Pasak jo, Vokietija investuos į karinę bazę Rukloje, kur yra įsikūrę maždaug per 500 šios šalies karių, vadovaujančių Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
Berlynas taip pat skirs pinigų tobulinti karinį poligoną Švenčionių rajone įsikūrusioje Pabradėje.
„Tai bus ne tik investicijos į Ruklą, bet ir ten, kur yra treniruojamasi. Šiuo atveju konkrečiai tai būtų Pabradė“, – BNS sakė R. Karoblis.
Ministro teigimu, kad šios investicijos rodo „Vokietijos rimtumą būti čia ir užtikrintą lyderystę“.
„Pirmą kartą išgirdome labai oficialiai, labai aiškiai politiniu lygiu (...), kad Vokietija čia yra ilgam, yra iki tada, kada reikalaus saugumo situacija“, – teigė jis.
Rukloje pirmadienį buvo paminėtos antrosios Lietuvoje dislokuoto NATO bataliono metinės.
Renginyje dalyvavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, kad Vokietijos „vaidmuo visos Europos saugumui tampa nepamainomas“.
Anot Prezidentūros, per dvišalį susitikimą šalies vadovė ir U. von der Leyen kalbėjosi apie Lietuvos ir Vokietijos karinį bendradarbiavimą bei tolesnius žingsnius regiono saugumui užtikrinti.
Jos dalyvavo NATO bataliono vadų pasikeitimo ceremonijoje, kur pulkininką leitenantą Rene Brauną pakeitė pulkininkas leitenantas Peeras Papenbroockas (Peras Papenbrokas).
Pasak prezidentės, batalionas tapo pilnai integruota Lietuvos gynybos dalimi.
„Šalies vadovė pabrėžė, jog šiandien NATO yra visiškai kitoks gynybinis Aljansas nei prieš 15 metų, kai į jį stojo Lietuva. Sėkmingai įgyvendinanti Velso ir Varšuvos sprendimus, parengusi regiono gynybos planus, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija per 15 metų tapo pajėgi atremti kintančias grėsmes, atgrasyti, ginti ir užtikrinti savo teritorijos saugumą“, – teigiama prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
„Šalies vadovė padėkojo Vokietijai, ministrei Ursulai von der Leyen ir kiekvienam NATO kariui, kuris padeda užtikrinti Lietuvos, regiono ir viso Aljanso saugumą“, – rašoma jame.
Tarptautiniai batalionai kiekvienoje Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti 2017 metais, NATO siekiant atgrasyti Rusiją po jos veiksmų Ukrainoje.
Nuo 2004 metų Vokietija dešimt kartų rotavosi NATO oro policijos misijoje.
Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos ginkluotės įsigijimų partnerių. Lietuva iš Vokietijos perka pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas, šarvuočius, laivų pabūklus, automatinius šautuvus ir granatsvaidžius.
Pernai Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ buvo priskirta vienai Vokietijos divizijų.