Apie karo eigą ir dinamiką atsargos majoras ir karybos ekspertas Darius Antanaitis ir tarptautinių santykių ekspertas Egidijus Papečkys kalbėjo „Žinių radijuje“.

Antanaitis: sakyti, kad rusai jau atsitraukia, yra naivu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad rusų pajėgos po truputį atitraukiamos nuo Kyjivo ne dėl to, kad apie tai paskelbė pats Kremlius, o dėl to, kad ukrainiečiai itin gerai ginasi.

„Prezidento Zelenskio kalboje apie tai, kad rusai atsitraukė dėl nuostolių, yra tiesos, kadangi iš tiesų rusai patiria didelius nuostolius ne tik prie Kyjivo, bet ir aplink, tačiau tiesa paprastai nebūna vienpusė. Yra ir kita pusė – rusai negali su savo pajėgomis toliau kažką daryti, bet ar iš tiesų rusų kariams buvo iškeltas operacinis tikslas užimti Kyjivą? Ar nebuvo tiesiog supančioti Ukrainos kariuomenę Kyjivę tam, kad Ukrainos kariuomenė negalėtų padėti arba kontratakuoti okupuojamoms žemėms Ukrainos Pietuose ir Rytuose?“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ retoriškai svarstė D. Antanaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad tikrieji okupacinių pajėgų planai nėra aiškūs.

„Aš manau, kad rusai iš tikrųjų yra patyrę daug nuostolių prie Kyjivo, tačiau taip pat manau, kad jiems kažkokių ypatingai didelių strateginių tikslų pasiekti Kyjivo kryptyje nepavyko ir jiems dabar reikia konsoliduoti savo pajėgas“, – teigė ekspertas.

D. Antanaičio teigimu, perkeliant pajėgas iš Ukrainos Šiaurės į šalies Rytus, tai bus labai didelė operacija rusams.

„Tai bus didelė operacija rusams. Iš kitos pusės – tai neišvengiama, nes rusų kariams reikia atsitraukti, pailsėti, pasipildyti naujais žmonėmis, šaudmenimis. Tai pakankamai rutininis darbas. Nerutininis darbas tada, kai rusai traukiasi link kito židinio Rytų Ukrainoje – praktiškai jie neturės kada pailsėti. Galbūt jiems pavyks pasipildyti šaudmenimis“, – komentavo atsargos majoras.

Be to, pasak jo, vykstant link Rytų ir Ukrainos Pietų, rusų pajėgos yra puolamos, o kolonos – apšaudomos besiginančių ukrainiečių.

„Abejoju, ar jie dar turi galimybes kiekvieną koloną apsaugoti iš oro sraigtasparniais, o tai palengvina Ukrainiečių partizanų ir teritorinių dalinių darbą naikinant rusus, kurie persidislokuoja“, – sakė D. Antanaitis.

Jo vertinimu, naivu sakyti, kad rusai atitraukia, nes kol kas matomas tik persidislokavimas.

„Dėl atsitraukimo aš būčiau skeptiškas“, – akcentavo ekspertas.

Dėl to, anot D. Antanaičio, ukrainiečiams būtų logiška atakuoti kolonas ir reaguoti į bet kokį okupacinių pajėgų judėjimą.

„Taip pat būtų logiška kontratakuoti likusius 80 proc. rusų karių prie Kyjivo, jei tai leidžia ukrainiečių pajėgumai. Ką jie darys, aš nežinau ir nenoriu spėlioti“, – sakė laidos dalyvis.

Jis pakartojo, kad rusams reikia užimtų Ukrainos rytinių ir pietinių teritorijų.

„Jiems vis dėlto reikalingas tas sausumos kelias į Krymą. Jis reikalingas labai ilgam laikui“, – pažymėjo D. Antanaitis.

„Mano galva, tokioms operacijoms ir turint tokius tikslus koviniai veiksmai yra pakankamai ilgalaikiai“, – tęsė jis.

Be to, ekspertas taip pat pažymėjo, kad ukrainiečiams reikia itin daug ginkluotės.

„Jei pagal karo teoriją yra skaičiuojama, kad prieš vieną besiginantį reikia trijų puolančiųjų, tai kai priešas įtvirtintas gynyboje, pajėgumų reikia nepalyginamai daugiau ir daugiau reikia įvairios amunicijos bei ginkluotės“, – paaiškino D. Antanaitis.

Jo teigimu, apkasus, kuriuos pasidarytų kai kuriose teritorijose įsitvirtinę rusai, geriau sprogdinti.

„Jei ukrainiečiai čia nuspręstų kontratakuoti rusus savo žemėse ir išvaryti okupantus, jiems reikia labai didelio kiekio ginkluotės, amunicijos ir labai geros ginkluotės, vakarietiškų technologijų ginkluotės“, – akcentavo atsargos majoras.

Tad, pasak eksperto, jei ukrainiečiams reikia apmokymo, kaip naudotis vakarietiškais ginklais, tai juos ir reikia mokyti.

„Ukrainiečiai yra tie, kurie sulaiko rusų ordą prie Europos sienų. Mes nežinome visos informacijos ir visuomenės teisė žinoti nėra visa apimanti – mes nežinome tiksliai, kiek ir kokios ginkluotės tiekiama Ukrainai, į gerai, kad nežinome, nes ir rusai nežino“, – sakė D. Antanaitis.

Visgi, jo vertinimu, Vakarų siunčiamos ginkluotės, net ir nežinant tikslių jos kiekių, vis dar nepakanka.

„Aš manau, kad mes galime daugiau padėti Ukrainai“, – pridūrė D. Antanaitis.

Papečkys: Putinui dar reikia pergalių

Tarptautinių santykių ekspertas E. Papečkys paaiškino, kad rusai mažiau atakuoja sausumos pajėgomis aplink Kyjivą, nes ukrainiečiai atėmė tą galimybę efektyviai gindamiesi.

„Tačiau, ką rusai ir pabrėžė atvirai, kad kalba neina apie paliaubas ir ugnis nutraukta nebus. Akivaizdu, kad toliau tęsiami Ukrainos miestų apšaudymai, (…) toliau terorizuojant Ukrainos visuomenę“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė jis.

Rusija, pasak eksperto, nusiteikusi išplėsti Donbaso užėmimtas teritorijas.

„Norima iki derybų kiek galima daugiau užgrobti Ukrainos teritorijos, kad būtų galima arba ją palikti separatistiniams daliniams, arba naudoti kaip derybų objektą derantis dėl taikos sąlygų“, – paaiškino E. Papečkys.

Visgi, kaip pastebėjo pašnekovas, rusams nesiseka, nors yra aiški data, iki kada V. Putinas įsakė pabaigti, kaip pats vadina, „specialiąją operaciją“ – gegužės 9 d.

„Rusai bus priversti tilpti į šį laiką, kadangi Putinas negali prarasti autoriteto, tačiau tikėti Rusijos žodžiais... Į juos reikia žiūrėti atsargiai, kritiškai, nes Rusija ir jos atstovai visą laiką kalba vieną, o veiksmai būna visiškai kiti“, – akcentavo E. Papečkys.

Jo vertinimu, šiuo metu V. Putinui dar reikia kažkokių pergalių.

„Tiesiog šiai dienai Putinas dar negali pasakyti, kad štai, viską jau atlikome ir grįžkime namo, todėl, kad namuose laukia sankcijos. Lygiagrečiai su Ukraina, Kremlius šiandien priverstas tartis ir su Vakarais, nes sankcijos kasdien žlugdo Rusijos ekonomiką“, – taip pat pastebėjo tarptautinių santykių ekspertas.

Dėl to, anot E. Papečkio, vyksta užkulisiniai pokalbiai ir Kremlius bando rasti išeitį iš to kampo, į kurį pats save įsivarė.

„Putinas supranta, kad Zelenskis pademonstravo retą iškalbingumą, puikiai sugeba sukurti jam reikalingą pokalbių atmosferą ir Putinas supranta, kad jis nebus šį kartą toje stipriojoje pusėje, kalbėdamas su Zelenskiu. Todėl jis vengs šio pokalbio iki paskutinės minutės – tokiam pokalbius jis ryšis tik tada, kai bus aptartos visos sąlygos“, – komentavo laidos dalyvis.

Jis pritarė, kad Rusija labai nori, jog iki paliaubų kristų Mariupolis.

„Autoritariniam režimui labai svarbu tos ambicijos. Jie norėtų labai užimti Mariupolį, tačiau gynėjai kol kas rodo neįtikėtiną ryžtą ir puikų pasirengimą kovai – jie ten liko savo noru, įsirengė pozicijas, turi atsargas. Tikėkimės, kad to užteks iki taikos sutarties, paliaubų“, – sakė E. Papečkys.

Eksperto vertinimu, visgi progresas derybose, kurios būtinos, yra.

„Jos įmanomos, kol Putinas yra valdžioje, nes Rusija patyrė visišką krachą. Manau, kad tą pripažįsta ir Maskvoje“, – teigė pašnekovas.

„Nereikėtų tiesiog net kreipti dėmesio į tokius propagandinius dalykus kaip denacifikacija. (…) Rusija patyrė pralaimėjimą, jie jau nebegali reikalauti to, ko nori“, – pridūrė E. Papečkys.