„Šis pavyzdys pasitarnaus, kad mes sutvarkytume teisinę bazę ir sprendimus dėl to, kad ateityje nebūtų tik šnekama su vietos bendruomene dėl jos poreikių, o kada objektai tarnauja visos Lietuvos poreikiams, būtų galvojama, kaip atsiklausti daug platesnės visuomenės“, – pareiškė viltį R. Karbauskis.
R. Karbauskis taip pat akcentavo, kad Kultūros komitetui bus nuolatos teikiama informacija iš Kultūros paveldo departamento, susijusi su Zapyškio bažnyčios aplinkos tvarkymu. Kita vertus, politiko teigimu, Kultūros komitetas nėra institucija, kuri turėtų vertinti šiuos architektūrinius sprendimus.
„Mes ne ta institucija, kuri vertintų sprendimus. Mes pirmiausiai pritarėme Kultūros ministerijos sprendimui pradėti tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kaip yra laikomasi paveldosaugos reikalavimų“, – po Kultūros komiteto posėdžio teigė R. Karbauskis.
Nors komiteto pirmininkas pripažįsta, kad Zapyškio bažnyčios aplinkos tvarkymo architektūriniai sprendimai krinta į akis, tačiau, nepaisant to, teigia nesijaučiantis kompetentingas vertinti situacijos.
„Nemačiau nė vienos fotografijos dabar nuo kelio ir net neįsivaizduoju, kaip tai matytųsi. Architektai šnekėjo, kad po keleto metų šitas betoninis luitas arba teritorija, kuri yra betonuota, pakeis spalvą ir galbūt nebe taip ryškiai kris į akis. Aš nesu specialistas ir negalėčiau šiandien atsakyti, kad pritariu arba nepritariu šiam sprendiniui, bet jis tikrai krinta į akis“, – sakė R. Karbauskis.
ELTA primena, kad gotikinės bažnyčios pašonėje, vietoj buvusios pievos, išlieta didžiulė betono platforma. Socialiniame feisbuko tinkle savaitgalį išplatintas vaizdas sulaukė daug kontroversiškų vertinimų.
Restauravimo projekte numatoma tarp šventoriaus ir Nemuno pakrantės suformuoti 130 metrų ilgio pėsčiųjų taką ir viešųjų renginių vietą. Dalis tako bus padengta granito plokštelėmis, likusi dalis bus grublėto betono.