aA
Artėjant savivaldos rinkimams valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo sudaryti visuomeniniams komitetams galimybes tarpusavyje arba su partijomis formuoti priešrinkimines koalicijas. Ekspertai perspėja, kad tai yra žingsnis silpninantis partinę sistemą.
Ramūnas Karbauskis, Rita Tamošiūnaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Šiuo metu partijos gali sudaryti koaliciją rinkimuose, o partijos su komitetais arba keli komitetai – negali. Mes siūlome sulyginti galimybes“, – DELFI sakė R. Karbauskis.

Jis teigė nematąs jokių trūkumų tokiam pasiūlymui.

„Paprasčiausiai praėjo tam tikras laikas, ir reikia pripažinti, kad komitetai turi turėti lygias teises su partijomis rinkimuose, nes – kodėl gi ne? Neturiu nė vieno argumento, kodėl neturi turėti“, – sakė R. Karbauskis, kuris visuomeninių komitetų nelaiko konkurentais savivaldos rinkimuose, o pasiūlymą vadina „demokratijos plėtra“.

Dėl komitetų finansavimo pakeitimų kol kas R. Karbauskis jokių įstatymo projektų neparengė. Tačiau žada dėl to konsultuotis su Vyriausiąja rinkimų komisija.

Įžvelgia pavojų partijoms

Pavojų, kuriuos keltų tokie pasikeitimai, įžvelgė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms prof. Jūratė Novagrockienė.

„Tas pasiūlymas yra dar vienas žingsnis griaunant partinę sistemą Lietuvoje. Valstybės politika yra stiprinti politines partijas. Tas stiprinimas pirmiausia pasireiškia tuo, kad, pavyzdžiui, jos gauna finansavimą iš biudžeto. Tai yra valstybės politikos dalis. Visose demokratijose valstybė bando stiprinti savo politines partijas“, – sakė J. Novagrockienė.

Politologės vertinimu, tokių žingsnių gali būti imamasi tam, kad būtų lengviau rasti sau tinkamus partnerius savivaldybių rinkimuose. Šią galimą priežastį įvardijo ir Vytauto Didžiojo universiteto doc. Aistė Lazauskienė.

„Žinome, kad žmonės nusivilia partijomis, ir komitetai – ant bangos. Ši tendencija matoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Savivaldos rinkimuose vis mažiau balsuojama už partijas. Todėl tai gali būti gudrus žingsnis siekiant pritraukti daugiau balsų“, – sakė A. Lazauskienė.

„Žinome, kad žmonės nusivilia partijomis, ir komitetai – ant bangos. Ši tendencija matoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Savivaldos rinkimuose vis mažiau balsuojama už partijas. Todėl tai gali būti gudrus žingsnis siekiant pritraukti daugiau balsų“, – sakė A. Lazauskienė.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkės įsitikinimu, tai yra dar vienas žingsnis silpninant politines partijas, šalia to ką jos pačios padariusios.

„Pavyzdžiui, socialdemokratai suskilo, arba – nuolatinis ieškojimas kaltų ar nekaltų, žiūrint panoraminiu vaizdu, susidaro vaizdas, kad daroma viskas, kad partinės sistemos Lietuvoje neliktų. Čia yra dar vienas lašas“, – kritikavo J. Novagrockienė.

Mokslininkės įsitikinimu, politiškai tai būtų labai neatsakingas sprendimas.

„Ieškoma formų demokratijai sustiprinti, kaip įtraukti kuo daugiau žaidėjų. Bet vis tik yra nustatytos demokratijos procedūros, yra labai aiški konkurencija, kur yra kažkokios alternatyvos.

O čia matyti, kad tai yra trumpalaiki poreikis sudaryti papildomas lengvesnes sąlygas tiems, kurie dabar sugalvojo, kad jiems būtinai reikia patekti į vieną ar kitą renkamą struktūrą“, – sakė J. Novagrockienė.

Skambino pavojaus varpais dėl partijų ateities

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis dar kovą savo partijos Tarybai išsakė nerimą dėl antisisteminių jėgų kilimo ir politinių partijų ateities.

Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tada, grįžęs iš komandiruotės Briuselyje, G. Landsbergis bendrapartiečiams pasakojo įspūdžius iš tradicinio, prieš Europos Vadovų Tarybą vykstančio, Europos liaudies partijų vadovų susitikimo.

„Ypatingai dėmesį patraukė Angelos Merkel kalba. (…) Jos tezė buvo tokia, kad ji dar neatsimena tokio laiko, kad jos partija būtų tokioje apgultyje, kurioje yra dabar. Apgultyje prieš antisisteminius judėjimus, kurių pagrindinė žinia, kad Europos partijos paseno, jos nebegali pasiūlyti nieko naujo ir metas joms užsidaryti“, – sakė G. Landsbergis.

Jis priminė, kad Vokietijoje didžiausias puolimas prieš CDU iš AfD, radikalios dešiniosios partijos.

„Kitas spaudimas atsiranda iš naujų judėjimų, kurių dabar simboliu yra tapęs Prancūzijos prezidentas. Man buvo naujiena sužinoti, kad panašūs būtent jo inicijuoti judėjimai yra kuriami visoje Europoje, netgi registruotas judėjimas Vokietijoje. Žinia yra viena: viskas – šita sistema paseno, reikia naujos sistemos“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, A. Merkel nepasiūlė išeities, jos temą perėmė kitų valstybių partijų lyderiai, taip pat išsakydami, kad visos valstybės jaučia tą patį.

„Ji nepasakė aiškios išeities. Ji tiesiog pasakė, kad mes pereiname į naują realybę, kurioje turėsime atsakyti į labai rimtus ir fundamentalius klausimus, kaip mes gyvensime toliau“, – pasakojo G. Landsbergis. Pasak jo, Lietuvoje – tokia pati situacija. „Lietuvoje yra akivaizdi tema, ar partijos turi ateitį. Kai kurie mūsų kolegos iš kitų tradicinių partijų, rodos, daro viską, kad įtikintų, kad nebeturi“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, Lietuvoje – tokia pati situacija. „Lietuvoje yra akivaizdi tema, ar partijos turi ateitį. Kai kurie mūsų kolegos iš kitų tradicinių partijų, rodos, daro viską, kad įtikintų, kad nebeturi“, – kovą sakė G. Landsbergis.

Stiprėjanti politinė jėga

Per 2015 metais vykusius savivaldybių tarybų rinkimus ir tiesioginius mero rinkimus visuomeniniai rinkimų komitetai tapo rimtais konkurentais tradicinėms politinėms partijoms, yra sakiusi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narė Svetlana Misevičienė.

Visuomeniniai rinkimų komitetai gali dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas.

2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą VRK buvo įregistravusi 2 visuomeninius rinkimų komitetus, tačiau nė vienas nesurinko pagal įstatymą reikalaujamo parašų skaičiaus ir praktiškai nedalyvavo rinkimuose. Pirmasis rinkimų komitetų startas buvo 2015 m. savivaldos rinkimai.

Prieš šiuos rinkimus pasikeitė teisinis reguliavimas. Iki tol įstatymas numatė, kad visuomeninius rinkimų komitetus registruoja VRK, o jų pavadinimai yra tiesiog raidė. Po to Konstitucinis Teismas pasisakė, kad visuomeniniai rinkimų komitetai turi teisę vadintis pilnuoju rinkimų pavadinimu. Buvo pakeistas teisinis reguliavimas ir komitetai vadinosi įvairiais pavadinimais.

2015 m. rinkimuose dalyvavo 58 komitetai. Šiauliuose – penki, Alytuje ir Kaune – po keturis, Panevėžyje, Raseinių ir Šilutės rajonų, Visagino savivaldybėse – po tris komitetus. Didžiojoje dalyje Lietuvos (Vilniuje ir Vilniaus rajone tame tarpe) visuomeninių rinkimų komitetų įsteigta nebuvo.

„Tačiau, turbūt, 2019 m. mes turėsime kitokią situaciją“, – yra sakiusi VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Karbauskio strateginis planas rinkimams: tai gali perlaužti visą sistemą
© DELFI / Domantas Pipas

2015 m. komitetų kandidatai buvo keliami 30 savivaldybių, kandidatų skaičius buvo 1326. Išrinktų į tarybas narių skaičius 116, keturi buvo išrinkti į merus – Alytuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose. Daugiausiai kandidatų į tarybos narius kėlė Šiaulių, Alytaus, Šilalės, Kauno, Mažeikių visuomeniniai rinkimų komitetai.

Daugiausiai kandidatų į tarybos narius kėlė Šiaulių, Alytaus, Šilalės, Kauno, Mažeikių visuomeniniai rinkimų komitetai.

„Tačiau, turbūt, 2019 m. mes turėsime kitokią situaciją“, – yra sakiusi VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Komitetai iš viso gavo 121 tūkst. 142 balsus. Kandidatai į merus gavo 256 tūkst. 974 balsus. Per 2015 m. rinkimus iš partijų keltų kandidatų išrinkti 1326 savivaldybių tarybų nariai, o kelta 13 tūkst. 413 kandidatų. Iš komitetų buvo išrinkta 120 narių, iškelta 1332.

Partijos į merus kėlė 369 kandidatus, buvo išrinkti 52 metai plius du merai išrinkti nuo koalicijos. Komitetai į merus kėlė 33 kandidatus, ir buvo išrinkti keturi merai. Taip pat buvo išrinktas vienas save išsikėlęs kandidatas.

Daugiausiai balsų už iškeltus balsus gavo visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ (35 tūkst. 738), „Alytaus piliečiai“ (10 tūkst. 120), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ (6 tūkst. 581), „Kaunas – kitokia Lietuva“ (5 tūkst. 660).

Daugiausiai balsų už iškeltus kandidatus į merus gavo „Vieningas Kaunas“ (117 tūkst. 288), „Alytaus piliečiai“ (16 tūkst. 594), „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ (24 tūkst. 374), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ (24 tūkst. 349). Daugiausiai išrinktų kandidatų į tarybos narius gavo „Vieningas Kaunas“ – 17 (kėlė 42), „Alytaus piliečiai“ – 13 (kėlė 20), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ – 8 (kėlė 29).

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje įvyks 2019 m. vasario–kovo mėn.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Visiškai išteisintas Balčiūnas: dar pagalvosiu, ar reikalausiu kompensacijos už pareigūnų neprofesionalumą (57)

Namų šturmas paryčiais, dešimt parų areštinėje ir penkeri metai teismo proceso, kol buvęs...

Pasaulio nepripažintoje Europos „šalyje“ klesti komunizmas: vietiniams negalima išvykti, o turistams – fotografuoti (403)

Yra tokia vieta Europos žemėlapyje, kurioje nesuprantamais būdais klesti komunizmas . Visos...

Orai: pokyčių laukiama savaitgalį

Šaltis į Lietuvą veržtis neskuba. Antradienį termometrų stulpeliai aukščiausiai kils iki...

Išlydėjusi 11-metį sūnų į mokyklą motina tokios tragedijos nesitikėjo (14)

Kartais turi nutikti kas nors labai nelaimingo, kad sužinotume, kokie nuostabūs žmonės mus supa....

Sunerimę Čeponis ir Sirvydis pateisina Šaro rimbą, bet siūlo keisti „Žalgirio“ žaidimą (48)

„Stengsiuosi, kad mūsų vyrai pataptų vėl tokiais pačiais žmonėmis, kokie jie buvo...

„Socialdarbiečių“ sąlyga „valstiečiams“: arba pinigai partijai, arba balsai už biudžetą? (116)

„Valstiečių“ siekis finansuoti koalicijos partnerius Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (...

Paaiškėjo neįtikėtina tragedijos priežastis – vienas neatsargus rankos mostas pražudė 5 asmenų šeimą (15)

Remiantis naujausiais žiniasklaidos pranešimais, vienas iš hidroplano keleivių, darydamas...

Anglai privertė Ispanijos futbolo gerbėjus nušvilpti savo rinktinę (2)

Tris įvarčius per kėlinį sumušusi Anglijos futbolo nacionalinė komanda atsilygino Ispanijos...

Sveikatos specialistė sukritikavo naują visuomenės įprotį: kodėl į tualetą nereikėtų neštis telefono (35)

Visi nuo pat vaikystės žinome, kad rankas reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar...

Mokslininkė įkvėpimo sėmėsi iš Nobelio premijos laureato: svarbiausia nepasiduoti po nesėkmių (15)

Jaunoji neuromokslininkė dr. Julija Krupič, prieš 12 metų baigusi fizikos studijas Vilniaus...