Tačiau žiniasklaidoje skelbiamus skaičius apie nuostolius tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, anot jo, reikėtų vertinti kritiškai.
„Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad neteko 500 kariškių, ukrainiečiai skelbia, kad tas skaičius turėtų būti apie 11 tūkst. Šitoje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį į žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius. Greičiausiai tie 11 tūkst. reiškia tiek patekusius į nelaisvę, tiek žuvusius, tiek sužeistus Rusijos karius. Manau, kad abi pusės nuostolius šiek tiek iškreipia, tačiau kad puolančiųjų nuostoliai yra skaičiuojami tūkstančiais, – visiškai akivaizdus faktas“, – kalbėjo karybos tyrinėtojas.
Jo teigimu, vertinant, kaip Ukrainos pajėgoms sekasi atremti Rusijos puolimą, pastebima ir daugiau gerų ženklų.
„Vakarų karinė pagalba, kuri ateina į Ukrainą, yra jiems labai svarbi, tačiau dauguma karo specialistų visgi svarstė, kaip yra su Ukrainos šarvuotosiomis pajėgomis – tankais, pėstininkų kovos mašinomis, nes kontratakuoti be jų niekaip neišeitų. Dabar pagal tas kontratakas, kurias matome, galima vertinti, jog jos yra bent dalinai išsaugotos ir tai yra pakankamai džiugi naujiena“, – pastebėjo G. Petkevičius.
Rusija keičia taktiką
Pašnekovas laidoje svarstė, ko šiuo metu siekia rusų pajėgos.
„Jeigu nuo pat pradžių matėme taip vadinamą blickrygą arba norą greitai ir sąlyginai mažu krauju užbaigti šitą operaciją, akivaizdu, kad jinai nepavyko. Nepavyko taip pat tam tikri judėjimai šarvuotais daliniais, kuomet miestai pradėjo aršiai priešintis, logistikos kolonos buvo naikinamos. Dabar panašu, jog Putinas ir jo kariškiai siekia įvykdyti tam tikrais operacijas sekinančio karo pagrindu, kai daromas spaudimas iš dalies tarptautinei bendruomenei, o ypač patiems ukrainiečiams. Bombarduojant, apšaudant miestus, tiesiogiai kenčiant civiliams“, – aiškino G. Petkevičius.
Pasak jo, tokia taktika, kurią galima pavadinti „kariniu cinizmu“, Rusijos pajėgoms nėra naujiena.
„Jeigu prisiminsime Sirijos Alepo vaizdus, matysime panašią situaciją, kai pats miestas virto griuvėsiais ir per Rusijos propagandinius kanalus buvo teigiama, kad ten neva priešinasi Sirijos maištininkai, ISIS teroristinė organizacija, o Rusijos federacijos pajėgos yra priverstos atakuoti ir tokiu būdu „vaduoti“ tuo atveju Siriją, šiuo atveju Ukrainos valstybę nuo tų „nacistų“, kaip jie vadina“, – priminė istorikas.
„Matome, kad fabrikuojami duomenys dėl biologinio ginklo, kurį neva ukrainiečiai ruošia. Propagandos mašina dirba pilnu tempu. O patys kariniai veiksmai nestoja, tik šiek tiek pakeitė kryptį. Jie orientuoti į Ukrainos karinės mašinos silpninimą bei ypač – civilių terorizavimą“, – kalbėjo jis.
Pasirodžius žinioms, kad Rusija verbuoja karius iš Sirijos karui Ukrainoje, G. Petkevičius mano, kad įmanoma, jog Rusija dar gali rasti papildomų pajėgų.
„Panašu, kad su Baltarusijos pajėgomis nelabai pavyko jiems tas variantas, nes įvairios žiniasklaidos priemonės skelbia, kad patys baltarusių kariškiai atsisako kariauti Ukrainoje. Tikriausiai savanorių, besiveržiančių padėti „denacifikuoti Ukrainą“, pačioje Rusijoje taip pat nėra labai daug. Įmanomas variantas, jei žinome privačią „Vagner“ grupuotę, jog gali būti pasitelkti ir panašūs daliniai su Sirijos kovine patirtimi“, – svarstė karybos tyrinėtojas.
Užimti Kyjivą būtų sunku
Pasirodant pranešimams apie galimas intensyvesnes atakas prie Kyjivo, G. Petkevičius sako vertinantis, kad užimti miestą rusų pajėgoms tikrai būtų sunku.
„Paprastai konvencinėmis pajėgomis puolant tokio dydžio miestą, kuris yra daugiau ar mažiau parengtas gynybai, pilnai „išvalyti“ ir „paimti“ miestą truktų tikrai ne vieną mėnesį ir pareikalautų tiek abiejų pusių karių, tiek ypač daug civilių aukų.
Geografiškai ukrainiečiams nelabai pasisekė, kad Kijevas yra ne kažkur šalies viduryje, o pakankamai arti sienos, taigi logistinis aprūpinimas, amunicijos, pastiprinimo atvežimas iš Rusijos pusės pastarajai valstybei yra kur kas lengvesnis. Tačiau sutelkti tokio dydžio pajėgas, kad „paimtų“ milijoninį miestą, tikrai turėtų būti ne savaitės ir ne dviejų darbas“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo karybos tyrinėtojas.
