Renginys prasidės Šv. Mišiomis už Lietuvos kariuomenę Pabaisko bažnyčioje. Susirinkusiuosius pasitiks kariai su atkurtais XIV a. šarvais. Renginio pradžią ir pabaigą paskelbs istorinių pabūklų salvės. Kartu bus atidengta skulptoriaus Vaido Ramoškos specialiai kariuomenės ąžuolynui sukurta skulptūra.

Grieš kapelos, į orą kils balandžiai ir aitvarai, išalkusieji bus vaišinami karšta arbata ir kareiviška koše.

Šventės metu bus apdovanoti trečius metus iš eilės Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos rengto konkurso „Šiuolaikinio kario portretas" nugalėtojai. Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bus apdovanojami ir labiausiai ryšių su visuomene ir visuomenės informavimo srityje pasižymėję Lietuvos kariuomenės atstovai. Jiems bus įteikti „Jūriniai mazgai".

1435 m. rugsėjo 1 d. vykęs Pabaisko mūšis amžininkų buvo prilyginamas Žalgirio mūšio pergalei. Kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė šio mūšio metu nukovė visą Livonijos ordino vadovybę.

Livonijos ordinas pasinaudojo kunigaikščio Švitrigailos kova dėl valdžios, ir Pabaisko mūšyje Švitrigailos pulkai kovojo ordino pusėje. Dažnai remiantis šiuo faktu buvo menkinama tarptautinė mūšio reikšmė prilyginant jį vidaus kovai.

Pabaisko miestelis iškilęs Pabaisko mūšio vietoje: 9 km į pietus nuo Ukmergės, 3 km į šiaurę nuo Žirnajų ežero. Mūšį laimėjęs Žygimantas mūšio vietoje 1436 m. pastatė bažnyčią ir dovanojo jai žemių.

Apie bažnyčią besikurianti gyvenvietė gavo Pabaisko vardą (lenkų k. „Pobojowisko" - mūšio laukas). Bažnyčia buvo atstatoma 1544, 1664, 1762, 1768 metais.

Dabartinė, iš lauko akmenų sumūryta, bažnyčia pastatyta 1821-1836 m.