„Regionų naikinimo ženklai – likviduojama 100 mokyklų, bet tegyvuoja Landsbergių verslas! Kovo pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasirašytame rašte, kuris adresuotas savivaldybėms, rašoma, jog „nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti“. Reiškia maži miesteliai ir kaimai turės uždaryti mokyklas. Tokių šalyje yra apie 100“, – feisbuke rašė R. Karbauskis.
Politikas piktinosi, kad Lietuvoje, pasak jo, vėl grįžtama prie iškreiptos politikos, kada klerkai pamiršta pažiūrėti plačiau.
„Dažnai tokia mokykla yra daugiau nei vien švietimo įstaiga, bet ir daugiafunkcis centras, kur šalimais veikia darželis, biblioteka, kultūros salė, vaikų dienos centras. Vienoje laidoje minėta, kad tokiame nedideliame kaip Šakiai rajone tektų sujungti tris daugiafunkcinius centrus“, – teigė R. Karbauskis.
Nerimą kelia ir dar viena idėja
Pasak jo, prie to paties veda ir ministerijos idėja nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases.
„Jau šiandien galima pasakyti, kad dalis pradinukų mažuose miesteliuose ar kaimuose nuo 2022 metų rugsėjo 1 taps švietimo piligrimais, mokyklą lankančiais ne šalia namų, bet kasdien sukariančiais po 20 ar daugiau kilometrų link artimiausios mokyklos. Ar tokios mažųjų kelionės, kurių laikas galėtų būti skirtas kad ir knygelės paskaitymui arba būreliui, prisidės prie jų ugdymo kokybės? Labai abejoju“, – rašė R. Karbauskis.
Jis taip pat piktinasi, kad ministerija nekalba apie pavežėjimo problemas.
„Kai jau dabar vaikai priversti laukti vieni kitų ir tik tuo metu turi galimybę sugrįžti namo. O kas bus padidėjus moksleivių srautams?“, – rašė R. Karbauskis.
Pasak jo, dar labiau vaikus diskriminuos ministerijos ketinimas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšų iš valstybės biudžeto neskirti klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai.
„Priminsiu tik, kad šie valdantieji, o ir pati ministrė, deklaruoja, kad švietimas yra jiems prioritetas, o pagal Konstituciją visi moksleiviai iki 16 metų yra lygūs – jiems mokslas privalomas ir valstybinėse mokyklose garantuojamas nemokamas. Tad sąlygos, kai 6 moksleivių klasę finansuoti verčiama savivaldybė, o daugiau kaip 7 moksleivių mokslą jau apmoka valstybė – labai abejotinos, ypač moksleivių lygiateisiškumo prasme“, – rašė R. Karbauskis.
Baiminasi dėl gimnazijų likimo
Pasak politiko, sunkios dienos laukia ir gimnazijų.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija drastiškai mažina jų skaičių nurodydama, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. turėtų būti sudaromos ne mažiau kaip po dvi gimnazijos klases (t. y. gimnazijos klasės sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys). Vėlgi, ar mokslo kokybę gimnazijoje pakeis faktas, jei joje mokysis 20, 28 ar 25 mokiniai, o ne 31, kaip kad nori ministerijos klerkai, atitrūkę nuo regionų situacijos matymo: dažnam regionui 31 moksleivis ir dvi gimnazijos klasės bus neįveikiama“, – teigė R. Karbauskis.
Pasak jo, savivaldybių atstovai jau garsiai kalba, kad regione liks po vieną gimnaziją.
„O gal to ir siekiama, kad sugriovus, būtų galima statyti naujas? Juk tame pačiame susirašinėjime su savivalda ministerija nuodo: „deramasi su Europos komisija dėl lėšų „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklui kurti. Iki 2024 m. programai numatoma skirti per 170 mln. Eur.
Siekdami tikslingo lėšų investavimo planuojame savivaldybėms, turinčioms optimalų bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, pirmiausia skirti lėšų „Tūkstantmečio mokykloms“ kurti.“
Taigi, iš šios citatos akivaizdu – kas optimizuosis ir užsidarys mokyklas, gaus lėšų naujai, elitinei mokyklai įkurti, dar gal ir kokia Landsbergių šeima, valdanti vieną privačių mokyklų tinklą, laimės konkursą“, – svarstė R. Karbauskis.
Politikui kyla klausimas, ar tos „Tūkstantmečio gimnazijos“ netaps „Tūkstantmečio statybomis“, kai tuo tarpu kiekviename rajone jau galima rasti pastatytų ar renovuotų potuščių mokyklų patalpų.
„Lygiai kaip ir į klausimą, kodėl norima kurti elitines, dar labiau švietimo netolygumą didinančias, mokyklas ir kas bus su moksleiviais, kurie tiesiog į jas nepateks?“, – klausimus kėlė R. Karbauskis.
Buvo vienas iš rinkiminių pažadų
„Delfi“ primena, kad pažadas kurti „Tūkstantmečio“ gimnazijas buvo vienas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkiminės programos punktų.
Naujoji Vyriausybė teigė, kad jos programoje įrašytos „Tūkstantmečio“ gimnazijos gali sukurti daugiau galimybių regionų vaikams. Opozicijos atstovai perspėja, kad potencialą sutelkus grupelėje atskirų mokyklų socialinė atskirtis tik didės, rašė BNS.
„Tūkstantmečio“ gimnazijos Vyriausybės programoje apibūdinamos kaip naujos kartos mokyklos, kurios mažintų ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų.
Anot programos, šiose mokyklose bus kviečiami dirbti aukščiausius ugdymo rezultatus demonstruojantys mokytojai, gabiausi pedagoginių studijų absolventai, bus visa reikalinga šiuolaikinė infrastruktūra, STEAM laboratorijos.
Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sakiusi, kad tokios mokyklos nutolusiose savivaldybėse būtų „pokyčių katalizatoriai“, į jas atlikti laboratorinių darbų, dalyvauti neformaliajame ugdyme galėtų atvykti viso regiono vaikai.
„Tūkstantmečio“ gimnazijų programa skirta tam, kad atsirastų rajonuose, kaimuose, nutolusiose savivaldybėse pokyčių katalizatoriai, t. y. mokyklos, kuriose yra visa reikalinga infrastruktūra tiems patiems laboratoriniams atlikti, neformaliam ugdymui“, – BNS sakė ministrė.
Anot jos, moksleiviams, kurie gyvena nutolusiose savivaldybėse, tokios mokyklos priartintų infrastruktūrą, dabar pasiekiamą tik didmiesčių vaikams.
Ministerijos komentaras
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja, kad mažos mokyklos nebus uždaromos, o jungiamos prie kitų. Pateikiame visą ministerijos komentarą.
Savivaldybėms pateikti pasiūlymai nėra galutiniai – kartu su socialiniais partneriais ieškome visiems geriausių sprendimų. Gavome Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, pasiūlymus, į daugelį jų atsižvelgsime.
Esame išsikėlę prioritetą pagerinti kokybiško ugdymo ir prieinamumo sąlygas visiems vaikams, kad ir kokiame rajone jie gyventų. Jungtinėse ir labai mažose klasėse sunku užtikrinti ugdymo kokybę, ypač jei jungiama tiesiog dėl administracinių priežasčių. Suprantame, kad sprendimai mažoms savivaldybėms nėra lengvi, bet norime realaus postūmio, tad su kiekviena savivaldybe kartu ieškosime geriausio varianto.
Mažos mokyklos, kuriose mokosi iki 60 mokinių, nebūtinai uždaromos – jos gali būti jungiamos prie kitų. Tai nereiškia mokyklų uždarymo: įstaiga, jei joje bus mokinių, ir toliau veiks kaip didesnės įstaigos skyrius, bus užtikrinamas glaudesnis bendradarbiavimas, mokiniai galės naudotis įvairesne didesnės mokyklos infrastruktūra.
Dėl dviejų III gimnazijos klasių sudarymo svarstoma daryti išimtis, kurios galėtų būti taikomos pavyzdžiui tautinių mažumų, specializuoto ugdymo krypties programas vykdančioje gimnazijoje ar jeigu kita mokykla atitinkamu atstumu. Vienoms mokykloms nuolat, kitoms iki 2024-09-01 bus leidžiama sudaryti po vieną klasę.
Esame numatę savivaldybėms teikti pagalbą pagal „Tūkstantmečio mokyklų programą“, planuojame aprūpinti ugdymo įstaigas mokykliniais autobusais, skirtais vežioti ikimokyklinio amžiaus ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Tam numatoma skirti 26 mln. eurų. Valstybė į bendrojo ugdymo kokybės gerinimą per ketverius metus planuoja investuoti per 200 mln. Eur.
