„KAM vadovybė nutarė pasižiūrėti, kas vyksta kariuomenėje po to, kai labai suaktyvėjo radikalios jėgos visuomenėje, inspiruotos Lenkų rinkimų akcijos lyderio pasisakymų, nacionalistų demonstracijų, gėjų paradų ir taip toliau. Aišku, kad kariuomenė yra visuomenės dalis, todėl mes klausėme, ar kariuomenėje atsispindi visos tos nuotaikos, netolerancijos bei diskriminavimo apraiškos ir kokiu laipsniu lyginant su visa visuomene“, - pasakojo tyrimą pristačiusi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Strateginių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Jūratė Novagrockienė.
Tyrimo rezultatai gana netikėti. Pasirodo, kad kariai ir kariūnai lyginant su visa visuomene žymiai mažiau tolerantiški homoseksualams, asmenims su psichikos negalia, pabėgėliams ir žydams. Tačiau pačioje struktūroje žmonės diskriminuojami ne dėl religijos, tautybės ar lyties, o dėl asmeninių savybių, profesinių gebėjimų ir fizinių bruožų.
„Rezultatai, kuriuos mes gavome atlikę tyrimą, mums buvo netikėti“, - sakė profesorė J. Novagrockienė.
Iš viso buvo apklausti 687 respondentai, iš jų 145 – kariūnai, tyrimas vykdytas 2011 m. sausio mėn. - 2012 m. kovo mėn.
Kariai nemėgsta homoseksualų
Vykdant tyrimą buvo matuojama socialinė distancija, lyginamos visuomenės ir kariuomenės nuostatos. Tokiais atvejais klausiama, šalia kokių asmenų grupių apklausiamieji nenorėtų gyventi ir su kokioms grupėms priklausančiais žmonėmis nenorėtų dirbti.
Paaiškėjo, kad kariai labiausiai nenorėtų gyventi šalia homoseksualų. Lyginant su visos visuomenės nuotaikomis tai nėra keista, tačiau kariai dar mažiau tolerantiškesni nei bendra Lietuvos piliečių visuma. Jeigu Lietuvoje šalia homoseksualų gyventi nenori 44,9 proc. žmonių, tai tarp karių taip mąstančių yra 71,5 proc.
Antroji žmonių grupė, šalia kurių nenori gyventi lietuviai – iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys, tačiau kariai šiuo atveju mąsto panašiai kaip visi: šalia buvusių kalinių negyventų 61,6 proc. apklaustų karių ir 59 proc. apklaustų visos Lietuvos gyventojų.
Čigonų atveju kariai šiek tiek tolerantiškesni nei visa visuomenė: šalia romų tautybės žmonių gyventi nenori 61,1 proc. karių ir 63,7 proc. visų lietuvių.
Tuo tarpu asmenys su psichikos negalia kariams nepatinka labiau nei visai visuomenei. Netoli tokių asmenų gyventi nenorėtų 59,9 proc. karių ir 51,5 proc. apklaustų respondentų visoje Lietuvoje.
„Kariai yra žymiai griežtesni, nepakantesni homoseksualų atžvilgiu, jeigu užduodame klausimą-teiginį „Nenorėčiau, kad šios gyventojų grupės gyventų kaimynystėje“. Taip pat matyti didesnis nepakantumo lygis grupei iš įkalinimo įstaigų grįžusių žmonių. Toliau šiek tiek daugiau visuomenė nepakanti romams, kariai nepakantesni žmonėms su psichikos negalia“, - pasakojo J. Novagrockienė.
Kariai taip pat lyginant su visa visuomene kiek mažiau tolerantiški čėčėnams (atitinkamai gyventi nenorėtų 41,8 proc. karių ir 38,5 proc.visų Lietuvos gyventojų), pabėgėliams ( 39,3 proc. ir 31,6 proc.), žydams (24,5 proc. Ir 17,3 proc.), bet labiau tolerantiški musulmonams (34,5 proc. ir 36,9 proc.), hinduistams, budistams (20,7 proc. ir 22,3 proc.) ir juodaodžiams (17,4 proc. ir 19,1 proc.).
Tačiau klausiant apie bendrą darbą su įvairių grupių asmenimis, tendencijos Lietuvos kariuomenei buvo nepalankios. Kariai ir kariūnai žymiai labiau nei eiliniai lietuviai nenorėtų dirbti su homoseksualiais asmenimis, žmonėmis su psichikos negalia, iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis, čigonais, čėčėnais, pabėgėliais, musulmonais, žydais, hinduistais, budistais, kinais ar juodaodžiais.
Pavyzdžiui, su homosekauslais dirbti nenori 70 proc. karių ir kariūnų bei 35,6 proc. visų apklaustų respondentų, su žmonėmis, turinčiais psichikos negalią – 62,5 proc. karių ir 45,8 proc. visos visuomenės.
Su buvusiais kaliniais dirbti nepageidauja 52,2 proc. karių ir 41,6 proc. Lietuvos visuomenės, su čigonais – 50,7 proc. karių ir 42 proc. visų respondentų. Bendradarbis čėčėnas nesužavėtų 39,2 proc. kariuomenės atstovų ir 24,8 proc. visų lietuvių, pabėgėliai – 32,6 proc. karių ir 18,8 proc. visuomenės.
30,5 proc. karių nenorėtų dirbti su musulmonais, nors visoje Lietuvos visuomenėje nenorinčių dirbti su šiai religinei grupei priklausančiais žmonėmis yra 24,2 proc. Žydai, kaip bendradarbiai, netiktų 24,3 proc. karių ir kariūnų, visoje visuomenėje su jais nedirbtų 12,7 proc. gyventojų. Panaši situacija su kinais ir juodaodžiais.
Dėl ko priekabiaujama kariuomenėje?
Bet kai klausiama, ar prie jų buvo priekabiaujama, teigiamai atsakė 13 proc. karininkų, 2 proc. puskarininkių ir seržantų, 18 proc. kariūnų ir 8 proc. eilinių.
„Aišku, toks tiesmukas klausimas nepakankamas, todėl vėl buvo klausiama, ar jie matė priekabiaujant prie kitų. Buvo išskirtos trys formos – žodinis priekabiavimas, psichologinis ir fizinis smurtas. Kad matė žodinį priekabiavimą, teigė 63,6 proc. karių ir 80,8 proc. kariūnų. Psichologinio smurto – 28,7 proc. karių ir 46,4 proc. kariūnų. Fizinio smurto – privalomos karo tarnybos kariai apie 9,6 proc., kariūnų – 22 proc.“, - sakė profesorė.
„Kitaip tariant čia atsiskleidė bendra tendencija, kuris parodė visos kariuomenės ir kariūnų nuomones bei vertinimus. Įdomu yra tai, kad kai klausiama, ar kariai matė, jog buvo priekabiaujama prie bendražygių, tai dėl tautybės nurodė 8,2 proc. Palyginus su 5 proc., kai klausiama, ar esate jūs asmeniškai priekabiavęs dėl tautybės“, - pridūrė J. Novagrockienė.
Jos teigimu, dalis karių linkę nematyti ar nuslėpti diskriminavimo atvejus.
Politologę, be kita ko, nustebino, dėl ko daugiausia priekabiaujama Lietuvos kariuomenėje ar kariūnų tarpe.
„Kai buvo matoma, kad visuomenėje kasdieniniame lygmenyje buvo tam tikros priešpriešos dėl lenkų, ypatingai jautėsi iš jaunimo pusės, bet tik 2,3 proc. karių nurodė nepakantumą lenkų ar rusų mažumai. Pasirodo didžiausias ir dažniausiai pasireiškiantis nepakantumas – dėl asmeninių savybių, profesinių gebėjimų, fizinių bruožų“, - sakė profesorė.
Tuo tarpu nepakantumas dėl gimtosios kalbos, seksualinės orientacijos, žemesnės socialinės padėties, tautybės, lyties, amžiaus, aukštesnės socialinės padėties, rasės ar religijos kariuomenėje yra antraplanis dalykas. Tokį nepakantumą nurodė labai mažas kiekis žmonių.
„Tai atskleidžia karinės organizacijos specifiką“, - teigia J. Novagrockienė.
Kas padeda aukai, o kas prisijungia prie skriaudėjų
Mokslininkė taip pat atskleidė duomenis, ką kariai ir kariūnai pasakoja darantys, kai regi, jog kas nors priekabiauja prie kito asmens, tyčiojasi ar kitaip šaiposi. Pasak apklausos, auką ginti bando 61 proc. karių ir 59 proc. kariūnų.
Apie tokį atvejį kolegoms praneša 40 proc. karių ir 27,2 proc. kariūnų. Vadams atitinkamai praneša 38 proc. karių ir 16,5 proc. kariūnų.
Stebi ir nesikiša – 35,4 proc. karių bei 50 proc. kariūnų.
Tuo tarpu 11 proc. karių ir 6,4 proc. kariūnų tyliai palaiko skriaudėją, o prie skriaudėjų prisijungia 6 proc. karių ir 7,7 proc. kariūnų.
Tačiau paklausus, kaip elgiasi kiti kariai ir kariūnai, kai mato nepakantumo ar diskriminacijos atvejį, aiškėja, kad apie 30 proc. juokauja ir palaiko priekabiavimą, 34,5 proc. apsimeta, kad niekas nevyksta, 11 proc. stengiasi padėti aukai, 1,7 proc. prisijungia prie skriaudėjo.
„Taip sakant kariai save paišo gražiau nei matosi iš šalies“, - teigia J. Novagrickienė.
Klausiami, kodėl vengia pranešti apie priekabiavimą, dauguma apklaustųjų sakė, kad nuo to niekas nepasikeistų, kiti manė, kad tai normalus reiškinys, mažesnė dalis svarstė, kad tektų susidurti su biurokratija, o tam nėra laiko. Kai kurie nepraneša, nes bijo neigiamų pasekmių ar nenori sulaukti grasinimų patys.