Mokyklų psichologai žino galybes istorijų apie mokinius, kurie nuo mažens perėmę tėvų pareigas, nes mama ir tėvas geria, pažįsta mažamečių, kurie į mokyklą ateina blaivytis. Išsiaiškina, kad kai kurios paauglės išsekę visai ne dėl liekno kūno kulto. Tiesiog namuose nėra valgyti, nes pinigai išleidžiami svaigalams.
Interneto forumai pilni sužalotos vaikystės liudijimų. „Labas visiems. Aš užaugau alkoholikų šeimoje, dabar man 21-eri, auginu du vaikus. Mano mama iš nevilties nusigėrė, pateko į ligoninę. Jai perpylė kraują. Vienas žingsnis iki mirties. Tada tik suprato, kad man ir dar 5 vaikams sugadino gyvenimą. Tėvas nuolat kalėjime arba girtas smurtauja prieš mus. Tiesiog buvo žiauru. Aš 8 metų, grįžta tėvas su kirviu ir kerta į mane. Spėju pabėgti, sienoje kirtimo žymė. Buvo košmaras, o ne gyvenimas. Turiu šiandien viską, apie ką svajojau nuo mažens. Jei taip gautųsi, kad mane paliktų vyras arba tektų man jį palikti, tikrai nebus taip blogai, kaip buvo“.
Šį laišką jauna moteris parašė kitai, klausiančiai, kaip priversti vyrą negerti, nes triukšmauja namuose, gąsdina ją ir mažą dukrytę, pragėręs pinigus tik guli ant sofos ir nieko nedaro. Iš namų, sako, išeis tik po skyrybų. Moteris skyryboms neturi pinigų.
Taigi, kartą ir visiems laikams – kaip priversti piktnaudžiautoją alkoholiu negerti. Šį klausimą DELFI uždavė pripažintiems priklausomybės ligų specialistams.
Ką gali ir ko negali artimieji
Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas, psichoterapeutas Emilis Subata visų pirma atkreipė dėmesį į žodį „priversti”.
Žinoma, keldamas ultimatumą pats turi būti labai rimtai apsisprendęs ir nekeisti savo žodžio. „Todėl artimiesiems prieš tai irgi neprošal pasikonsultuoti, kad nekalbėtų tuščiai. Jei sąlyga tiksliai suformuluota ir pasakyta griežtai apsisprendus, paprastai suveikia. Pvz., darbe priklausomam žmogui pasako, kad arba atleidžiame, arba eini gydytis. Žmogus netgi nepripažindamas problemos dažnai nusileidžia, o gydymo metu jau galima jam padėti suprasti, kad yra priklausomas ir kaip keisti savo elgesį”, – komentavo dr. E. Subata.
Kada prievartinis gydymas veiksmingas
Pasak Vilniaus universiteto profesorės Laimo Bulotaitės, priklausomybės atveju svarbu suvokti, kodėl žmogus vartoja.
Jos žodžiais, jei vidinės motyvacijos nėra, prievartinio gydymo rezultatai dažnai būna apgailėtini, beveik nuliniai: „Jeigu žmogus sako, kad norėtų mesti gerti, bet nepavyksta, vadinasi, nėra vidinio motyvo – kodėl jis turėtų nebevartoti alkoholio. Tačiau motyvaciją gali padidinti įvairios priklausomybių gydymo programos, kurių tikslas – padėti žmogus susigaudyti savyje. Anoniminiai alkoholikai, reabilitacijos bendruomenės padeda priklausomiems žmonėms rasti vidinių motyvų atsilaikyti“.
Grasinimai skirtis, įtikinėjimai, kad žmogus tai turi padaryti dėl vaikų ir pan., profesorės įsitikinimu, nepadeda žmogui keisti savo elgesio: „Mes turime daug pavyzdžių, kai žmogus gydosi po kelis kartus ir vis atkrenta“.
Jei į priklausomybę klimpsta vaikai
Vaikų alkoholizmas, prof. L. Bulotaitės įsitikinimu, rodo ne ką kitą, o santykių šeimoje problemas.
„Banalu kalbėti, bet tėvai per mažai bendrauja su savo vaikais, daugumai atrodo, kad svarbiausia – materialiai aprūpinti vaiką, kad jei bus pinigų, bus patenkinti jo poreikiai ir nieko daugiau nereikės. Nors lyg ir žino, kad vaikui svarbesnis bendravimas su tėčiu ir mama“, – DELFI sakė profesorė.
Jeigu vaikas pradėjo vartoti, jis pats supranta, kad tai negerai, kad visuomenės nuomonė neigiama, kad gali turėti problemų su teisėsauga. „Jis tikrai bijo. Prakalbinti vaiką tokioje situacijoje – tikrai įmanoma“, – įsitikinusi knygų apie priklausomybes autorė.
Testas tėvams: prašo išvardyti penkis vaiko draugus
Įsitikinusių, kad pažįsta savo vaikus, psichologė paprašo išvardyti penkių savo vaiko draugų vardus. Jei pasako, klausia pavardžių. Retas kuris žino, o apie draugų tėvus – vienetai.
„Geriau net nebeklausti, o kokia muzika jų vaikai domisi, kokias knygas skaito, kokį filmą paskutinį kartą žiūrėjo. Nieko nežino, tik kad problemos su alkoholiu. Konsultacijose tokie vaikai prašo: „Tik nesakykit mamai”, o paklausti, ar bijo, paaiškina: „Ne, bet ji infarktą gaus“. Nes kai pradėjo kalbėti, neva draugas turi bėdų su alkoholio vartojimu, mama tik griebėsi už širdies sakydama, kad su tokiomis kalbomis ją į kapus nuvarys. Vaikas myli mamą, nenori nuvaryti jos į kapus ir nebekalba. O problema gilėja”.
Prof. L. Bulotaitė įsitikinusi – už kiekvieno paauglio vartojimo slypi kažkokia psichologinė problema ir mes turėtume bandyti išsiaiškinti, kodėl jis vartoja, kas negerai, kodėl jis nelaimingas, kuo nepatenkintas. „Pašalinus konkrečias to jaunuolio problemas, alkoholis ar narkotikai savaime iš jo gyvenimo trauksis”, – įsitikinusi Vilniaus universiteto profesorė.
Gyventojui per mėnesį vidutiniškai tenka per litrą 100 proc. alkoholio
2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui vidutiniškai teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Tai daugiau nei po litrą per mėnesį vidutiniškai vienam asmeniui, pradedant nuo paauglystės.
Įtarus psichikos ir elgesio sutrikimą dėl alkoholio vartojimo su šeimos gydytojo siuntimu reikia kreiptis į priklausomybės ligų centrą ar kitą priklausomybės ligų psichiatrijos paslaugas teikiančią įstaigą. Specializuotose gydymo įstaigose teikiamos ambulatorinės arba stacionarinės gydymo paslaugos, taikomos diagnostikos priemonės bei gydymo metodai pagal priklausomybės ligų gydymo standartus.