Luhansko kryptis
Svatovė. Sektoriuje tęsiasi sąlyginė ramybė, daugiausia darbo čia yra žvalgams ir artileristams.
Kremina. Tęsiasi abipusės atakos Ploščankos – Červonopopivkos ruože, kontaktinė linija nejuda.
Vakarinėse ir pietvakarinėse Kreminos prieigose pozicinės kautynės.
Lisičianskas. Agresoriaus toliau bando valyti Siverskij Doneco upės pakrantę vakarų link ir taip palengvinti savo pajėgų dalią į pietvakarius nuo Kreminos esančiuose miškuose, tačiau jo atakos buvo atmuštos.
Donecko kryptis
Bachmutas. Viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad Ukrainos Generalinis štabas paskelbė, jog Bachmuto gynyba bus tęsiama, ukrainiečiai permetė papildomų pajėgų į Bachmutą ir miesto gynėjus aplankė Rytų grupuotės vadas gen. plk. O. Syrskis, interpretuojama kaip įrodymas, jog ukrainiečiai nepalieka Bachmuto miesto.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pagal viešą informaciją labai tikėtina, jog gen. plk. O. Syrskis lankėsi šiaurės vakariniame (Rozdolivka) ir pietvakariniame (Časiv Jaras – Ivanivskė) flanguose.
Neatmestina, kad buvo ir pačiame mieste, tačiau siekis koordinuoti ir užtikrinti flangų operacijas dabar yra kritiškai svarbi užduotis.
Tik jų pagalba įmanoma stabilizuoti padėtį arba sėkmingai užbaiginėti pajėgų atvedimą iš miesto.
Deklaracija ginti Bachmutą niekaip netrukdo išvesti dalį (gal net didžiąją) pajėgų iš miesto, kadangi sutrumpėjus kontaktinei linijai ir didėjant grėsmei flangams, Bachmuto mieste fiziškai mažėja vietos gynėjų pajėgoms užimti pozicijas ir manevruoti ukrainiečių kontroliuojamoje miesto dalyje.
Ką jau kalbėti apie jų aprūpinimą nebelikus nė vieno didesnio kelio.
Pajėgos, kurios atvyksta į Bachmutą, nebūtinai turi vykti į patį miestą.
Logiška būtų sustiprinti jau minėtus flangus, ir/arba tikėtiną naują gynybos liniją Časiv Jaras – Bohdanivka – Orikhovo Vasilivka.
Dėl ankstesniame punkte išvardintų priežasčių į miestą kišti papildomas pajėgas prie tų, kurios dabar ten kaunasi, būtų neproduktyvu.
Jei jau tikrai nuspręsta maksimaliai kabintis už pačio miesto, tai rotacijos, t.y. pavargusių, sužeistų, žuvusiųjų pakeitimas šviežesnėmis pajėgomis būtų karinis stebuklas (klausimas, ar tikrai reikalingas).
Rusai šiek tiek pasistūmėjo
Kontaktinėje linijoje esminių pasikeitimų nėra.
Šiaurinėse Bachmuto prieigose ukrainiečiai didvyriškomis pastangomis neleidžia rusams įžengti į Bohdanivką – Chromovę.
Pasinaudodamas sumažėjusiu ukrainiečių pajėgų tankiu agresorius toliau plečia savo kontroliuojamą teritoriją rytiniame Bachmutovkos krante. Tuo tarpu ukrainiečiai pietvakariniame flange ir toliau atakuoja, į pietus nuo Časiv Jaro sugebėjo pastumti agresoriaus pozicijas.
Avdijivka – Marijinka. Agresorius tęsia bandymus iš šiaurės (Krasnohorivka) ir pietvakarių (Vodianai) blokuoti Avdijivkoje įtvirtintą rajoną. Šios atakos rusams baigėsi nesėkme.
Pervomaiskės ruože rusai nežymiai pasistūmėjo prie Nevelskės, tačiau ir toliau ukrainiečiai neleidžia agresoriui šio ruožo išnaudoti siekiant blokuoti Avdijivką iš šiaurės vakarų.
Marijinkos gynėjai gali likti atkirsti
Marijinkos ruože padėtis įtempta. Agresorius intensyviai spaudžia vakariniame gyvenvietės pakraštyje, ukrainiečiai vis sugeba apsiginti.
Beje, rusams sekmadienį pavyko nežymiai pasistūmėti Pobedos link, tačiau patys rusai praneša, kad pirmadienį ukrainiečiai sukoncentravo artilerijos, minosvaidžių ir PTRK ugnį ir agresorius buvo priverstas grįžti į pradines pozicijas.
Jei agresoriui pavyks įsitvirtinti gyvenvietėje, jis smūgiais į šiaurės vakarus link Heorhivkos gali pabandyti atkirsti Marijinkos gynėjus.
Vuhledaras. Tęsiasi lokalūs susidūrimai, ukrainiečiai tvirtai laiko iniciatyvą savo rankose.
Jiems pavyko kažkiek pastumti kontaktinę liniją pietinėse Vuhledaro prieigose.
Tuo pačiu ukrainiečiai tęsia agresoriaus susitelkimo rajono ir komunikacinio mazgo Volnovachoje apšaudymą. Jo apsaugojimas ir buvo esminė rusų puolimo Vuhledare priežastis.
Agresoriaus propagandistas Solovjovas pasigyrė, kad apsilankė prie Vuhledaro, nors iš tiesų atvyko būtent į Volnovachą.
Turbūt ukrainiečių artileristai turėjo svarbesnių taikinių, Solovjovas rimčiau nenukentėjo.
