aA
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis antradienį paskelbė, kad jau aiškūs Seimo rudens sesijos svarbiausi darbai, kuriuos inicijuos valstiečiai žalieji. Žadama daugiau pinigų dirbantiesiems ir pensininkams, daugiau skaidrumo. Tačiau kai kurie įvardyti dalykai kelia pagrįstų abejonių ir klausimų. Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ Vladimiro Laučiaus pokalbis su LVŽS lyderiu R. Karbauskiu.
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas

– Pone Karbauski, žadate, kad ateinančių metų biudžetas spręs socialines problemas, bus didinamos pensijos, atlyginimai kultūros darbuotojams, mokytojams, gydytojams. Sakykite, iš kur Vyriausybė paims pinigų šiems algų ir pensijų kėlimams, kai mokesčiai mažinami?

R. Karbauskis: Pirmiausiai mokesčiai mažinami dėl to, kad visiems atlyginimai didėtų. Kitais metais mes skaičiavome prieaugį kiekvieno žmogaus, kuris gauna gana nemažą atlyginimą. Kitas klausimas yra mūsų įsipareigojimai mokytojams ir medikams bei kitoms interesų grupėms. Šiais metais padarėme labai konkrečius sprendimus: mokytojams 4 mėnesiams papildomai skirta 17,6 mln. eurų, kitąmet, 2019 m., suma bus gerokai didesnė.

Tai yra užprogramuotas augimas, kuris suderintas, vyriausybės sprendimai priimti ir į biudžetą įkalkuliuoti. Biudžetas skaičiuojamas iš tų valstybės pajamų, kurias gauname. Opozicija abejoja, ar surinksime pajamas. Finansų ministerijos skaičiavimais, mes jas tikrai surinksime, nes papildomos pajamos, didesni atlyginimai dažniausiai naudojami vartojimui, dėl to grįžta kitomis formomis į biudžetą. Finansų ministerijos nuostata, kad mes galime mažinti mokesčius ir didinti atlyginimus įvairioms grupėms, yra visiškai pagrįsta.

– Vėl kalbama apie mokytojų algas, bet neužsimenama apie dėstytojų atlyginimus. Ar algų didėjimas nepalies dėstytojų?

R. Karbauskis: Etatinis mokytojų apmokėjimas dėstytojų nepaliečia – tai yra visai kitas klausimas. Aš dabar negalėčiau komentuoti, kokie skaičiai numatomi sprendžiant dėstytojų atlyginimų klausimus, paliksiu komentuoti tiems, kurie žino tiksliau.

Pasakysiu viena: jeigu mokytojui, kuriam perskaičiuojamas atlyginimas, tas atlyginimas mažėja, labai kviečiu kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją, Seimo Švietimo komitetą, skambinti karštaisiais telefonais. Taip būti neturėtų. Mes skiriame papildomus pinigus – visi atlyginimai turėtų didėti. Jeigu kyla nesusipratimų, jie laikini, ir mes juos išspręsime.

– Siekiate, kad politikai ir verslininkai viešai deklaruotų savo susitikimus ir pokalbių turinį. Kodėl manote, kad politikai neturėtų bendrauti su verslininkais politinėmis temomis, kodėl jie turėtų patys save šnipinėti ir po to viešai skelbti apie pokalbių turinį?

R. Karbauskis: Apie turinį kalba yra tiktai tokia, kad reikėtų skelbti, apie ką kalbėjosi, kokia tema buvo. Jeigu buvo liečiamas vienas ar kitas įstatymo priėmimo klausimas. Jeigu žmonės šnekasi apie šeimos reikalus, kitus dalykus, jie neturi apie tai pranešti niekam. Bet tas, kuris turi interesą, ir tas Seimo narys, kuris su tuo interesantu susitinka, turėtų abu deklaruoti, kad visuomenė žinotų, kas ir kokiu klausimu daro šį lobizmą. Siekiame didesnio skaidrumo.

Mes matėme vieną tokį pavyzdį. Konservatorių partijos pirmininkas G. Landsbergis susitikinėjo su „MG Baltic“ vadovu, šnekėjosi neva apie rinkimus, apie rinkimų programas. Manau, visuomenei ir bet kuriam mūsų būtų įdomu sužinoti, apie ką vienos didžiausių partijų vadovas kalbėjosi su „MG Baltic“ vadovu. Bendras pasakymas, kad „mes aptarėme rinkimų programą“ geriausiame Lietuvos restorane, na, kažkaip sunkiai įtikina.

– Bet ar jūs taip neapribotumėte politikų teisės ir pareigos bendrauti su įvairiomis visuomenės grupėmis, tarp jų ir verslininkais? Dabar verslininkai išskiriami kaip raupsuotieji, su kuriais negalima susitikti.

R. Karbauskis: Nekalbama tik apie verslininkus. Šneku apie tuos, kurie užsiima lobistine veikla, siekia tam tikrų pakeitimų įstatymuose, sprendimuose, kurie gali būti naudingi vienai ar kitai interesų grupei. Nekalbama apie tai, kad kažkas ruošiasi persekioti žmones dėl jų įsitikinimų.

Jau turime Seime įsipareigojimą deklaruoti tai, su kuo mes susitinkame. Labai norėtųsi, kad atsirastų platforma, kurioje būtų visų interesų grupių, tai yra ir politikų, ir interesantų, asociacijų atstovų, verslo grupių, verslininkų, susitikimai, liečiantys tam tikrus įstatymų projektus. Jeigu susitikime žmogus šneka apie farmacijos reikalus, jei jis yra iš farmacinės kompanijos, tikriausiai visuomenė nori žinoti, kuris Seimo narys ir dėl ko susitikinėja.

– Pone Karbauski, interesų deklaracijas galima patikrinti, ar jos yra, ar ne. Kaip Jūs patikrinsite, ar susitikinėjo politikai su verslininkais ir ar, gink, Dieve, nesikalbėjo apie politiką? Jie visi bus sekami specialiųjų tarnybų? Kaip mes sužinosime, kad jie susitikinėjo?

R. Karbauskis: Pirmiausiai kalba eina apie mūsų visų susitarimą. Ir politikai, ir interesų grupės turėtų susitarti, kad mes tai darome. Draugiškas susitarimas yra ir dabar. Mes, politikai, turime deklaruoti, tik ne visi tą darome, ir niekas už tai nebaudžiamas. Grįžtu prie to, kad šioje situacijoje tikrai niekas nesiruošia nieko persekioti. Tai išskaidrins patį procesą.

Vėlgi niekam nėra paslaptis, kad iki šiol, iki šių rinkimų, buvusi praktika tokia, kad verslininkai eidavo pas politikus. Pavyzdys – Darbo kodekso priėmimo epopėja, kuri vyko prieš šio Seimo rinkimus. Tai, kas išėjo iš Trišalės tarybos, buvo visiškai pakeista Seime. Niekam ne paslaptis, kad ėjo kas tik norėjo, šnekėjo visi iš savo interesų lauko.

Šitame Seime buvo nuspręsta: koks yra Trišalės tarybos sutarimas, toks ir bus sprendimas. Jokios išorinės įtakos negali būti. Džiaugiuosi, kad mes tokį sprendimą priėmėme, todėl, matyt, nesunkiai priėmėme ir Darbo kodeksą.

– Tik nežinia, kaip pavyks įgyvendinti šią kontrolę.

R. Karbauskis: Aš nesu to įstatymo projekto iniciatorius, nesu matęs paties projekto, skaitęs jo. Bet, kaip suprantu ir diskutavau su kolegomis, kalbama apie visų pusių geranoriškumą. Dabar daug girdėjome apie politinę korupciją „MG Baltic“ byloje. Jei jau politikams ir verslininkams būtų galiojusi kitokia sistema, gal tuomet nebūtų taip netikėta visiems, visai tautai. Po 10 metų sužinome apie procesus, kai politikai eidavo pastoviai tartis su kažkuo iš verslininkų. Tokių dalykų nenuslėpsi.

– Abejotina, ar jie būtų deklaravę. Galbūt Valstybės saugumo departamentas būtų parodęs. Pone Karbauski, kaip tik šiandien opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininkas G. Landsbergis kreipėsi viešai į valstybės vadovus sakydamas, kad gniaužiate demokratiją, ribojate opozicijos teises. Kokią grėsmę keliate demokratijai? Kas nutiko?

R. Karbauskis: Sunku paaiškinti, kokiais argumentais remiamasi pareiškime. Man atrodo, tame pareiškime nėra išdėstytų argumentų, kaip mes griauname demokratiją. Tai normalus politinis procesas. Yra opozicija – mes jos teises gerbiame. Ko mes pasigendame iš opozicijos? Pasigendame pasiūlymų. Mes girdėjome įvairius pravardžiavimus, kad mes fašistai ir taip toliau, bet niekada negirdime objektyvių priežasčių. Šios kadencijos praėjo daugiau nei pusantrų metų, galime prisiminti vieną įstatymų projektą, kurį opozicija palaikė. Miškų reformą. Vienintelis įstatymas, kai jie balsavo „už”. Balsų būtų užtekę ir be jų.

– Kaip manote, ar G. Landsbergis turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai Seime svarstomi švietimo dalykai ir balsuojama dėl švietimo?

R. Karbauskis: Be abejonės.

– Jei G. Landsbergis galėtų susilaikyti, ar ir jūs neturėtumėte susilaikyti nuo balsavimo, kai svarstomi žemės ūkio reikalai? Jūsų turtas tiesiogiai priklauso nuo žemės ūkio.

R. Karbauskis: Jūs nerasite tokio balsavimo žemės klausimais, kuriame būčiau dalyvavęs.

– Ar tikrai?

R. Karbauskis: Tikrai. Jūsų kolegos tikrina nuolat, kad aš nesuklysčiau. Tik išgirstu žodį „žemė“ ar „žemės ūkis“, ir mano kortelė ištraukiama – balsavimuose nedalyvauju. Net nežinau įstatymų projektų, sąmoningai jų neskaitau. Turiu nuomonę, turiu žinių tam tikrose srityse, bet labai gerai suprantu, kad yra interesų konfliktas, ir aš negaliu savo žinojimo, netgi jei jis yra pakankamai stiprus ir argumentuotas, išreikšti.

– Tikrinsime ir pertikrinsime. Prasidėjus naujam politiniam sezonui prasideda ir neoficiali prezidento rinkimų kampanija. Kaip jūs vertinate du populiarius kandidatus – Gitaną Nausėdą ir Vygaudą Ušacką? Kaip manote, kuris iš jų yra rimtesnis varžovas galimam valstiečių ir žaliųjų kandidatui?

R. Karbauskis: Labai įdomi situacija konservatorių pusėje. Konservatoriai nuolat kartoja šių kandidatų pavardes, bet jie abu nenori būti konservatorių kandidatais. Bet kokia sąsaja su konservatorių partija, matyt, reikštų pralaimėjimą rinkimuose.

Akivaizdu, kad šie kandidatai bus vadinamojo elito atstovais. Mūsų kandidatas, kad ir koks jis būtų, atstovaus mūsų pozicijai, kurią išreiškiame per vyriausybę, per Seimą.

Kodėl man G. Nausėdos tema įdomi ir į ką atkreipčiau dėmesį? Daug klausimų Seime, kurie dabar nagrinėjami, pavyzdžiui, skolinimasis krizės metais – kodėl jis buvo 3 kartus brangesnis negu Latvijoje? Verta būtų pažiūrėti į Ūkio banko istoriją, „Snoro“ banko istoriją. Visą laiką klausimai su bankais susiję. Buvo krizė, žmonės praranda be galo daug pinigų, ir žinome, kad daugelis bankininkų labai teigiamai pasisakė už euro įvedimą. Nesakau, kad euro nereikia įvedinėti, bet reikėjo rūpintis žmonių pajamomis, o ne meluoti žmonėms, kad niekas nebrangs, mes įsivesime eurą ir visa šalis gyvens geriau. Žinome, kas vyko, faktas yra.

– Sakote, G. Nausėda prie to prisidėjo?

R. Karbauskis: Prisiminkite, ką G. Nausėda sakė prieš 5 ar 8 metus: kad skolintis reikia litais, reikia stiprinti savo ekonomiką. Bankai labai stipriai išlošė iš to, kad žmonės skolinosi litais, o kreditus reikėjo grąžinti eurais. Kreditai eurais – žymiai pigesni negu skolinimas vidinės rinkos. Noriu pasakyti viena: jeigu tai yra bankininkas, jis jau dabar išėjo iš banko, tai yra bankininkas, ilgus metus dirbęs tame sektoriuje, bet kokiu atveju jis atstovauja tam tikram interesui. Lietuvos bankai niekada nebuvo tie, kurie ypač dėjo pastangas, kad Lietuvos gyventojai gyventų geriau. Išsiveždavo skandinavų bankai pinigus, pelną į Skandinaviją. Ši ekonomikos sritis yra labai monopolizuota ir skaudi Lietuvos žmonėms.

– Ar galima pasakyti, kad G. Nausėda apgaudinėjo Lietuvos žmones?

R. Karbauskis: Aš negalėčiau taip teigti. Jis darė savo darbą, rūpinosi, kad bankai uždirbtų kuo daugiau pinigų. Jis už tai gaudavo atlyginimą. Kaip gali tai vadinti apgavyste?

– Kuris iš dviejų minėtų kandidatų yra grėsmingesnis jūsų kandidatui – G. Nausėda ar V. Ušackas?

R. Karbauskis: Jeigu jie abu šalinsis konservatorių partijos, bandys vaidinti nepriklausomus kandidatus, ir jei kuris nors pateks į antrą turą, bus pakankamai stiprus kandidatas.

– Kuris jums palankesnis antrame ture?

R. Karbauskis: Sunku pasakyti. Rinkimų kampaniją V. Ušackas pradėjo visai neseniai, o G. Nausėda tai daro labai seniai. Kol kas atrodo, kad G. Nausėdos šansai yra didesni patekti į antrą turą. Kaip bus ateityje – bus matyti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (22)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (148)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Pažadai nesutilpo į mokytojo piniginę: atlyginimų žirklės stulbina (1)

Geresnių laikų mokytojams dar teks palaukti. Iš prognozuoto iki 17 proc. atlyginimų šuolio...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (137)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (109)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (93)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis (1)

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (107)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (7)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...