Jis prisiminė, kad tuomet jis irgi truko savaitę, vokiečiai taip pat judėjo prie miestų ir ten sustojo.

„Kova miesto gatvėse. Tai mes turime visus tuos pačius vaizdus ir, tiesą sakant, situacija yra tokia pati. Mums yra iššūkis, mes galvojame, kad kažkas pasikeitė, kad pasaulis tapo geresnis, bet jis, pasirodo, yra toks pat. Mūsų elgesys niekuo nesiskiria nuo 1938 – 1939 m. Europos visuomenių reakcijų“, – tikino karo istorikas.

Pasak V. Rakučio, dauguma žmonių galvoja, kad vis tik tą karą pavyks palikti tik Ukrainoje ir kad viskas ten pasibaigs vienokiu ar kitokiu būdu.

„Dėl to nesistengia sustabdyti šitos agresijos, o galėjo ją sustabdyti jau labai seniai. Karas turi kelias dimensijas – tai yra taip, kaip jis atrodo iš Briuselio, kaip jis atrodo iš Vašingtono, kaip jis atrodo iš Lietuvos ir paties Kijevo.

Tai Kijevas supranta, kad tas karas prasidėjo didelis ir kad reikia vienaip ar kitaip kariauti dabar, o nelaukti, kol bus sunaikinta valstybė arba Ukraina, o tada tas konfliktas keliaus toliau“, – teigia Seimo narys.

Vis dėlto jis akcentavo, kad šiuo metu dar neaišku, kaip karas vystysis – to nežino nei Rusija, nei Ukraina, ne dar kas nors.

„Mes šioje vietoje turime tikėtis geriausio. Po to, kai jis baigsis vienaip ar kitaip, <...>, tada matysis, kas bus toliau. Jeigu Rusijai pavyks įgyvendinti savo strategiją, jie bus laimėtojai, išaugs Putino autoritetas ir natūralu, kad Rusija darysis vis stipresnė valstybė. Ją rems vis daugiau valstybių, kurioms reikia stipraus draugo.

Galima žiūrėti į šitą karą dviem prasmėm – ir kaip į Ukrainos-Rusijos konfliktą, ir kaip Rusijos gynybą nuo NATO. Iš tikrųjų, jie kariauja karą su NATO, jie oficialiai tą sako, o mes užimame silpną poziciją bijodami branduolinio karo. Žinoma, jis tikrai yra pavojingas ir tikrai gali kilti. Šito karo sukėlėjai gali sukelti pasaulinį karą. Tai yra visiškai paprasta padaryti, tik reikia žengti keletą žingsnių“, – sakė V. Rakutis.

Valdas Rakutis

Vakarai šiuo metu stengiasi toliau neeskaluoti konflikto, nors nėra aišku, ar tai tinkama jų laikysena. Karo istoriko teigimu, dabar yra remiamasi riboto karo koncepcija.

„Riboto karo koncepcija atsirado Korėjos karo metu, nes iki Korėjos karo buvo manoma, kad kažkoks mažas konfliktas automatiškai pereis prie JAV ir Sovietų Sąjungos konflikto. Tačiau tuo metu buvo išdirbtos tam tikros taisyklės. Jos yra labai paprastos – jeigu viena pusė įsitraukia pilnai, tai kita neįsitraukia pilnai, nesiunčia savo karių, bet siunčia instruktorius, ginkluotę, palaiko ir t. t.

Tai šitos žaidimo taisyklės ir dabar labai akivaizdžiai matosi ir stengiasi vakarų pasaulis jų neperžengti, kad šitas karas nepereitų į tą nekontroliuojamą būseną, kuri natūraliai gali privesti prie pasaulio pabaigos. Tai yra kaip ir logiška, bet problema, kad laikymasis tos koncepcijos visada ir visur veda į niekur“, – aiškino jis.

Rakutis pridūrė, kad tai veda tik į Rusijos stiprėjimą, nes jeigu ši šalis laimės karą, vėl atsistatys prekybiniai ryšiai ir neaišku, kas bus toliau.

„Vadinasi, dabar yra labai sunki sprendimų erdvė, kai norisi ir neperžengti šitų ribų, bet, kita vertus, kažkokiu būdu sustabdyti Rusijos ekspansiją, kad jai nekiltų noras toliau kariauti. Dar geriau, kad Rusija nebūtų tokia, kokia yra šiandien.“

Karo istorikas taip pat sakė, kad rusai greičiausiai neturėjo planą vykdyti „žaibišką“ karą, mat nebūtų leidę Ukrainai vykdyti mobilizaciją.

„Kol dar nebuvo visų tų saugumo sistemų, tas lėtas pajėgų kaupimas, gąsdinimas ir gumos tempimas sugriovė „žaibiško“ karo [galimybę]. Dabar turi tokį lėtą karą, kurį galėčiau įvardinti karo istorijos terminais, „taisyklinga apgultis“. Nebesitikima greitai ką nors užimti, bet žingsnis po žingsnio, su didžiulėmis aukomis, su dideliu įstrigimu, tai yra košmaras Rusijai, košmaras Ukrainai.

Dabar yra klausimas, kuri visuomenė yra stipresnė. Mes dabar prieiname prie tokių labai esminių klausimų – kuri visuomenė yra labiau pripratusi prie karo? Pavyzdžiui, Putino reitingų augimas, <...>, tai jis rodo, kad šita visuomenė buvo ruošta karui. Labai ilgai ir rimtai. Kitom valstybėm reikia galvoti, kaip jos yra paruošusios visuomenę gynybai, dėl ko žmonės gins tėvynę ir t. t. Reikia traukti iš rūsių patriotizmą, tautines idėjas, nes kitu atveju putiniška Rusija toliau judės į priekį“, – teigė V. Rakutis.

Ketvirtadienį įvyks Ukrainos ir Rusijos užsienio ministrų derybos Turkijo ir, anot karo istoriko, tokie pokalbiai visada yra svarbūs.

„Kadangi vykstant didžiausiem karo veiksmam yra tokių techninių klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Tai yra „žalieji koridoriai“, belaisvių pasikeitimas ir vis tik bet kokio karo tikslas yra taikos sutartis. <...>. Tai sustabdo karą nuo tokio beprasmiško vystymosi, kai tampa aišku, kad abiem pusėms reikia sėsti prie derybų stalo ir tik tada įvyksta taika, kai abi pusės nori jį pabaigti.“

Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:

„Delfi“ primena, kad kovo 10-osios naktį per oro antskrydžius smarkiai apšaudytas Ochtyrkos miestas Sumų srityje. Rusai pirmą nakties dalį bombardavo gyvenamuosius rajonus, dviejų oro atakų metu apšaudytas didelis prekybos centras ir elektrinė, kurios 5 darbuotojai žuvo.

Be to, pranešama apie dviejų moterų ir trylikamečio berniuko žūtis. Visą pasaulį sujaudino trečiadienio pavakare vykęs rusų išpuolis Mariupolyje. Per jį subombarduota vaikų ligoninė ir gimdymo namai, sužeista 17 žmonių, tarp kurių – ir gimdančios moterys.

Po šio išpuolio savo naktiniame vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos piliečius labiau spausti savo vyriausybes įsitraukti į Ukrainos reikalus. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad rusai vis dar tikisi apsupti ir sostinę Kyjivą, tęsdami puolimą Polesės ir Siversko srityse.

Ukrainiečiai atremia priešą ir stabdo Rusijos kariuomenės puolimą visomis kryptimis. Ketvirtadienį Turkijoje turėtų įvykti Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų Dmitrijaus Kulebos ir Sergejaus Lavrovo susitkimas ir derybos dėl karo veiksmų nutraukimo.