NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume (Nyderlanduose), kuri 2014 metais vadovaus budėsiančioms NATO greitojo reagavimo pajėgoms, vadas generolas Hansas Lotharas Domröse pabrėžė pratybų reikšmę NATO valstybių kariuomenių tarpusavio sąveikai palaikyti.

„Baigiantis NATO misijai Afganistane, turime naują iššūkį išlaikyti pajėgų tarpusavio supratimą ir sąveiką, pasiektą per daugelį metų Afganistane“, – teigė NATO generolas. Pasak jo, pratybos „Steadfast Jazz“ buvo svarbus žingsnis siekiant šio tikslo.

„Pratybų „Steadfast Jazz“ scenarijus buvo sukurtas ir pritaikytas visoms galimoms užduotims, su kuriomis gali susidurti Aljansas, – pabrėžė Jeanas-Paulis Palomeros, vyriausiasis NATO Jungtinės vadavietės transformacijai vadas. – Platus pratybų užduočių spektras apėmė humanitarines pagalbos, kibernetinės, priešraketinės ir kolektyvinės gynybos operacijas. Realus, kompleksinis tarptautinis rengimas padeda užtikrinti, kad aljansas yra pasiruošęs ateities grėsmėms“.

„Esu visiškai patenkintas, kad mūsų jungtinės pajėgos pasiekė visus mokymo tikslus, ir dėkoju mano pavaldume buvusiems vienetams už puikiai atliktą darbą, – sakė generolas H. L. Domröse. – Taip pat noriu padėkoti Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai už ypatingą paramą pratyboms, be kurios nebūtume pasiekę tų rezultatų, kuriuos mes matome šiandien“.

„Tarptautinių pajėgų kariai – jūreiviai, lėktuvų pilotai ir jūrų pėstininkai, – kuriuos mačiau per pratybas, parodė didelį profesionalumą ir drąsą. Bendra NATO šalių ir šalių partnerių karių treniruotė yra neįkainojama patirtis,“– pažymėjo generolas Philipas Breedlove'as, vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.

Pratybose „Tvirtas džiazas“ dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. karių ir civilių iš 28 NATO šalių ir trijų šalių partnerių, Švedijos, Suomijos ir Ukrainos. Lietuvai šioms pratyboms skyrė daugiau nei 300 karių, kurie buvo dislokuoti Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoj ir Norvegijoje, rašoma Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Pratybas planavo ir joms vadovavo NATO Jungtinių pajėgų vadavietė (Brunsume), kurios dalis per pratybas buvo persikėlusi į Adažių poligoną (Latvijoje).

Per pratybas NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirti kariai savo įgūdžius tobulino vykdydami jungtines operacijas sausumoje, jūroje, ore. NATO greitojo ragavimo pajėgų laivai išėjo į Baltijos jūrą, orlaiviai vykdė užduotis Centrinėje Europoje, o pėstininkai dalyvavo lauko taktikos pratybose Vakaru Lenkijoje, Drawsko Pomorsko poligone. Pratybas vainikavo ugnies galios parodomosios pratybos šiame poligone, kurias stebėjo NATO vadovai, diplomatinio korpuso atstovai ir pakviesti stebėtojai iš Rusijos ir Kinijos.

Lietuvoje, Pabradės poligone, per pratybas buvo išskleista NATO greitojo reagavimo pajėgų Specialiųjų operacijų komponento vadavietė.

Pirmą kartą su plataus masto NATO pratybomis buvo sujungtos ir Baltijos šalyse kasmet rengiamos priimančiųjų šalių pratybos „Baltijos šeimininkas 2013“ (angl. „Baltic Host 2013“). Jų metų Baltijos šalių karinių ir civilinių institucijų atstovai tobulino tarpusavio sąveiką ir bendradarbiavimą su kitomis NATO institucijomis teikiant priimančiųjų šalių paramą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms galimos krizės atveju.

NATO greitojo reagavimo pajėgos – aukštos parengties, daugianacionalinės NATO pajėgos. Jas sudaro valstybių narių šioms pajėgoms priskirti kariniai vienetai, kurie tam tikrą laiką aukštos parengties budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti pajėgas. Priėmus sprendimą, NATO greitojo reagavimo pajėgos gali išvykti į operacijų rajoną per penkias dienas. Sprendimą aktyvuoti pajėgas priima Šiaurės Atlanto Taryba.