Draudimas grindžiamas Konstitucijos ir įstatymų nuostatomis, kad savivaldybių tarybose negali dirbti asmenys, atliekantys karo tarnybą.

Sprendimo išvakarėse skirtingos institucijos kol kas neturi bendros pozicijos, ar kariams savanoriams neturėtų būti leidžiama dalyvauti rinkimuose, ar jie turėtų apsispręsti tik jei būtų išrinkti.

Pretendentų dalyvauti rinkimuose sąrašuose yra 73 žmonės, tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Remdamasi kariuomenės teisininkų išaiškinimu, VRK vadovė Laura Matjošaitytė sako, kad kariams savanoriams tikriausiai bus siūloma rinktis – palikti savanorių pajėgas arba atsisakyti kandidatavimo.

„Jei priimsime sprendimą, kad iki tam tikros dienos jie turi atsisakyti tarnybos, ir jie atsisakys, kliūčių dalyvauti rinkimuose jiems nėra“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Ji teigė, kad remiasi Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos išaiškinimu.

Pasak šios tarnybos vadovo Arūno Balčiūno, karių savanorių galimybes kandidatuoti paprašė įvertinti pati rinkimų komisija.

„Atsižvelgdami į galiojančius teisės aktus, Karo prievolės ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymus, įvertinome ir priėjome prie tokios išvados, kad kandidatai, kurie yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, negalėtų dalyvauti rinkimuose, nes jie atlieka privalomąją karo tarnybą“, – sakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Visuomeninis rinkimų komitetas „Judėk, Vilniau“ pirmadienio vakarą pranešė gavęs VRK išaiškinimą, kad iš sąrašo turės būti pašalinti žinomi šiuolaikinės penkiakovės sportininkai Laurą Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Justinas Kinderis.

Vilniaus savivaldybės tarybos narys karys savanoris Adomas Bužinskas feisbuke rašė, kad jį papiktino ši pozicija, nes „tarnyba miestui supriešinama su tarnyba kariuomenei“.

Krašto apsaugos ministerija įstatymų nuostatas aiškina kiek liberaliau – kad kariams savanoriams turėtų būti sudaryta galimybė kandidatuoti, bet išrinkti į savivaldybių tarybas jie turėtų apsispręsti, ar tęsia kario savanorio tarnybą, ar vykdo savivaldybės tarybos nario pareigas.

Iki šiol kariai savanoriai dirbdavo savivaldybių tarybose – šis klausimas nebūdavo keliamas.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis žada dėl susidariusios situacijos rengti viešas diskusijas.

„Kariai savanoriai - vieni patriotiškiausių piliečių. Turbūt logiška, jog dalis jų savo pilietinę pareigą mato ir siekdami įsitraukti į savivaldą. Reikalinga visuotinė ir politikų diskusija, kaip teisiškai sureguliuoti, kad politinės karjeros siekis netrukdytų kilniam tikslui savanoriškai ginti tėvynę“, – komentare BNS sakė R. Karoblis.

Panašios nuostatos laikosi ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas.

„Aš neskubėčiau atriboti žmonių nuo miesto reikalų tvarkymo, juo labiau, jei jie ateina tarnauti savaitgaliais, o jų pagrindinė veikla yra kita. Ir taip per mažai žmonių yra įsitraukę į viešuosius reikalus“, – BNS sakė V. Bakas.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18 – 60 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.