Tačiau tai - menka paguoda jau senokai galo su galu nesuduriančiai gamyklai, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".

Premjeras Algirdas Brazauskas, regėdamas artėjantį bankrotą, paragino Seimą greičiau priimti įstatymą, kuris leistų pertvarkyti valstybės įmonę į akcinę bendrovę ir parduoti. Vyriausybės vadovas įsitikinęs, kad išgelbėti šią gamyklą galėtų tik užsienio investuotojas, turintis didelę pardavimo rinką.

Tačiau įstatymo projektas dulka Seimo narių stalčiuose. Be to, Valstybės saugumo departamentas rekomendavo kol kas neparduoti Giraitės ginkluotės gamyklos. Siūloma atlikti dar vieną jos finansinės bei ūkinės veiklos auditą ir išsiaiškinti, ar ši įmonė tinkamai ieško produkcijos pirkėjų.

Giraitės gamyklą valdančio Ginklų fondo direktorius Gintautas Mišeikis vengė atsakyti į klausimus, susijusius su jos statyba ir ūkine veikla. G.Mišeikis aiškino negalįs atskleisti valstybės ir komercinių paslapčių.

Ginklų fondo vadovas nepranešė, kiek gamybos pajėgumų sunaudoja bendrovė, kiek mokesčių mokėtojų pinigų dar bus išleista grąžinant jos statybą finansavusio Prancūzijos banko paskolą.

"Lietuvos ryto" žiniomis, Ginklų fondas 2005-aisiais įsigijo tiktai 9 procentus šovinių, kuriuos per metus galėtų pagaminti įmonė.

Atviriau kalbėjo krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas - jis patvirtino, kad gelbėdami įmonę šalies kariškiai priversti pirkti brangius lietuviškus šovinius.

Giraitės ginkluotės gamyklą į bankrotą stumia ir jos siaura specializacija. Pirkėjams siūloma tiktai dviejų kalibrų šovinių, kurių Lietuvos kariuomenė naudoja vis mažiau. Norint išplėsti produkcijos asortimentą reikėtų investuoti dar apie 30 mln. litų. Skirti šitiek pinigų Vyriausybė nesiryžta.

Krašto apsaugos ministras mano, kad valstybė turėtų išsaugoti kontrolinį šovinių gamyklos akcijų paketą. Po privatizavimo jos paskirtis nebūtų keičiama. Kita vertus, kyla abejonių dėl investuotojų susidomėjimo įmonės akcijomis. Rinkoje yra didelis šovinių perteklius, todėl bendrovėms plėsti gamybos pajėgumų nėra poreikio.

Valstybės gynimo taryba dar prieš dešimtmetį priėmė sprendimą Lietuvoje statyti šovinių gamyklą, o konkretus projektas slaptu Vyriausybės potvarkiu buvo palaimintas 1999-aisiais.

Statybų bendrovei "Kaustą" už darbus buvo sumokėta apie 70 mln. litų. Dvigubai daugiau pinigų išleista gamybos linijai.

Krašto apsaugos ministro žiniomis, didžioji dalis paskolos vienam Prancūzijos bankui iki šiol negrąžinta.