Į spaudos konferenciją, kurią surengė R. Karbauskis, antradienį atėjo ir žurnalistas Edmundas Jakilaitis bei LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis.

"Kaip ir buvau pranešęs, bandysiu pristatyti priežastis, kodėl Seimo komisija dėl LRT buvo neišvengiama ir teisinga", - sakė R. Karbauskis. Jis taip pat sakė, kad gavę dokumentus parlamentai mato, kad dėl to turėtų būti kreipimasis ne tik į Valstybės kontrolę.

R. Karbauskis spaudos konferencijos metu demonstravo kai kurias LRT sutartis su prodiuseriais, tačiau tai buvo labiau pavieniai skaičiai.

Tačiau jis tvirtino, kad Seimas, šias sutartis gavęs, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tirti šią situaciją, "kad nekiltų daugiau diskusijų, kad čia daroma politika".

"Mes politikos nedarome, čia mūsų prievolė, ir mes ją įvykdysime", - pažymėjo politikas.

R. Karbauskis tikino žinantis, kodėl nenorima Seimo tyrimo - esą dėl to, kad nenorima teikti informacijos. Politikas kalbėjo apie LRT veikiančią "grupę draugų", tačiau teigė negalintis svarstyti, ar tai yra blogai, ar gerai.

"Nevertinu nė vieno dokumento, nė vienos situacijos, tik paminėjau, kas yra keista. Nė vienas mano žodžių nėra joks bandymas ką nors kaltinti", - teigė LVŽS lyderis.

Jis pasakojo, kad LRT Seimui pristatė savo 2016 metų ataskaitą, bet ji buvo neišsami, todėl parlamentarai kreipėsi papildomos informacijos. Ji esą buvo pateikta ribota apimtimi.

"Ta ribota apimtis užtektina, kad visuomenė žinotų, jog Seimo sprendimas tirti LRT finansinę veiklą yra neišvengiamas", - tvirtino R. Karbauskis.

Pateiktą informaciją įvertino kaip pasityčiojimą iš Seimo

Jis aiškino, kad Seimo nariai gavo medžiagą iš LRT tarybos visiškai chaotiškai pateiktą - nėra dalies sąmatų, dalies sutarčių, net tų, kurias buvo leista pateikti. Politikas tvirtino, kad ta betvarkė rodo galimą netvarką ir LRT dokumentų tvarkyme.

"Esu tikras, kad LRT Taryba net nežino, ką pateikė Seimui. Pateikė kratinį dokumentų", - sakė jis.

R. Karbauskis paskelbė sąrašą prodiuserinių kompanijų, kurios savo sutarčių su LRT nesutiko viešinti. Šiame sąraše - tokios įmonės kaip "Music Mills", "Rijeka", "Valius", "Just TV", "Media 3", "TV Europa", "Makas", "Production team", "NPT projektai", "Beatos virtuvė", "Vilniaus medija", "Studija "paprika"", "Media volpe", "Big Adventure".

Pasak politiko, Seimui buvo pateikta ir kita informacija: LRT ir prodiuserių rengiamų laidų santykis. Seimui buvo pateikti santykiai procentais, bet, pasak R. Karbauskio, visai kiti skaičiai būtų, jei čia būtų paminėtos lėšos, išleidžiamos laidų kūrimui.

LVŽS lyderis pateikė ir nuasmenintą viešųjų pirkimų pavyzdį: LRT pirko kilnojamąją televizijos stotį (KTS) už daugiau kaip 3,7 mln. eurų neskelbiamų derybų būdu.

Jis kalbėjo ir apie darbo užmokesčių bei autorinių sutarčių LRT santykį: pasak politiko, apie 60 proc. darbuotojų gauna atlygį abiem būdais kaip atlyginimą ir autorinį honorarą. "Paaiškinti, kokios pareigos neįeina į darbo sutartį tokiam skaičiui darbuotojų - labai sunku. Kyla klausimas, ar tokiu būdu nebandoma išvengti papildomų mokesčių, o žmonės aiškiai netenka socialinių garantijų", - kalbėjo jis.

Kaip skandalingus pavyzdžius jis įvardijo pateiktą "kažkokios laidos" sutarties papildymą, kur fiksuojama, kad prodiuseriui sumokama daugiau kaip 111 tūkst. eurų.

"Šiuo atveju ne apie sumas kalba. Mes (Seimas) gauname tokias sumas, ir matome, kad laida, poros valandų, įvertinama 140 tūkst. eurų. Bet pateikiant sąskaitas, pateikiama sutartis, sąmata LRT ir sąmata prodiuseriams. Manome, kad Seimui pateiktos skirtingų laidų sąmatos - tos, kurių Seimas neturėjo gauti. Gauta sąmata, kuri sutampa centais, o sumos - šimtatūkstantinės. Jie leido viską viešinti, bet klaidingai kažkodėl prisegė ne tą sąmatą", - kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, tai pavyzdys, kad iki cento sutampa skirtingu metu transliuotų laidų sąmatos.

Jis stebėjosi, kad prie sutarčių neretai pateikiami priedai, pavyzdžiui, numatytų paslaugų vertė - 377 tūkst. eurų, priedo vertė - 123 tūkst. eurų. Pasak R. Karbauskio, priedas atitekdavo prodiuseriui.

Pasak jo, rasta ir daug neatlygintinų sutarčių, bet vėliau jos pildomos papildomu punktu, kurio prieš tai nebuvo, ir jos tampa mokamomis. "Paaiškinti teisininkams, kodėl priedas apie mokėjimą atsiranda vėliau, o po to jis vėl naikinamas, yra labai sunku. Nesuvokiama, kaip nemokamos sutartys tampa mokamos, ir atvirkščiai", - kalbėjo politikas.

Jis paminėjo ir LRT laidą "Tūkstantmečio vaikai". Jos sąmatoje "labai gerai matosi, kad LRT dengia visas išlaidas", tikino R. Karbauskis. Jo teigimu, 2016 metais tai siekė daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

Spaudos konferencijoje apsilankęs E. Jakilaitis teiravosi: "Ar jūs tyčia mulkinate visuomenę, laidomis vadindami transliacijas iš "Eurovizijos" nacionalinio finalo ar LRT 60-mečio minėjimo? Tai dideli renginiai", - sakė žurnalistas.

R. Karbauskis tvirtino, kad dalis visuomenės esą supranta, kad tai, kas vadinama "Eurovizijos" atrankos etapu, mokesčių mokėtojams kainuoja apie 0,5 mln. eurų.

"Gal tai nėra daug, bet visuomenė turi žinoti, kokia yra vertė to, kas daroma. Kiek mes šiandien žinome, kiek šiandien kainuoja arenos nuoma? Kai nėra laidos sąmatos, išlaidų išaiškinimo, jokia institucija negalėtų to niekaip vertinti", - kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, kyla abejonių, kai dviejų valandų trukmės laidos sąmatoje kaip atlygis atlikėjams nurodoma 1 tūkst. eurų. "Kaip tai paaiškinti mokytojui - kodėl už vieną dainą sumokama tokia suma?", - skelbė jis.

Apie planuojamą spaudos konferenciją, kurioje paviešins „skandalingus faktus“ apie LRT lėšų naudojimą, R. Karbauskis pranešė praėjusį ketvirtadienį.

„Matydamas, kad bus bandoma daryti vis didesnį spaudimą Seimo komisijai, man asmeniškai, nutariau pasinaudoti savo teise išviešinti kai kuriuos nuasmenintus LRT Seimo nariams atsiųstus dokumentus, kad taptų akivaizdu, kad Seimo narių noras tirti LRT finansinę veiklą turi daug daugiau pagrindo, nei tai įmanoma įsivaizduoti“, – feisbuke parašė R. Karbauskis.

Jis tikino, kad dokumentuose matomi „tokie skandalingi faktai apie LRT lėšų naudojimą, jog iš pradžių, dar prieš kreipiantis į LRT, to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti“.

R.Karbauskis skelbė pasirengęs prisiimti visas pasekmes už konfidencialių dokumentų paskelbimą.

Prodiuseris: kaina pasirodytų juokinga net Ukrainai

Į R. Karbauskio spaudos konferenciją atėjęs bendrovės "Creative industries" atstovas, "Eurovizijos" prodiuseris Lauras Lučiūnas sakė skelbiamuose nuasmenintuose dokumentuose pamatęs ir jo bendrovės su LRT sudarytas sutartis. Jis paminėjo sutartį dėl praėjusiais metais vykdytos nacionalinės "Eurovizijos" atrankos finalo transliacijos, kuri vyko iš Klaipėdos"Švyturio" arenos, taip pat - LRT 60-mečio minėjimą Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Matyti, kad "Eurovizijos" nacionalinio finalo transliacija LRT iš viso kainavo 140,3 tūkst. eurų, kaip teigiama, nepriklausomų prodiuserių dalis siekė 111,5 tūkst. eurų (su PVM), arba 92 tūkst. eurų iki mokesčių.

LRT prie šio renginio prisidėjo savo resursais – R. Karbauskio žurnalistams perduotoje medžiagoje rašoma, kad KTS kainavo 11,9 tūkst. eurų, TV gervės nuoma - 579 eurus.

Palyginimui, LRT 60-mečio minėjimo Vilniaus Operos ir baleto teatre sąmatoje prodiuserių dalis sudarė 22 tūkst. eurų be PVM, susitarimo priede fiksuota dar 102 tūkst. eurų suma. Šiame renginyje, galima suprasti, meninei daliai (daugiausiai honorarams atlikėjams) per prodiuserius išleista 56,6 tūkt. eurų: atlikėjų honorarai suarė 18 tūkst. eurų, orkestrui mokėta 14 tūkst. eurų, neįvardintiems dirigentams - po 1,8 tūkst. eurų.

R. Karbauskis viešai pateikė duomenis, kad iš viso LRT jubiliejaus minėjimas kainavo 377 tūkst. eurų, nors iš žiniasklaidai pateiktų dokumentų aiškėja, kad ši suma apima 10 laidų ir finalinio renginio transliacijas.

Pasak L. Lučiūno, politikas viešai pristatė arenose vykusių koncertų transliacijų sąmatas.

"Įsivaizduokite: arena yra didžiulė patalpa, iš kurios reikia padaryti televizijos studiją ir surengti koncertą. Taigi, reikia sumontuoti specialų apšvietimą, ekranus, sumontuoti sceną, pastatyti kameras - tam reikia labai daug darbuotojų. Reikia mokėti už pačią areną, už kiekvieną žiūrovą, kuris ateina, nes kainuoja ir valymo paslaugos, ir panašiai", - pasakojo prodiuseris.

Jis teigė, kad bet kuris jo rengiamas koncertas kainuoja brangiau nei transliacijos per LRT.

"Žiūrint į skaičius, 100 tūkst. visada skamba įspūdingai, bet jei kalbėtumėme apie bet kokią kitą šalį, tai būtų juokinga suma. Jeigu kam nors pasakyčiau toje pačioje Ukrainoje, kad mums pavyko nufilmuoti finalą už 120 tūkst. eurų, jie matyt pagalvotų, kad tai darėme Žinių studijoje, o ne arenoje", - pasakojo jis.

Pasak L. Lučiūno, Seimo narys akivaizdžiai nesuprato, apie ką kalba. "Tai nebuvo laida, tai buvo transliacija, kuriai pasiruošimas trunka kartais ir metus. Vyksta repeticijos, atskrenda svečiai. Sakykime, aiškiai žinau, kad R. Karbauskis kalbėjo apie LRT 60-mečio transliaciją, nes sąmatose yra tam tikrai kodai, kuriuos tik aš žinau. Taigi, po to koncerto žymi operos solistė Monserrat Caballe paskambinusi klausė, kas jai galėtų surengti panašų koncertą", - kalbėjo jis.

Įmonės atstovas tvirtino, kad ženkli dalis minimų pinigų yra sumokami atgal į biudžetą mokesčių pavidalu, kitas dalykas - laidos kuriamos, samdant lietuviškas įmones.

"Akivaizdu, kad politikai, nerasdami, kaip prikibti prie LRT, imasi koncertų. Tai rodo ir R. Karbauskio frazė: "Įsivaizduokite, kad už padainavimą sumokamas tūkstantis eurų". Bet tai nėra didelė suma žymiam dainininkui, kuris tam paskyrė visą gyvenimą. Natūralu, kad vertinamas žmogaus darbas, populiarumas ir tai, kiek jis gali pritraukti žiūrovų", - sakė jis.

Kalbėdamas apie R. Karbauskio minėtas esą sutampančias sąmatas, prodiuseris svarstė, kad politikui į rankas galėję patekti juodraščiai.

Paleckis: politikas neišmano televizijos darbo

Spaudos konferencijoje dalyvavęs R. Paleckis vadino R. Karbauskį "labai geru politiku, bet labai prastu televizijos žinovu". Jis teigė, esą tokiu pasirodymu LVŽS lyderis atskleidė, kad LRT tyrimas iš tiesų esąs politizuotas.

"Panašu, kad Seimo narys, leidžiantis įstatymus, yra ne visai įsigilinęs į tai, ką kalba. Tai, ką šiandien girdėjome, švelniai kalbant, yra labai nekompetentinga. Matosi, kad tai paskubomis surengta spaudos konferencija, nukreipiant dėmesį nuo kitų temų, kurios galbūt gali atsirasti", - aiškino R. Paleckis.

Klausiamas apie R. Karbauskio teiginius, esą apie 60 proc. LRT darbuotojų gauna skirtingų formų atlygį, LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas tikino, kad ši nacionalinio transliuotojo administracija "įsodrino" visų žurnalistų algas, nors anksčiau iš tiesų mokėti minimalūs atlyginimai bei honorarai pagal autorines sutartis.

R. Paleckis taip pat komentavo LVŽS lyderio nuostabą dėl KTS pirkimo. "Šiuo atveju Viešųjų pirkimų tarnyba davė mums leidimą pirkti taip, kaip mes nupirkome. Detaliau negaliu komentuoti, sakau patį faktą", - tvirtino jis.

Kalbėdamas apie R. Karbauskio pareiškimą apie esą per klaidą Seimui perduotas vienodos vertės sutartis, jis svarstė, esą galėjo įsivelti klaida, LRT Tarybai pateikiant duomenis Seimui, nes tam esą buvo numatytas labai trumpas laikas prieš pat Kalėdas ir Naujuosius metus.

R. Paleckis taip pat aiškino, kad lyginti televizijos laidų bei transliuojamų renginių sąmatų, kaip darė R. Karbauskis, negalima, nes pasirengimas renginiui gali trukti ir metus

""Eurovizijos" finalas - taip pat pasiruošimas renginiui - tarptautiniam. Tai nuolatinis darbas", sakė jis.

Dalis prodiuserų viešinti sutarčių nesutiko

Valdančiųjų ir LRT konfliktas įsižiebė praėjusių metų rudenį, nacionaliniam transliuotojui pateikus savo veiklos ataskaitą už 2016 metus. Kaip tuo metu teigė Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius, šiame dokumente politikai esą pasigedo tam tikros informacijos apie darbuotojų atlyginimus, mokamus priedus, autorines sutartis, santykius su prodiuseriais ir panašiai.

Dėl tos priežasties 66 parlamentarai, daugiausia iš valdančiosios LVŽS, pateikė LRT tarybai 45 klausimus. LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, vertindamas šį sprendimą, svarstė, kad politikams galėjo nepatikti laisvų visuomeninio transliuotojo žurnalistų darbas.

Šią situaciją „Žinių radijui“ komentavęs prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė tuo metu kalbėjo, kad LRT galioja skaidrumo reikalavimai, kaip ir kitoms biudžetinėms įstaigoms. Anot jo, LRT yra Seimui atskaitinga įstaiga, išlaikoma valstybės biudžeto lėšomis, todėl natūralu, kad parlamentarai LRT tarybai kelia įvairius klausimus.

Gruodžio pradžioje LRT pateikė Seimui maždaug 800 su prodiuserinėmis kompanijomis 2013-2017 metais sudarytų sutarčių sąrašą, tačiau jose buvo nurodomos tik sutarčių datos ir kompanijų pavadinimai, bet ne konkrečios paslaugos ir sumos. Tokios informacijos esą neleidžiama viešinti dėl konfidencialumo reikalavimų.

Politikai piktinosi, kad LRT Taryba nepateikė transliuojamų laidų sąmatų, todėl prašė jos kreiptis į nepriklausomus prodiuserius, su kuriais bendradarbiauta, ir prašyti jų leidimo pateikti duomenis Seimui.

Dėl to į LRT Tarybą kreipėsi jau 80 parlamentarų, tarp jų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, taip pat dauguma LVŽS frakcijos atstovų.

LRT Taryba naujus atsakymus Seimui pateikė sausio 2-ąją. Tuo pačiu politikai buvo informuoti, kad dalį pateiktų atsakymų lydi priedai, kurių turinys konfidencialus. Pirmiausia šis įspėjimas taikytas sutartims su prodiuseriais – 21 prodiuseris ar prodiuserinė bendrovė, bendradarbiavę su LRT, suteikė politikams leidimą susipažinti su jų sutartimis. Tiesa, 13 įmonių viešinti susitarimų nesutiko.

Sausio 12 dieną valdančiųjų iniciatyva Seime skubos tvarka buvo sudaryta laikinoji komisija, vadovaujama „valstiečio“ Seimo vicepirmininko A. Nekrošiaus, kuri atliks LRT valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.

Iš LVŽS frakcijos vienintelis „prieš“ tokį tyrimą pasisakė premjeras Saulius Skvernelis. Jis tvirtino, kad tyrimą, kaip LRT naudoja lėšas, turi atlikti teisėsauga, nes, premjero manymu, esama duomenų, jog LRT valstybės lėšas gali naudoti „ne tik neefektyviai, bet ir neskaidriai“.

Leidosi į žodžių mūšį

Vykstant Seimo debatams su LRT Taryba, į šį procesą tiesiogiai įsitraukė valdančiųjų lyderiai. Lapkričio pabaigoje parlamentiniam Kultūros komitetui vadovaujantis R. Karbauskis pareiškė, kad jo netenkina LRT atsakymai į parlamentarų klausimus, ir pažadėjo imtis papildomų priemonių informacijai gauti.

Gruodžio pradžioje R. Karbauskis feisbuke paskelbė, esą su laidas LRT vedančiu žurnalistu Edmundu Jakilaičiu siejamos trys įmonės 2016 metais gavo daugiau kaip 2,5 mln. eurų pajamų ir tesumokėjo tik 0,3 proc. (7752 eurus) mokesčių.

„Kodėl prodiuserinės įmonės pasirašo šimtatūkstantinius kontraktus dėl laidų kūrimo, nors tas pačias laidas galėtų kurti LRT darbuotojai? Klausimų LRT Tarybai daugėja, nes siekiama, kad valstybės lėšomis išlaikoma įstaiga nebijotų visuomenei pateikti atsakymų, kur išleidžiami valstybės ir visų jos žmonių pinigai, dirbtų atskaitingai ir skaidriai“, – feisbuke rašė Karbauskis.

Reaguodamas į R. Karbauskio įrašą E. Jakilaitis aiškino, kad pirmiausia reikia turėti nors elementarų finansinį raštingumą.

Edmundas Jakilaitis

„Jis rašo apie sumokėtą pelno mokesčio dalį, tai visai skirtingi dalykai, o kur mokami įvairūs socialinio draudimo, PVM mokesčiai, visi kiti mokesčiai – jų mokame lygiai kaip visos kitos įmonės. Čia net neverta komentuoti, čia nesąmonė, aš viešai net nenorėčiau to komentuoti“, – dėstė žurnalistas.

Netrukus E. Jakilaitis atskleidė, kad už vieną laidą „Dėmesio centre“, kurią kuria jo įmonė „Media 3“, LRT sumoka 932,58 euro plius Pridėtinės vertės mokestį (PVM). Kadangi laida rodoma keturis kartus per savaitę, ji LRT per mėnesį turėtų kainuoti apie 14,9 tūkst. eurų. Atitinkamai E. Jakilaitis, pagal jo pateiktus duomenis, už ją per mėnesį turėtų uždirbti 3,2 tūkst. eurų „į rankas“.

Žurnalistas kalbėjo blogai besijaučiantis viešindamas tokius duomenis, nes „Media 3“ sutartys su LRT – konfidencialios, ir šalys įsipareigoja jų neatskleisti jokiam trečiajam asmeniui.

Feisbuke E. Jakilaitis taip pat išplatino 24 klausimus R. Karbauskiui – juose prašyta paaiškinti apie šio politiko verslo aplinkybes.

A. Širinskienė viešino galimas schemas

Gruodžio pabaigoje galima verslo schema pasidalijo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Feisbuke ji dėstė galimas E. Jakilaičio, jo žmonos Rasos Jakilaitienės, taip pat prodiuserio Lauryno Šeškaus ir šio sutuoktinės Indrės Trakimaitės – Šeškuvienės bei pramogų organizatoriaus Jogailos Morkūno sąsajas.

Parlamentarė paviešino duomenis apie bendroves, siejamas su šiais asmenimis ir dalyvaunačias LRT pirkimuose. Tarp minėtų įmonių – bendrovė „Media 3“, kurią 2009 metais įsteigė R. Jakilaitienė, I. Trakimaitė – Šeškuvienė ir viešosios įstaigos „Pirmoji kava“ šeimininkas J. Morkūnas. 2010-ųjų lapkričio 10 dieną J. Morkūnas ir I. Trakimaitė – Šeškuvienė akcijas perleido R. Jakilaitienei.

Ši, pradėjusi dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, 2013 metų vasario 1 dieną perleido „Media 3“ akcijas bendrovei „TV Play“, kurių akcininkai yra E. Jakilaitis ir L. Šeškus. 2016 metų birželio 16 dieną „Media 3“ akcininkai vėl pasikeitė – jais tapo E. Jakilaitis ir L. Šeškus.

Politikė nurodė: pastebėtina, jog kai kuriuose viešųjų pirkimų konkursuose vienu metu dalyvauja „Media 3“ ir „TV Play“, kurių akcininkai yra tie patys asmenys.

„Ar iš tiesų šios tų pačių akcininkų valdomos įmonės konkuruoja tarpusavyje? O gal tokiu būdu siekiama kitokių tikslų, pvz., nesąžiningai nulemti viešojo pirkimo baigtį? Gaila, kad negaliu pateikti informacijos, ar prodiuserines paslaugas LRT teikia UAB „Tv Play“ ir UAB „Media 3“, nes tai – Seimo nariams LRT pateiktos konfidencialios informacijos dalis, bet būtinai prašysiu, kad tą informaciją visuomenei pateiktų pati LRT“, – feisbuke paskelbė A. Širinskienė.

Tuo metu E. Jakilaitis DELFI sakė manantis, kad šis A. Širinskienės įrašas feisbuke yra būdas nukreipti dėmesį nuo jo klausimų R. Karbauskiui. Žurnalistas kalbėjo, kad politikė „suplakė realybę su pramanais“.

„Aš esu visiškai ramus dėl savo veiklos skaidrumo. Mano galva ir mano įsitikinimu, mes sėkmingai veikiame dėl to, kad turime gerų idėjų, mokame jas realizuoti, laiku reaguojame į aktualijas, turime fantastišką komandą. Ir dėl to mes rengiame daug projektų ne tik LRT, LNK, bet ir užsienio televizijose. Jokių abejotinų pajamų ar susitarimų gyvenime nebuvo ir jų negali būti iš principo“, – kalbėjo žurnalistas.

Laimi ta pati įmonė

Dėstydama LRT ir prodiuserinių kompanijų veiklos schemas, A. Širinskienė skelbė, kad didžiausia paslaugų teikėja viešajai įmonei „Pirmoji kava“ yra būtent „TV Play“. Politikė paviešino, kad tik už laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ kūrimą 2011-2017 metais „Pirmoji kava“ bendrovei „TV Play“ sumokėjo 1,3 mln.

Prieš kelias dienas 15min.lt paskelbė, kad L. Šeškaus ir E. Jakilaičiu bendrovė „TV Play“ septynerius metus iš eilės laimi J. Morkūno „Pirmosios kavos“ skelbiamus pirkimus laidai „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ kurti. Įstaigą „Pirmoji kava“ laidos kūrimui nuo 2008 metų samdo LRT.

„DELFI klausia, ar aš su J. Morkūnu sąjungą sudariau. Mes tiesiog šiuo metu kartu su juo esam. Kažkuria prasme tai tiesa, kadangi esame nutarę keletą projektų daryti drauge. Bendros įmonės mes nekūrėme, tiesiog esame seni geri draugai ir man, kaip pradedančiajam savarankiško verslo srityje, Jogaila suteikia administracinių resursų ir kitokios įvairiapusės pagalbos“, – apie šiuos projektus 2008 metais DELFI pasakojo L. Šeškus.

Kaip 2009 metais rašė „Lietuvos žinios“, tuo metu skelbta, kad edukacinę laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ inicijavo LRT kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pastaroji institucija prisidėjo lėšomis per pavaldžios įstaigos „Lietuvos jaunimo turizmo centras“ kuruotą Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursą.

2011 metais įmonė „Pirmoji kava“ projektui „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ užsitikrino ES paramą pagal pateiktą paraišką. 2011-2015 metais jai buvo išmokėta 852,6 tūkst. eurų.

Nuo 2016 metų, prasidėjus naujam finansiniam laikotarpiui, pinigus „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidai rengti – po 175 tūkst. eurų – be konkurso skyrė ŠMM valdomas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, vykdantis projektą „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“. Šiemet sudaryta 250 tūkst. eurų sutartis.

L.Šeškus viešai yra kalbėjęs, kad „TV Play“ išlaidos vienai „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidai yra 8 tūkst. eurų, o gaunamas finansavimas 2017-aisiais siekdavo po 6,5 tūkst. eurų už laidą, taigi, šis produktas nėra pelningas.