proc. (1)2,6

Aukštąjį išsilavinimą (universitetinį ir neuniversitetinį) turi visi administracijos direktoriai ir 91,7 proc. merų. Du merai turi tik vidurinį, o trys – aukštesnįjį išsilavinimą.

IšsilavinimasMeraiAdministracijos direktoriaiBendras (proc.)
Aukštasis91,7 proc. (55)100 proc. (57)95,7
Aukštesnysis5 proc (3)0 proc. (0)2,6
Vidurinis3,3 proc. (2)0 proc. (0)1,7

Daugiausia merų - 21,7 proc. yra baigę Kauno technologijos universitetą (KTU, anksčiau – Kauno politechnikos institutas). 20 proc. miestų ir rajonų vadovų baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą (LŽŪU, anksčiau – Lietuvos žemės ūkio akademiją), 16,7 proc. – Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU, anksčiau – Vilniaus pedagoginį institutą).

8,3 proc. merų turi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU, anksčiau – Vilniaus inžinerinio statybos instituto), 6,7 proc. – Vilniaus universiteto (VU), po 3,3 proc. – Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) ir Šiaulių universiteto (ŠU, anksčiau – Šiaulių pedagoginio instituto) diplomus.

Tarp administracijos direktorių populiariausi LŽŪU (net 38,9 proc.), KTU (18,5 proc.), VU (16,7 proc.). Toliau rikiuojasi VPU (9,3 proc.), VGTU (7,4 proc.), LVA (3,7 proc.), ŠU (1,8 proc).

Kitas aukštąsias mokyklas yra baigę penktadalis merų ir tik 3,7 proc. administracijos direktorių.

IšsilavinimasMeraiAdministracijos direktoriaiBendras (proc.)
LŽŪU20 proc. (12)38,9 proc. (21)28,9
KTU21,7 proc (13)18,5 proc. (10)20,2
VPU16,7 proc. (10)9,3 proc. (5)13,2
VU6,7 proc. (4)16,7 proc. (9)11,4
VGTU8,3 proc. (5)7,4 proc. (4)7,9
LVA3,3 proc. (2)3,7 proc. (2)3,5
ŠU3,3 proc. (2)1,8 proc. (1)2,6
Kita20 proc. (12)3,7 proc. (2)12,3

Anot analizės autorių, atkūrus Nepriklausomybę prasidėjusios pertvarkos neaplenkė ir šalies administravimo bei vietos savivaldos. Valdžią savivaldybėse pradėjo rinkti gyventojai, o jų vadovams prireikė naujų žinių, kurių sovietmečiu nebuvo mokoma – vadybos, demokratinės politologijos, rinkos ekonomikos, Lietuvos valstybės ir Europos teisės.

„Geras vadovas – nebūtinai tas, kuris yra įgijęs aukščiausią ar naujausią išsilavinimą, tačiau aukštųjų mokyklų, rengiančių būsimus vadovus, nuomone, geram vadovui ypač reikalingos vadybos (viešojo administravimo), ekonomikos, teisės, o vadovui, dirbančiam viešajame sektoriuje, - ir politologinės žinios”, - teigiama apžvalgoje.

Paaiškėjo, kad 36,7 proc. merų ir 38,2 proc. administracijos direktorių turi technines specialybes (inžinieriaus, technologo, mechaniko, statybininko ir pan.). Kas ketvirtas meras turi humanitarinės pakraipos (pedagogo, sociologo, filologo, kultūros ir sporto darbuotojo), 15 proc. – žemės ūkio pakraipos (agronomo, žemėtvarkininko, miškininko) diplomus.

Humanitarinius ir žemės ūkio mokslus yra baigę po 12,7 proc. administracijos direktorių. 6,7 proc. merų ir 1,8 proc. administracijos vadovų yra baigę mediciną arba veterinariją.

Vadovams rekomenduotinas specialybes – politologiją, vadybą, ekonomiką ir teisę – yra baigę tik 13,3 proc. merų ir 34,6 proc. administracijos direktorių.

SpecialybėMeraiAdministracijos direktoriaiBendras (proc.)
Technika36,7 proc. (22)38,2 proc. (21)37,4
PVET*13,3 proc. (8)34,6 proc. (19)23,5
Humanitariniai mokslai25 proc. (15)12,7 proc. (7)19,1
Žemės ūkis15 proc (9)12,7 proc. (7)13,9
Biomedicina6,7 proc. (4)1,8 proc. (1)4,4
Be specialybės3,3 proc. (2)0 proc. (0)1,7

* PVET (politologai, vadybininkai, ekonomistai, teisininkai)

Naujosios viešosios vadybos fondas informaciją apie savivaldybių vadovų išsilavinimą surinko iš viešai skelbiamų duomenų – Vyriausios rinkimų komisijos anketų ir pačių merų bei administracijos direktorių internete pateikiamose biografijose.

Kiekvienu aspektu tyrėjai galėjo remtis informacija apie 104-117 vadovus. Mat, pavyzdžiui, kai kurie vadovai nurodo turintys aukštąjį išsilavinimą, tačiau nenurodo, kokį, kada ir kokioje mokymo įstaigoje gavo diplomą, Tyrėjai analizavo vėliausiai gautus ir aukščiausio lygio atestatus.