Kalbas dėl S. Skvernelio kandidatavimo paskatino jo antradienio įrašas feisbuke. „Matau, kad taip valomas kelias ir konservatorių kandidatams Prezidento rinkimuose, nes kol kas jokios rimtos alternatyvos trims šios partijos skyrių iškeltiems kandidatams nėra. Nežinau, ar tokia alternatyva galėčiau būti aš – bet užtat labai aiškiai matau, kaip bijoma tokio scenarijaus“, – rašė jis. Savo įraše jis taip pat kritikavo konservatorius ir jų galimą kandidatę prezidento rinkimuose ir, tikėtina, didžiausią konkurentę antrajame ture, Ingridą Šimonytę.

Į tokį S. Skvernelio pareiškimą netruko sureaguoti žinomi ekspertai, kurie mano, kad tokiu įrašu premjeras bene pirmą kartą nusiuntė signalą, kad eis į prezidento rinkimus.

„Nežiūrint visų ilgai trukusių spekuliacijų, kad Skvernelis eis, tai tikrai pirmas kartas, kuomet iš jo paties pasisakymo matosi, jog rimtai galvoja apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, o ne tik maivosi prieš žurnalistus. Kai taip rimtai sukalama viena realiausių konkurenčių antrame ture, kitokios išvados nepadarysi“, – mano politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis.

Tuo metu komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas taip pat mano, kad šis įrašas – aiškus signalas, jog S. Skvernelis dalyvaus prezidento rinkimuose.

„Šiandienos premjero įrašas labai aiškiai rodo tris dalykus. Pirma, kad į rinkimus jis tikrai eis. Antra, kad pagrindinė komunikacija bus apie „konkrečių darbų“ – darbo vietų, socialinės atskirties (ir kainų krautuvėse) mažinimo, išmokų didinimo, etc. darymą, priešpastytą „tuščiam politikavimui“. Ir, trečia – kad premjeras rado priešą, kurį kampanijoje sieks įveikti. Tai svarbi emocinė kampanijos dalis, nes žmonės už faktus nebalsuoja. Priešas, tradiciškai – konservatoriai. Kurie trukdo premjerui dirbti Lietuvai savo kvietinėjimais į Seimą“, – rašė jis.

Tačiau tuo atveju, jeigu S. Skvernelis nutartų kandidatuoti prezidento rinkimuose, kyla trys nepatogūs klausimai. Visų pirma, jam greičiausiai tektų palikti premjero kėdę, ką „valstiečiai“ turėtų pasiūlyti į jo vietą? Antras klausimas, kas nutiks, jeigu S. Skvernelis rinkimus pralaimės? Galiausiai, ar S. Skvernelis, kaip jau žmonių išrinktas politikas, neįgytų daugiau galios ir nesudarytų didesnės priešpriešos pačiam Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui?

Karbauskio tikslas – laimėti viską

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius mano, kad tam tikra prasme premjero pozicija yra patrauklesnė nei prezidento, bet R. Karbauskis nori laimėti viską, o kito galimo kandidato į prezidento rinkimus jis paprasčiausiai neturi.

„Premjero pozicijoje vadovaujama realiems pinigų srautams, galios prasme kažkuriems žmonėms tai yra labai patrauklus postas. Akivaizdžiai Skvernelis, jeigu būtų jo valia, į prezidentus neitų ir liktų premjeru. Jam visai patinka premjerauti, jis jaučiasi stiprus, galingas, draugus priiminėja (į darbą – DELFI). O prezidento rinkimai yra nežinia“, – mano jis.

Be to, anot jo, „valstiečiams“ gali būti itin sunku rasti „pakaitalą“ S. Skverneliui, nes jų resursai yra labai riboti, net ministrų pakeitimai jiems yra skausmingi.

„Tačiau Karbauskio logika yra tokia, kad svarbiausia laimėti strategines muštynes, paimti kiek įmanoma daugiau valdžios, o tada jau visos kitos problemos išsispręs savaime. Kai esi galingesnis, tai ir premjerą surasti lengviau. Aišku, yra pavojai. Yra pavojus, kad Skvernelis tiesiog užsispirs ir neis, kaip Karbauskis jį beįkalbinės, nors, aišku, Karbauskis turi labai rimtų argumentų.

Kaip aš mėgstu pabrėžti, Karbauskis yra žmogus, kuris mokėjo Skverneliui algą vos ne pusę metų. Gerą algą. Ne Karbauskis skolingas kažką Skverneliui, bet Skvernelis skolingas Karbauskiui. (…) Manau, kad Karbauskis leistų Skverneliui nekandidatuoti tik tuo atveju, jeigu turėtų geresnį kandidatą. Jo, bent jau kol kas, nesimato“, – mano MRU docentas.

Paklaustas, ar tokiu kandidatu galėtų tapti dabartinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, V. Valentinavičius tokias kalbas pavadino „Kirkilo sapnais“.

„Karbauskiui lieka Skvernelis. Jo populiarumas, aišku, gal vėl dabar aptrupėti dėl visų šitų paskutinių, švelniai tariant, nesąmonių. Bet vis tiek gan ilgą laiką Skvernelis bus labiausiai tikėtinas kandidatas kairiojoje spektro pusėje“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.

Jo manymu, jeigu prezidento rinkimus laimėtų S. Skvernelis, prezidentūrą de facto valdytų R. Karbauskis.

„Jau dabar situacija nėra labai graži, kai po ilgos pertraukos yra pakankamai tvirta dauguma Seime. Mes matome, kiek yra tuščios eigos, tuščio politikavimo, sisteminės neapykantos kurstymo ir kiek mažai realių sprendimų. (…) Jeigu būtų „paimta“ ir prezidentūra, tai Karbauskio valdžia, galia sustiprėtų, bet mokėjimas ja naudotis – ne. Stebint Karbauskį jis, ko gero, atrodė protingiausiai tuomet, kai dėl Gretos Kildišienės skandalo buvo atsargesnis. Bet kai pasijunta stiprus, prasideda tokie, švelniai tariant, nelogiški sprendimai, politikos daugiau, darbų mažiau. Tai šita tendencija, paėmus prezidentūrą, dar labiau sustiprėtų“, – prognozuoja V. Valentinavičius.

Virgis Valentinavičius

Didesnę riziką S. Skverneliui, anot politologo, keltų pralaimėjimas prezidento rinkimuose. Fiasko rinkimuose jam reikštų faktiškai nepasitikėjimą juo kaip premjeru.

„Svarbus klausimas yra, ar jis apskritai galės likti premjero pozicijoje, ne tik laimėjęs, bet ir pralaimėjęs. Politikų baimė pralaimėti nesulaiko nuo dalyvavimo rinkimuose, nes viltis laimėti visada stipresnė. Šiuo atveju yra visos šitos rizikos, bet jas visas „permuša“ privalumai, kuriuos Karbauskis gaus, kai laimės jo kandidatas“, – mano politologas.

Paklaustas, ar R. Karbauskis galėtų nenorėti S. Skvernelio prezidento poste dėl galimos konkurencijos, kai išaugtų S. Skvernelio įtaka ir jis nebūtų toks priklausomas nuo LVŽS lyderio, V. Valentinavičius sakė nemanantis, kad tokia rizika apskritai yra.

„Kaip ir dabar vyksta. Atrodo, premjero pozicija yra pakankamai stipri, kai kuriais atvejais buvo toks vaizdas, kad tarytum Skvernelis buvo savarankiškas, o Karbauskis pritilęs, bet dabar matome atvirkštinį vaizdą – Karbauskis bujoja nuo ryto iki vakaro, steigia „sliekų ieškojimo ant asfalto“ komisijas ir jo pilna visoje žiniasklaidoje. Skvernelis karts nuo karto pasako ką nors kitaip nei Karbauskis, bet žiūrėk, po dienos – dviejų jau sako tą patį“, – sako MRU docentas.

Be to, jis mano, kad R. Karbauskis visada turi būdą parodyti, ant ko laikosi S. Skvernelio valdžia, jeigu jis bandytų kažką daryti savarankiškai.

„Ji laikosi ant daugumos Seime. Jeigu tos daugumos nebus, tai Karbauskis bet kada gali įjungti balsavimo mašiną, paleisti Agnei Širinskienei komandą pulti, ir Skvernelis nebėra premjeras per dvi dienas“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.

Skvernelis nenusisuktų nuo valdančiųjų

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis taip pat nemano, kad jeigu S. Skvernelis atsidurtų Daukanto rūmuose, tai sudarytų R. Karbauskiui konkurenciją galios prasme.

„Turime suprasti, kad konstituciškai prezidentas yra praktiškai priklausomas nuo Seimo ir Vyriausybės. Taigi suvaldyti prezidentą, jeigu jis yra nepaklusnus arba kitaip veikiantis, nesudėtinga. Tereikia turėti aiškią daugumą. Dalia Grybauskaitė kaip tik sugebėjo laviruoti ir atrodyti stipri, ir kartais būti tokia būtent todėl, kad Seimas buvo fragmentuotas, realios daugumos Seime nebuvo.

Kai tik laimėjo „valstiečiai“, susiformavo reali, veikianti dauguma, prezidentė pasitraukė į antrą planą. Jos kaip valingos, kaip ryžtingos, kaip lyderės veidas kažkur prapuolė. Konstituciškai ir bendrai politiškai prezidentas Lietuvoje neturi tos galios, kurią mes suteikiame jam savo fantazijose“, – sako jis.

L. Bielinis, kaip ir V. Valentinavičius, nemato galimos alternatyvos S. Skverneliui premjero poste.

„Eidamas į rinkimus jis turės išeiti iš premjero posto ir sukelti tam tikrą krizę, nes Seimas turės ne tik dirbti savo darbus, bet ir formuoti naują Vyriausybę, kas valdančiajai daugumai bus be galo sudėtinga. Nes šiandien mes nematome alternatyvos arba, tiksliau, valdantieji neįvardija galimos alternatyvos Skverneliui, niekas apie tai nekalba. O jeigu jis pralaimėtų, susilpnėtų jo pozicija valdančiojoje daugumoje“, – mano L. Bielinis.

Lauras Bielinis

O priežasčių pralaimėti, anot politologo, tikrai yra. Pastaruoju metu S. Skvernelis padarė klaidų, kurios susilpnino jo įvaizdį ir gali ilgainiui kirsti per reitingus. Jis mano, kad S. Skvernelis gali bandyti savo įvaizdį taisyti biudžeto reikalais, padaryti jį populistiškai patrauklų, t. y., parodyti, kad kyla išmokos, atlyginimai.

„Dalį rinkėjų tokiu būdu nupirks, tai natūralu, bet išmokų akcentas visuomet yra lydimas viešąja komunikacija. Ir čia žiniasklaidoje reikės labai rimtai padirbėti įrodant, kad iš tikrųjų taip yra, kaip yra biudžete. Nes, kaip matome, kiekvieną žingsnį lydi tam tikri nesusipratimai vietose, kurie žiniasklaidoje apibendrinami ir pateikiami kaip tendencija, negatyvi tendencija.

Todėl jam dirbti su žiniasklaida bus labai sudėtinga, nes valdančioji dauguma žiniasklaidos atžvilgiu elgiasi priešrinkiminiame laikotarpyje labai rizikingai – atakuodama žiniasklaidą, spausdama žiniasklaidą, ir tai gali sukelti visos žiniasklaidos frontą, savotišką kritinę bangą valdančiųjų atžvilgiu, tuo pačiu ir Skvernelio“, – mano L. Bielinis.

Mato kitą kandidatą

Tuo metu komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas taip pat mano, kad S. Skvernelis apskritai gali nenorėti eiti į prezidento rinkimus, mat premjero postas jam gali būti patrauklesnis. Negana to, „valstiečiams“ prezidento postas gali būti ne toks svarbus, nes juos labiausiai domina kitos pozicijos.

„Didžiausi resursai ir mažiausiai kontrolės, ko gero, yra regionuose. Ne veltui mes matome pakankamai didelius žmones, kurie potencialiai galėtų eiti ir į nacionalinę poziciją, tačiau jie lieka regionuose, išlaiko savo galias. Jeigu žiūrėtume tiesmukai, pragmatiškai, ko gero savivaldybės, regionai ir vykdančioji valdžia yra tie, kurie daugiausiai turi resursų, faktiškai įtakos. „Valstiečių“ galia yra vis tik regionai. Iš regionų ateina pakankamai didžiulis srautas žmonių į tuos pačius Seimo rinkimus“, – mano A. Katauskas.

Jo nuomone, S. Skvernelio apsisprendimas labai stipriai priklauso nuo kitų metų pradžios, t. y. nuo to, kaip visuomenė sureaguos į biudžetą ir mokesčių sistemos pokyčius.

„Biudžetas ir reakcijos po biudžeto dėl pokyčių, kurie įsigalios 2019 metais, kurie realiai pakeis, bent jau popierine prasme, kiek mes gauname, kiek negauname, žmonėms pensijas, ten spręsis Skvernelio ateitis. Jeigu žmonės nepajus jokio pokyčio, jis neturės jokio šanso prezidento rinkimuose. Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, aš manau, kad jo apsisprendimą lems greičiausiai būtent situacija su reitingais, su požiūriu į jį po biudžeto, per biudžetą, 2019 metų pirmas mėnuo“, – mano jis.

Arijus Katauskas

A. Katauskas sako esantis iš tų žmonių, kurie mano, kad S. Skvernelis visgi nenori eiti į prezidento rinkimus. Tačiau, skirtingai nei L. Bielinis ir V. Valentinavičius, jis mato galimą kitą kandidatą, kuris galėtų tiek pakeisti S. Skvernelį premjero poste, tiek kandidatuoti prezidento rinkimuose.

„Man labiausiai kliūna Skvernelio, kaip galimo kandidato iškėlimas į prezidentus, dėl vieno paprasto dalyko – dėl premjero pozicijos vakuumo. Ar jį galėtų užpildyti tas pats Rokas Masiulis? Aš nežinau, mano nuomone, visai galimas variantas. (...) Jis turi sėkmės istorijų, greičiausiai sulauktų mažiausiai kritikos, o galbūt netgi palaikymo iš dabartinio Daukanto (prezidentės D. Grybauskaitės – DELFI), ir jis nepartinis, neturintis tokių gilių sąsajų su Karbauskiu“, – sako komunikacijos ekspertas.

Jis mano, kad būtent R. Masiulis galėtų lygiaverčiai varžytis su, pavyzdžiui, Ingrida Šimonyte prezidento rinkimuose.

„Pažiūrėkime, kaip jis komunikuoja dabar. Jis yra vienas iš kovotojų su korupcija, jis sutvarkė geležinkelius, sutvarkė daugybę dalykų, kuriuos gali sėkmingai išnaudoti. Jis turi puikią patirtį organizaciniuose dalykuose, jis savo laiku yra užtikrinęs faktiškai nepriklausomumą“, – sako A. Katauskas.

Tačiau A. Katauskas prieštarauja viešai pasirodžiusiems svarstymams, kad tai, kaip dabar komunikuoja S. Skvernelis, rodo, kad jis eis į prezidento rinkimus. A. Katauskui kaip tik atrodo, kad tai yra premjero postui užtvirtinti skirta komunikacija.