Jis teigė, jog pagrindinis nacionalinį saugumą Lietuvoje lemiantis veiksnys yra Rusijos ir Baltarusijos pradėtas karas prieš Ukrainą.
„Pastaruosius metus pagrindinis nacionalinį saugumą lemiantis veiksnys buvo, yra ir toliau išliks Rusijos ir Baltarusijos karas prieš Ukrainą. Nepaisant nuoseklios ir visapusiškos mūsų paramos Ukrainai, turime nuolat stebėti, kaip klostosi ir klostysis šis konfliktas.
Be abejo, norime Ukrainos pergalės, agresorių pralaimėjimo, tačiau šiandien negalime savęs raminti, kad Rusija pralaimi karą, yra silpna, o jos keliamas pavojus kažkaip sumažėjo“, – surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Paulavičius.
Jis pabrėžė, jog „Ukraina šiai dienai dar nelaimėjo karo, kaip Rusija dar jo nepralaimėjo“, – kalbėjo karinės žvalgybos vadovas.
Jo teigimu, sprendimas pradėti karą buvo Rusijos strateginė klaida. Visgi, resursų tęsti karą Rusija dar turi.
„Ji Maskvai kainuos labai brangiai. Bet Rusija okupavo ir šiai dienai kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos. Nepanašu, kad ji prarastų ryžtą užgrobti jos daugiau. Be to, resursų tęsti karą Rusija turi dar pakankamai ilgam laikui“, – pabrėžė E. Paulavičius.
Karinės žvalgybos vadovas dar pridūrė, jog Rusija kariuomenės dabar turi daugiau nei karo pradžioje.
„Todėl visapusiška karinė, politinė ir ekonominė užsienio parama Ukrainai toliau išliks gyvybiškai svarbi siekiant pergalės“, – sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius.
E. Paulavičius įvardijo ir Rusijos sau keliamą tikslą.
„Atkurti regioninį karinį dominavimą prie rytinių NATO sienų, net ir kariaudama didelį karą prieš Ukrainą.
Pernai Rusija paskelbė apie ambicingą ginkluotųjų pajėgų reformą – smarkiai išplėsti Rusijos sausumos pajėgas, dislokuotas arčiausiai Europos. Nors Rusija užsibrėžė tai padaryti per trejetą metų iki 2026 metų, to beveik neabejotinai nespės, nes jai trūksta kvalifikuoto personalo, infrastruktūros. Tačiau 5–10 metų perspektyvoje Vakarų Rusijoje tikrai matysime daugiau jos karinių dalinių, nei jų čia buvo iki praėjusių metų“, – tikino karinės žvalgybos vadovas.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius plk. E. Paulavičius teigė, jog Rusijai įgyvendinus šį planą, saugumo situacija Lietuvos pašonėje blogėtų.
Budrys: Kaliningradas mus laiko ugnies lauke
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas ir nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys šioje spaudos konferencijoje teigė, jog Kaliningradas ir toliau Lietuvą laiko „ugnies lauke“.
„Vienas iš dalykų, kuris nesikeičia ir tai yra tikrai didelė problema – Kaliningrado srityje esančios įvairios gynybinės ir kitokio pobūdžio trikdančios sąjungininkų sustiprinimą Lietuvoje sistemos, kurios nebuvo susilpnintos, vykstant karui Ukrainoje. Visos tos sistemos išliko.
Mes tai kartais gal klaidingai įvardiname kaip Suvalkų koridoriaus problemą, bet tai yra Kaliningrado problema. Kuris mus laiko ugnies lauke tiesiogiai, niekas šioje situacijoje nepasikeitė metams bėgant“, – sakė K. Budrys.
Jo teigimu, svarstymai apie pastiprinimą, kaip apie pagrindinį būdą mus ginant, yra netinkami.
„Jie yra nepakankami. Ir kalbant apie tai, ko mums reikia, tai mes čia turime turėti ir savo, ir sąjungininkų stovinčias pajėgas kuo anksčiau“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Budrys.
Įvardijo, kiek Rusija pajėgi tęsti karą
Karinės žvalgybos vadovas E. Paulavičius atsakydamas į žurnalistų klausimus teigė, jog su dabartiniais resursais ir atstatymo galimybės karą Ukrainoje Rusija yra pajėgi tęsti dar dvejus metus.
„Resursai, kuriais Rusija disponuoja šiandien mes vertiname, kad tų išteklių užtektų tokio pat intensyvumo karui, kurį mes matome šiandien, užtektų dar dviem metams“, – sakė E. Paulavičius.
Jis dar pridūrė, jog nors nekalbama apie kokybę, net ir pasenusi technika daro didžiulius nuostolius.
„Rusija kaupė ilguosius Šaltojo karo metus įrangą, ginkluotę, techniką. Vertiname, kad ji jos turi pakankamai, kad tuos ateinančius dvejus metus galėtų tęsti konfliktą. Be abejo, tai nėra kokybės klausimas, daugiau kalbame apie kiekybę.
Bet ir tai, ką jau šiandien traukia iš sandėlių ir naudoja Ukrainos fronte: tankus T–62, kitą pasenusią ginkluotę, ji naikina ukrainiečių pajėgas, Ukrainos infrastruktūrą, daro didžiulę žalą ir didina atstatymo kaštus“, – kalbėjo karinės žvalgybos vadovas.
Žvalgyba: Kaliningradas išlieka didžiausiu grėsmės šaltiniu Lietuvos kaimynystėje
Kaliningradas išlieka didžiausiu grėsmės šaltiniu Lietuvos kaimynystėje, teigiama ketvirtadienį žvalgybos institucijų pristatytoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vertinime nurodoma, kad Rusija, nepaisant milžiniškų nuostolių karo lauke, siekia per Kaliningrado sritį ir ten sutelktus karinius pajėgumus išlaikyti tam tikrą kontrolę Baltijos jūros regione.
„Kaliningrado srities karinius pajėgumus neigiamai veikia karas prieš Ukrainą, tačiau jų gebėjimas kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione sumažėjo tik iš dalies. Perdislokavimas į okupuotas teritorijas Ukrainoje labiausiai paveikė sausumos komponentą, o jūrų ir oro komponentai išliko beveik nepakitę“, – nurodoma grėsmių ataskaitoje.
Tarnybos teigia, kad tam tikri desanto laivai ir kovos technika buvo perkelta iš Kaliningrado srities į Juodąją jūrą, Krymą. Tačiau, pasak jų, Rusijos eksklavas neliko be kitų pajėgumų, kurie ir toliau atlieka savo funkcijas.
„Maža to, oro komponento pajėgumai yra stiprinami, nes Kryme prarasti orlaiviai pakeisti – į Kaliningrado sritį atgabenti mažiausiai keturi modernesni Su‑30SM2 modelio naikintuvai“, – teigiama dokumente ir akcentuojama, kad Kaliningrado srities karinės grupuotė savo svarbiausią funkciją – trukdyti oponentui laiku Baltijos jūros regione dislokuoti reikiamus gynybinius pajėgumus – ir toliau atliks bei stiprins.
Žvalgybos pareigūnai pažymi, kad Maskva bet kokia kaina siekia kompensuoti ginkluotųjų pajėgų nuostolius, vykdyti kariuomenės reorganizaciją, todėl „Rusijos karinės galios sumažėjimo Baltijos jūros regione efektas bus laikinas“.
„Ji (Rusija – ELTA) išlaikys prioritetą stiprinti Kaliningrado karinę grupuotę kurdama naujus karinius vienetus, komplektuodama jų personalą ir modernizuodama srityje sutelktą karinę techniką“, – teigiama ataskaitoje pažymint, kad karinės galios atkūrimas ir stiprinimas tiesiogiai priklausys nuo eigos Ukrainos karo lauke.
