Prieš frakcijos posėdį, komentuodama R. Karbauskio planą trauktis nesėkmės atveju, „valstietė“ Rima Baškienė nedaugžodžiavo. Jos teigimu, apie tokį scenarijų kalbėti dar gerokai per anksti.

„Aš manau, kad reikia palaukti rinkimų. Yra dar anksti, kaip sako, be rudens viščiukų neskaičiuokime, tai ir dabar – įvyks rinkimai, matysime rezultatus, tada spręsime. Šiandien dienai būtų per anksti apie tai kalbėti“, – teigė politikė.

Paklausta, ar ji apskritai matytų LVŽS pasitraukimą iš valdančios daugumos kaip realų scenarijų, R. Baškienė atsakė: „Politikoje būna visko“.

Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po posėdžio taip pat buvo nekalbus. Jo teigimu, jei bendražygiai ir nuspręstų pasitraukti į opoziciją, jo posto tai neliestų, todėl apie tai kalbėti esą neverta.

„Postui mane išrenka Seimas, ne frakcija ir ne partija, mane tik nominuoja frakcija, tai gal apie postą čia kalbėti ir nereikėtų, bet aš pakartosiu savo ir anksčiau sakytą sakinį, kad mes esame įsipareigoję rinkėjams vykdyti savo programą",– sakė V. Pranckietis. Plačiau komentuoti savo pozicijos jis nepanoro.

R. Karbauskis paaiškino, ką vadintų pralaimėjimu

Pats R. Karbauskis po frakcijos posėdžio teigė, kad frakcijos nariai balsavo atviru balsavimu.

„Mums nereikia balsuoti slaptai, kad žmonės pasakytų tai, ką jie galvoja“, – teigė R. Karbauskis.

Paklaustas, kaip tiksliai suformuluotų priimtą sprendimą, R. Karbauskis atsakė: „Jisai tas, kuris buvo suformuotas. Jeigu visuomenė šituose rinkimuose neparodys pasitikėjimo LVŽS, balsuodami dėl mūsų kandidato Prezidento rinkimuose ir Europos Parlamento rinkimuose, mes neįsivaizduojame, kaip galime toliau likti valdančioje daugumoje.“

R. Karbauskis įvardijo ir kas, jo galva, būtų pralaimėjimas. „Pavyzdžiui, Prezidento rinkimų atveju, jeigu šnekėtume apie pralaimėjimą, tai yra, jeigu mūsų kandidatas nepatektų į antrą turą, tai yra akivaizdu, kad būtų pralaimėjimas“, – teigė politikas.

Ką vertintų kaip pralaimėjimą EP rinkimuose R. Karbauskis tiksliai įvardinti negalėjo, tačiau leido suprasti, kad pagrindinį pralaimėjimo ar laimėjimo vertinimą gali nulemti Prezidento rinkimų rezultatai.

„Valstiečių“ lyderis teigė, kad tikisi, jo vadovaujama politinė jėga EP rinkimuose gaus 3 mandatus.

Anot R. Karbauskio, šie rinkimai esą parodys, ar visuomenė „pasitiki tuo, ką LVŽS darė du su puse metų“.

„Ar visuomenė mano, kad grįžimas į valdžią konservatorių ir Palucko socialdemokratų yra tai, ko visuomenė nori“, – savo retoriką aiškino R. Karbauskis.

Viskas arba nieko

Nors dabar R. Karbauskis rinkėjus stato į keblią padėtį esą klausdamas, ar jie vis dar pasitiki per Seimo rinkimus išrinktus „valstiečius“, po frakcijos posėdžio žurnalistams teigė, kad „mato didelį rinkėjų pasitikėjimą“.

„Vertinam tą pasitikėjimą ir labai dėkingi žmonėms už pasitikėjimą. Bet kada kyla klausimas apie tai, ar rinkėjas, kuris mumis pasitiki, ruošiasi balsuoti už mūsų kandidatą ar už mūsų sąrašą, pradedama tuo abejoti“, – sakė R. Karbauskis.

Jis galimybę tęsti darbus teigė matantis tik tuo atveju, jeigu visos aukščiausios valdžios institucijos bus „valstiečių“ rankose. Kitu atveju, anot Karbauskio, viskas gali būti konservatorių rankose.

„Tokiu atveju mes ir sakome, kad jeigu iš tikrųjų mus remiantis rinkėjas nesupranta, kad palaikymas tos partijos, kurią remia, yra mūsų pačių darbų tęstinumo užtikrinimas, mūsų pačių galimybių tęsti tai, kas yra pradėta, tai šitoj vietoj gali būti tokia situacija, kad visos valdžios grandys – ir prezidentūra, ir Seimas, ir visa kita – bus konservatorių rankose“, – teigė R. Karbauskis.

Paklaustas, ar jau apgalvojo, kaip vyktų pasitraukimas iš valdančiosios koalicijos, R. Karbauskis teigė, kad, jeigu laimėtų I. Šimonytė arba G. Nausėda, S. Skvernelis gali tiesiog nebesutikti būti premjeru.

„Jeigu laimės konservatorių kandidatas arba kandidatė, tokiu atveju, pagal Konstituciją jis turėtų pavesti eiti tam pačiam premjerui, bet gali būti, kad premjeras tiesiog atsisakys tai daryti, o partija paprasčiausiai nepalaikys šitų sprendimų“, – sakė R. Karbauskis.

V. Sinkevičius problemų dirbti su kitu prezidentu neįžvelgia

Jei Karbauskis iš tiesų įgyvendintų savo planą po rinkimų nesėkmės trauktis į opoziciją, postų netektų ir ministrai. Po frakcijos posėdžio Ūkio ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius teigė, kad pats nesilaiko įsikibęs savo pareigų.

„Aš manau, kad man yra garbė dirbti Lietuvai, aš tai dariau iki šitų pareigų, aš nesilaikau tų pareigų įsikibęs ir rasiu būdų, kaip dirbti valstybei ir nebūnant ministru. O aš, sakykime taip, tikiu mūsų kandidatu ir jo sėkme“, – tikino V. Sinkevičius.

Paklaustas, ar tiesa, kad vakar jo pozicija buvo kitokia ir jis buvo prieš šį pasiūlymą, V. Sinkevičius atsakė: „Mes turėjome diskusiją, kas natūralu, kad turėtų vykti tiek partijos formatuose, tiek frakcijos formatuose.“

Vis dėlto V. Sinkevičius prasitarė, kad problemų dirbti ir su kitos partijos rinkimuose remtu kandidatu, jis neįžvelgtų.

„Aš manau, kad pasižiūrėjus nepriklausomos Lietuvos istoriją nebuvo daug valdančiųjų daugumų, kurios dirbo su jų prezidentu, tai nebūtų kažkokia išimtis iš taisyklės“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Savo plano nelaiko spaudimu rinkėjams

Pasiūlymą užleisti valdžią konservatoriams, jei S. Skvernelis nelaimėtų Prezidento rinkimų, R. Karbauskis išsakė praėjusią savaitę. Jo teigimu, jei S. Skvernelis nelaimės Prezidento rinkimų, o „valstiečiams“ nepasiseks Europos Parlamento rinkimuose, tai esą reikš, kad rinkėjai nepasitiki partija ir jai priklausančiais politikais.

„Gali būti, kad bus peržiūrima koalicinė sutartis – bet mūsų pačių iniciatyva, o ne kieno nors kito. Kita vertus, tai galbūt nuskambės kaip tam tikra sensacija, bet, jeigu prezidento rinkimus laimės kuris nors iš konservatorių kandidatų, ir, jeigu Europos Parlamento rinkimuose mes nelaimėsime, gali būti, kad mes patys pasitrauksime iš valdančiosios daugumos. Tai yra visiškai realu“, – sakė R. Karbauskis.

Konservatorių kandidatais valdančiųjų lyderis pavadino ir Ingridą Šimonytę, ir Gitaną Nausėdą. Politologai tokią R. Karbauskio retoriką įvertino kaip rinkėjų šantažą, tuo tarpu pats R. Karbauskis teigė, kad tai esą puiki proga paklausti rinkėjų, ar šie dar pasitiki valdančiaisiais.

„Tai nėra spaudimas rinkėjams, mūsų valia paklausti, ar mes gerus darbus padarėme, ar žmonės mus supranta ir palaiko, nes tikrai sunku klausytis mūsų oponentų, opozicijos ir politologų teiginių, kad esame išprotėję ir jie viską, ką mes padarėme, panaikintų, – kalbėjo LVŽS lyderis. – Jei visuomenė mano, kad reikia viską panaikinti, ką mes padarėme, tai tegul balsuoja už konservatorius, liberalus ir taip toliau.“

Vakar į posėdį buvo susirinkusi LVŽS valdyba. Po posėdžio R. Karbauskis DELFI teigė, kad valdybos nariai vienbalsiai palaikė jo pasiūlymą rinkimų pralaimėjimo atveju pasitraukti į opoziciją.

„Mes nesitrauksime iš politikos ir neatsisakome savo vizijų, savo matymo, bet iš tikrųjų nacionaliniai rinkimai praėjus dvejiems su puse metų nuo tada, kai mes dirbame, yra gera proga paklausti visuomenės, ar mes turime pasitikėjimą tiems darbams tęsti. Jei tas pasitikėjimas bus išreikštas, tokiu atveju tęsime darbus toliau“, – kalbėjo R. Karbauskis.