„LVŽS pasisakys už visos Vyriausybės interpeliaciją. Šnekėti apie vienos ministrės atsakomybę yra juokinga, kada tą pačią dieną paskelbiami dar dviejų ministrų duomenys ir jie sutampa su ministrės Jurgitos Šiugždinienės situacija“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė R. Karbauskis.
„Tai neisime tuo keliu, kad vienam, bet siūlysime opozicijai (inicijuoti interpeliaciją – ELTA) visiems kartu – visai Vyriausybei“, – pridūrė jis.
Pasak jo, „valstiečių“ frakcija savo siūlymus dėl nepasitikėjimo visai Vyriausybei kitoms opozicinėms frakcijoms pateiks jau ketvirtadienį.
R. Karbauskis akcentuoja, kad ir apskritai vertinant Vyriausybės veiklą galima konstatuoti, kad Ministrų kabinetui sekasi sunkiai. Pagrindinė bėda, pasak „valstiečių“ lyderio yra tai, kad Vyriausybė „buvo suformuota iš žmonių, kurie negeba vykdyti savo pareigų“.
Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti motyvuoto nutarimo projektą, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe.
Nepasitikėjimo Vyriausybe klausimo nagrinėjimo Seimo posėdyje metu Seimo nariai gali paklausti visus ministrus, suteikiant galimybę ministrams atsakyti.
Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Opozicija nevieninga
Dalis Seimo mažumos frakcijų neatmeta galimybės palaikyti tokią iniciatyvą. Visgi, parlamento „darbiečiai“ mano, kad LVŽS kuria „politinį šou“, todėl vilčių dėl Ministrų kabineto pakeitimo nepuoselėja.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas tikina, kad parlamento kairieji iš principo nepasitiki premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamu Ministrų kabinetu. Visgi, politikas aiškina, kad dėl interpeliacijos dar reikėtų diskutuoti.
„To pasitikėjimo yra labai mažai, bent jau opozicijos tarpe – tai rodo ir interpeliacijų skaičius, ir užduodamų klausimų skaičius. Čia niekas nepasikeitė, mes nepasitikime Vyriausybe“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.
„Interpeliacija yra teisinis instrumentas, vadinasi, ir klausimai turi būti ne bendro pobūdžio, o labai aiškiai suformuluoti, išreikšti tam, kad į juos irgi galima būtų atsakyti procedūros numatytu metu. (…) Kaip ir minėjau, pasitikėjimo Vyriausybe nėra, todėl dar kartą kažką įrodinėti sau ar rinkėjams, aš nematau didelio reikalo“, – pridėjo jis.
Panašiai mąsto ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis. Seimo narys teigė, kad frakcijoje klausimas bus svarstomas tada, kai bus sulaukta oficialaus „valstiečių“ kreipimosi.
„Kai bus pasiūlymas, tada mes ir svarstysime“, – nurodė politikas.
„Apsitarsime ir tada, jeigu visos frakcijos tam pritars – yra prasmė. Jeigu tik viena – tada ne“, – aiškino opozicijos atstovas.
Klausiamas apie į skandalus dėl kanceliarinių išlaidų panaudojimo Kauno miesto savivaldybėje įsivėlusius ministrus, S. Skvernelis nurodė, kad šie politikai „nelabai“ gali tęsti darbą Vyriausybėje. Todėl ekspremjeras leido suprasti, kad nepasitikėjimo procedūros Ministrų kabinetu gali ir neprireikti.
„Jeigu tie sprendimai bus tokie, kokie turi būti, gal pati (Vyriausybė – ELTA) subyrės, nereikės nei interpeliacijų“, – tikino jis.
Tuo metu Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis laikosi priešingos pozicijos. Opozicijos narys priminė, kad „darbiečiai“ jau anksčiau kėlė nepasitikėjimo Vyriausybe klausimą – tada, kai, pasak jo, „klausimai buvo daug rimtesni nei dabar“. Todėl, tęsė Seimo narys, „valstiečių“ siūlymas veikiau primena politinį šou.
„Tai politinis šou ir viskas. Turbūt nieko realaus. Mes kažkada kėlėme tą idėją, dabar „valstiečiai“ kelia. Tikimybė, kad tas dalykas, galėtų būti įgyvendintas, yra lygi nuliui. Kiekvienas politiškai triukšmauja dėl noro surinkti politinių balų. „Valstiečiai“ ne išimtis“, – iniciatyvą įvertino A. Mazuronis.
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė, prieš pradėdama darbą ministerijoje, galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas.
Tuo metu Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS–LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Kaip pranešė portalas lrt.lt, Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys taip pat negali pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
„Konservatorių deleguotos finansų ministrės G. Skaistės, kuri Kauno miesto tarybos nare buvo iki 2016–ųjų, ataskaitos išsiskiria išlaidomis paštui. 2015 metais per tris mėnesius ji rašo paštui išleidusi 260 eurų, kitą ketvirtį – 200, dar kitą – 216 eurų. Transportui 2015–ųjų pradžioje, per tris mėnesius Gintarė Skaistė išleido 1125 eurus. Nuo vasaros nurodoma, pavyzdžiui, 500, 700 ar 730 eurų už ketvirtį ir kitos apvalios sumos“, – rašoma portale lrt.lt.
