„Šita komisija yra pritempta politikai ir greičiausiai nutaikyta į savivaldybių rinkimus. Daugiau kažkokių komentarų neturiu“, – sakė R. Karbauskis.

Premjeras Saulius Skvernelis irgi nepalaiko idėjos problemas žemės ūkio sektoriuje aiškintis Seime.

„Manau, kad tuos klausimus, kuriuos turi tirti teisėsauga arba kitos už veiklos priežiūrą ir kontrolę atsakingos instituciją, tą turi ir daryti. Lygiai tokios pačios pozicijos laikiausi LRT komisijos atžvilgiu – į klausimus, kurie keliami, turi atsakingi kompetentingos institucijos. Jeigu po jų atsakymų mes matysime, kad yra paliktos teisinio reguliavimo spragos, tai yra politiniai sprendimai, kurie turės būti priimti čia Seime“, – sakė S. Skvernelis.

Klausimo nagrinėjimas nukeltas

„Valstiečių-žaliųjų“ frakcijos Jono Jaručio prašymu šio klausimo svarstymas pateikimo stadijoje buvo nukeltas. Seimas prie šio klausimo sugrįš kitą posėdį – antradienį, 15 valandą.

Tai papiktino konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį.

„Pradedame matyti tą žaidimų seansą, kurio tikimės, bet turite galimybę nepamiršti vieno dalyko, kad balsų – jūsų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir socdarbiečių užtenka atmesti tokiai komisijai, apginti savo Karbauskį ir be statuto išmanymo ir visokiausių vingrybių“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė prašė neformuoti išankstinės nuomonės ir jų automatiškai neskaičiuoti.

Komisiją siūlo sudaryti parlamentarai iš opozicijos

Siūlymą dėl laikinosios komisijos sudarymo pateikusi grupė Seimo narių iš opozicinių frakcijų pažymėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės užvaldymo ir koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose problema Lietuvoje yra ryški ir opi.

„Pagal Europos Sąjungos duomenis 3 procentai žemvaldžių Lietuvoje valdo beveik 50 procentų žemės ūkio paskirties žemės ir Lietuva vis labiau panašėja į stambiomis latifundijomis pagarsėjusias trečiojo pasaulio valstybes“, – rašoma nutarimo projekte.

Nutarimo projektą teikiantys parlamentarai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos trąšų rinkos, kuri, anot jų, yra itin svarbi tvariai ir efektyviai žemės ūkio sektoriaus plėtrai, padėtimi ir galimais Europos Sąjungos antidempingo taisyklių pažeidimais.

Jie reiškia nerimą dėl vekselių, kaip finansinio kreditavimo instrumento, nekontroliuojamo paplitimo žemės ūkio sektoriaus veikloje. Anot nutarimo projektą teikiančių parlamentarų, vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje vis labiau primena tas problemas, su kuriomis Lietuvos žmonės susidūrė prasidėjus greitųjų kreditų plėtrai, todėl reikalauja išsamios teisinės bazės peržiūros ir naujo reglamentavimo pagal aukščiausius atsakingo skolinimosi standartus.

Jie reiškia susirūpinimą dėl žiniasklaidos priemonėse pateikiamos informacijos apie atvejus, kai „stambūs žemės ūkio koncernai ir juos valdantys asmenys (patys būdami ir stambiais žemvaldžiais) naudodamiesi dominuojančia padėtimi rinkoje į bankrotą stumia paprastus ūkininkus ir jų šeimų ūkius“.

Tyrimo taikinyje – stambūs žemvaldžiai

Jie siūlo pavesti komisijai nustatyti fizinius ir juridinius asmenis, kurie patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdo daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Ir kiek tokių asmenų buvo prieš įsigaliojant naujoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatoms.

Komisijai siūloma nustatyti, kokios schemos yra naudojamos žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 ha galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiu būdu realiai valdant ir dirbant didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, nei tai leidžia įstatymas.

Nutarimo teikėjai siūlo ištirti ir nustatyti atvejus bei schemas, kai stambūs žemvaldžiai ir žemės ūkio įmonės pasinaudodamos dominuojančia padėtimi, savo finansine ir kitokia įtaka yra įstūmusios ūkininkus į skolas, o jiems negebant skolų grąžinti – privertusios joms perleisti ūkininkų nuosavybės teise valdytą žemę.

Be kitų dalykų siūloma nustatyti, ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi ir garantuoti, kad Lietuvoje nebūtų vykdomas žemės ūkio paskirties žemės užgrobimas iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose, yra tinkama ir efektyvi.

Siūloma išanalizuoti, kaip žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją veikia tiesioginės išmokos žemdirbiams ir ar ši sistema neskatina dar didesnės žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos.

Komisijai taip pat turėtų būti pavesta nustatyti, kiek žemės ūkio paskirties žemės yra įsigijusios Lietuvos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų supirkimu, trąšų, žemės ūkio technikos prekyba ar kita su žemės ūkiu susijusia komercine veikla.

Tarp nutarimo teikėjų buvo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Įtaria, kad tikrasis tyrimo taikinys – ne tas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio teigimu, Seimo opozicija imituoja rūpestį žemės ūkiu, o viešojoje erdvėje siekia tik eskaluoti menamus su LVŽS lyderiu R. Karbauskiu siejamų įmonių pažeidimus. Pasak jo, opozicijos siekius kompromituoti LVŽS atskleidžia tiek konservatoriaus G. Landsbergio vieši pasisakymai, tiek opozicijos inicijuojamos komisijos „Dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ nutarimo projekto turinys.

„Susidaro įspūdis, kad opozicija yra suinteresuota kuo ilgiau eskaluoti tikrovės neatitinkančią informaciją apie su manimi susijusias įmones. Net ir pasiūliusi sudaryti komisiją žemės ūkio sektoriui tirti, atvirai pripažįsta, kad tikrasis tyrimo objektas – R. Karbauskis, jo šeima ir „Agrokoncerno“ grupės įmonės. Akivaizdu, kad opozicijos vykdoma vieša kampanija yra atvira politinė kova ir artėjančių rinkimų dalis“, – pranešime spaudai cituojamas R. Karbauskis.

LVŽS frakcijos vadovas taip pat pastebi, kad dalis komisijai planuojamų priskirti funkcijų peržengia laikinųjų komisijų įgaliojimus pagal laikinųjų komisijų įstatymą. Pavyzdžiui, nutarimo 4 straipsnio 5 dalyje numatytas naudojimosi dominuojančia padėtimi tyrimas, 4 straipsnio 13 dalyje numatytas koncentracijų žemės ūkio sektoriuje tyrimas patektų į Konkurencijos tarybos tyrimo sritį, o „stūmimas į skolas“, „stūmimas į bankrotą“ – turi Baudžiamajame kodekse aprašytų veikų požymių, todėl tokias aplinkybes turėtų tirti prokuratūra, o ne Seimas.

Pasak R. Karbauskio, skaitant opozicijos parengto dokumento tekstą, kelia nerimą, kad konservatoriai siūlo sudaryti ūkininkų sąrašus. „Tai akivaizdžiai pažeis žmonių teises, bus kaupiami pertekliniai asmenų duomenys vien tam, kad būtų atliktas vieno asmens ir jo šeimos tyrimas. Beje, vienoje radijo laidoje G. Landsbergis yra sakęs, kad tirti Karbauskio negali, nes tai prieštarautų Konstitucijai, užtat tirs visą sektorių“, – sako jis.

LVŽS frakcijos seniūnas neatmeta galimybės kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas, kurios pateiktų informaciją apie ES valstybėse taikomą žemės nuosavybės ir nuomos žemės ūkiui plėtoti reguliavimo geriausią praktiką.