Karas Ukrainoje keis mokyklų programas: bus mokomasi naujų įgūdžių

Apie tai buvo kalbama antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.

Vyksta bandomasis kursas

Kaip laidoje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas, jau dabar nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos atskiras dalykas yra siūlomas 11-12 klasių mokiniams.

„Mokyklos gali šitą dalyką siūlyti ir mokiniai gali rinktis. Aišku, diskusijos dėl šio klausimo nebaigėme ir tikrai planuojame bei planuojamės su Krašto apsaugos ministerija, kaip būtų galima padidinti šio dalyko prieinamumą Lietuvos gimnazijose“, – sakė ministerijos atstovas.

Tuo tarpu pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas, pasak jo, būtų labiau orientuotas į praktinius užsiėmimus.

„Būtų skirtas mažesnių klasių moksleiviams – „pilotą“ bandome su 9 klasių mokiniais“, – paaiškino I. Gaižiūnas.

Pašnekovas taip pat sakė, kad prasidėjus karui su moksleiviais pradėta dirbti ir dėl patirto streso bei baimės.

„Kalba apie psichologinį pasiruošimą, stresą ir iššūkius, kuriuos patiria mokiniai karo Ukrainoje kontekste iš tikrųjų yra labai svarbi. Mes nuo pirmųjų dienų, kai prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrianą, palaidome viešąsias pamokas, kur turėjome tiek psichologus, tiek kariuomenės atstovus, kalbančius apie tai, kas vyksta ir kaip reikėtų save valdyti, valdyti stresą ir reaguoti į dabar esančią situaciją“, – teigė ministrės patarėjas.

Minimi nauji kursai ateityje, jo teigimu, turėtų suteikti ramybės ir mokiniams, ir tėvams.

„Labai dažnai to nerimo vaikai atsineša iš šeimos, namų ir nežinojimo, ką daryti, kaip dabar reikės elgtis. Man atrodo, kad šie įgūdžiai, šis kursas kaip tik padės suprasti, kad yra tam tikri dalykai, kuriuos galima pasiruošti, save paruošti bet kokių ekstremalių situacijų metu – ne tik karo, nes šie įgūdžiai pravers ir kitų ekstremalių situacijų metu, ir realiame gyvenime, kai galbūt tos situacijos nėra ekstremalios“, – paaiškino I. Gaižiūnas.

© DELFI / Andrius Ufartas

Laidos dalyvis teigė, kad bandomasis kursas vykdomas iš turimų išteklių.

„Didžiausias indėlis čia, aišku, bus Lietuvos Šaulių sąjungos ir jų instruktorių bei specialistų, kurie atvyks į mokyklas vykdyti praktinius užsiėmimus. Didelių papildomų investicijų kol kas šis „pilotas“ nereikalauja“, – sakė ministerijos atstovas.

Vėliau, anot jo, sprendžiant dėl plataus masto kurso įgyvendinimo visose mokyklose, būtų vertinami potencialūs finansiniai kaštai.

„Tikrai mes dėliojamės, kad tos išlaidos nebūtų didelės ir papildomai neapkrautų švietimo sistemos“, – akcentavo I. Gaižiūnas.

Ministrės patarėjas pabrėžė, kad didinti apkrovos mokytojams neketinama.

„Reikėtų pasitelkti žmones, kurie yra čia ir dabar, ir kurie ilgai užsiima šiomis temomis“, – kalbėdamas apie Šaulių sąjungos specialistus sakė jis.

Pastebi išaugusį susidomėjimą krašto apsaugos ir gynybos klausimais

I. Gaižiūno žodžius patvirtino ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Albertas Dapkus. Jo teigimu, kurso pagrindas yra paimtas iš jaunųjų šaulių rengimo programos, kuri Lietuvoje jau vykdoma daugiau nei 10 metų.

„Tik, žinoma, pas jaunuosius šaulius yra labai daug valandų, o čia būtų trijų dienų, normalios mokinio dienos režimu, aplink mokyklą, mokykloje ir teritorijoje vykdomi pilietiškumo bei gynybos pagrindų kursai“, – paaiškino šaulių vadas.

Jo teigimu, minėti gynybos pagrindai susideda iš įvairių gyvenimiškų detalių.

„Kaip žinote, dabar yra susijaudinimas, žmonės daug klausinėja ir viešojoje erdvėje, ir manęs asmeniškai klausinėja, ką reikia turėti namuose, kaip pasiruošti evakuacijai, kaip susikrauti kuprinę – ar tą, ar aną reikia turėti, kur išmokti tų dalykų. Būtent tuos dalykus mes ir stengsimės praktiškai supažindinti, parodyti, kaip laužą susikurti, kaip palapinę pasistatyti, maistą pasigaminti ir taip toliau“, – sakė A. Dapkus.

Vėliau, pasak jo, mokiniai pakopomis būtų mokomi sudėtingesnių dalykų.

© DELFI / Tomas Vinickas

„Kažkokias taisykles panagrinėti – kaip jos praktiškai taikomos, supažindintume netgi su ginkluote: galbūt ateity kažkam pravers tie įgūdžiai. Tolesnės programos dar yra diskusijos. Žiūrėsime, kas po pilotinio varianto bus“, – paaiškino pulkininkas.

A. Dapkaus teigimu, bandomasis kursas daromas dešimtyje mokyklų – juose dalyvaus visi devintų klasių moksleiviai.

„Pilotiniam kursui mes naudosime savo turimus resursus. Šiai dienai turime ir palapines, ir miegmaišius, ir kitus įrankius – na, galbūt reikės sauso davinio ar virvučių nupirkti, parodyti, bet tai bus minimalios išlaidos“, – teigė šaulių vadas.

Po to, kaip sakė ir ministerijos atstovas, bus sprendžiama, kaip finansuoti platesnio masto kursus ir kokias prekes pirkti.

„Paskaičiuosime po pilotinio kurso, kiek tai kainuos ir tegul politinė vadovybė apsisprendžia, ar šitai pajėgsime daryti, ar ne“, – sakė A. Dapkus.

Kalbėdamas apie krašto apsaugos klausimus, jis pastebėjo, kad nežinojimas žmonėms yra didžiausia baimė.

„Kiekvienu atveju nenumatysi veiksmų variantų. Aišku, mes stengiamės ir pamokyti, ir suteikti žinių kuo platesniam spektrui grėsmių, bet grėsmių pasaulyje yra labai daug“, – atkreipė dėmesį šaulių vadas.

Visgi, pasak A. Dapkaus, norinčiųjų būti šauliais skaičius stipriai išaugo – žmonės nori mokėti ne tik apsisaugoti, bet ir valdyti ginklą.

„Mes juos priimame ir stengiamės kuo efektyviau, greičiau suteikti pirmines žinias“, – pridūrė pulkininkas.

Visą „Žinių radijo“ laidą apie planuojamą kursą mokiniams klausykite čia: