aA
Garsiausias Lietuvos marinistas, 82-ejų klaipėdietis dailininkas Edvardas Malinauskas į Klaipėdą atvažiavo su tėvais būdamas dar vaikas ir gyveno visai netoli senųjų kapinių, tik eiti į jas nedrįsdavo.
Senosiose Klaipėdos kapinėse buvo laidojami daugiausia atvykusieji iš „didžiosios Tėvynės“ // Dionyzo Varkalio fondo nuotr.

„Tėvai prieš karą gyveno Klaipėdoje. Mama mano gimusi Kretingoje, dirbo Klaipėdos mėsos kombinate, dujų fabrike, tėvas molą remontavo. Susipažino jiedu 1934 metais, per Jūros šventę. Susituokė 1936 m. katalikų bažnyčioje, kuri stovėjo Puodžių gatvėje“, – pradėjo pasakojimą dailininkas.

„Atvirai kalbant, aš Klaipėdoje pradėtas buvau, tačiau, Hitleriui užgrobus kraštą, lietuviai buvo genami lauk. Pabūgo mama pasilikti, pabėgo į tėvo gimtinę Radviliškį likus vos savaitei iki gimdymo. Gimiau lūšnoje. Nežinojau, kas yra grindys, nes name buvo tik asla iš plūkto molio ir akmenų.

Po karo tėvai sugrįžo į Klaipėdą, tąsyk į pajūrį jie jau bėgo nuo tremties grėsmės. Čia jau gyveno dėdė. Pirmas atvažiavo tėvas, o paskui jį ir mama, aš ir dvi jaunesnės sesutės. Apsigyvenome sename vokiškame name įgriuvusiu stogu Puodžių gatvėje. Dabar toje vietoje – Santuokų rūmai.

Žavėjo kapinių tvorelės

Mama buvo labai tikinti. Kiekvieną sekmadienį pasipuošdavome ir eidavome į Kristaus Karaliaus bažnyčią. Tada ji vienintelė ir buvo mieste. Man mišios labai nepatikdavo, ypač gegužinės pamaldos, kurios kasdien vykdavo. Aš turėjau svarbesnių reikalų. Priešais bažnyčią buvo toks bunkeris, mes su vaikais ten futbolą žaisdavome su teniso kamuoliuku.

Senosios kapinės taip pat buvo šalia namų, mes, vaikai, į jas nubėgdavome kartais. Pokariu ten buvo kiek pavojinga. Nežinau, ar vokiečiai, ar rusai buvo primėtę ten granatų. Turėjau draugų, kurie jas radę neteko rankos, pirštų. Tad aš privengiau ten eiti. Sesės, kitos mergaitės iš viso ten nevaikščiodavo.

Tiesa, kad pokariu senosios kapinės labai išdraskytos buvo, tačiau mano atmintyje išliko labai gražios metalinės kapinių tvorelės, pačios kapinės buvo aptvertos. Atsimenu juodus paminklus, prašmatnų paminklą Vyneriui.

Gediminaičių stulpai, kurie puošė paminklą 1923-ųjų sausio 15-osios sukilėliams, sovietiniais metais buvo nudraskyti // Dionyzo Varkalio fondo nuotr.
Gediminaičių stulpai, kurie puošė paminklą 1923-ųjų sausio 15-osios sukilėliams, sovietiniais metais buvo nudraskyti // Dionyzo Varkalio fondo nuotr.


Kariai buvo perlaidoti

Kai Klaipėdoje pradėjo mirti čia suvažiavę didžiataučiai, artimieji laidojo juos senosiose Klaipėdos kapinėse, mirusiesiems ant viršaus. Užrašus ant senųjų paminklų nukaldavo, panaikindavo, o tarpuose tarp jų iškaldavo naujo mirusiojo duomenis. Arba prie metalinių tvorelių ir senųjų paminklų priderindavo iš faneros sukaltą 1,5–2 metrų aukščio bokštelį su raudona žvaigžde.

Vietoje, kur dabar yra Kristijono Donelaičio skveras, iš karto po karo buvo palaidoti rusų kareiviai. Jų kapavietė taip pat buvo pažymėta tais bokšteliais su raudona žvaigžde. Neprisimenu, kiek jų buvo. Vėliau juos perkėlė į tą vietą, kur dabar paminklas.

Tik vieno paminklo griauti nedrįso

Senųjų gyventojų po karo mieste nebuvo. Naujakuriai kapinėms sentimentų jokių neturėjo, niekas jų atstatinėti nenorėjo. Netrukus buvo atidarytos Joniškės kapinės, bet jos greitai prisipildė. Tada pradėta laidoti Lėbartų kapinėse. Mano dėdė palaidotas Joniškės kapinėse, tėvai – Lėbartuose.

Apie 1953 metus tiems, kas norėjo, leido savo mirusiuosius iš senųjų kapinių perlaidoti kitur. Kai pradėjo miestui vadovauti Alfonsas Žalys, buvo nuspręsta įrengti vietoje kapinių skulptūrų parką.

Įdomu, kad paminklo 1923 metų sukilėliams nedrįsta nuversti. Tik nudraskyti Gedimino stulpai, kurie puošė bokštelius, panaikintas Vyčio kryžius ant postamento. Sovietmečiu sausio 15-ąją buvo galima praeiti pro tą vietą, tačiau sustoti prie paminklo buvo pavojinga.

Tik prasidėjus Sąjūdžiui paminklas buvo atkurtas pagal Dionyzo Varkalio projektą. Aš, dar keli Klaipėdos krašto patriotai, meras, sausio 15-ąją jaučiame pareigą sugiedoti „Lietuviais esame mes gimę“ prie šio paminklo, dar kariškių atvaro, o jaunimo mažėja...“ – apgailestavo pašnekovas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(141 žmogus įvertino)
4.2837

Top naujienos

Garliavos istorija vis dar gaubiama paslapčių: kodėl kuriami sąmokslai (140)

Prie Violetos Naruševičienės kūno rastas Drąsiaus Kedžio ginklas, baloje nuskendęs Andrius...

Agresyvumo ir lyderystės pasigedęs Jasikevičius pripažino Kemzūros pergalę: jis parengė geresnį planą specialiai Krepšinis.lt iš Atėnų (4)

Vyriausiasis Kauno „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius po Pirėjuje 74:83 pralaimėtų...

Didžiausias kalakutų ūkis Lietuvoje prasidėjo rūsyje: iš pradžių kaimynai nieko nesakė (12)

Prieš beveik du dešimtmečius, būdamas 45-erių, ūkininkas Leonas Rutkauskas Širvintų rajone,...

Kemzūra įveikė Jasikevičių: pagrindiniai ginklai neiššovė, o „Žalgiris“ neatsilaikė Pirėjuje (337)

Eurolygos 8-ame ture penktadienį vakare Kauno „Žalgiris“ (3/5) svečiuose 74:83 (18:19, 21:18,...

Kraujomaiša jų nesustabdė: 10 garsių žmonių, kurie susituokė su savo giminaičiais (77)

Per visą žmonijos istoriją galiojo draudimas giminaičiams tuoktis tarpusavyje. Šiandien mes jau...

Žmogžudystė Vilniuje: bute, kraujo klane, rastas negyvas vyras (56)

Penktadienio vakarą, apie 19 val., Vilniaus policija gavo pranešimą apie žmogžudystę...

Į Lietuvą ims plūsti dar didesnė šiluma (7)

Šeštadienio dieną dangų dengs tankūs debesys, saulė pro debesis pasirodys tik vietomis, didesnė...

Ekskursija po uždraustą zoną: nebeturintys ko prarasti gyventojai ir sveikata rizikuojantys nelegalūs turistai (38)

Dar iki kelionės į Černobylį aš buvau tiek perskaitęs ir prisižiūrėjęs dokumentikos apie tą...

Gąsdinančios tendencijos: po 25 metų sirgs pusė milijono lietuvių, bet žinos tik pusė (147)

Minint pasaulinę diabeto dieną atkreiptas dėmesys į tai, kad žmonių, sergančiu cukriniu...

CSKA sutriuškino „Fenerbahče“, įsiutęs Obradovičius saviškius siuntė velniop dar kartą nustebino ASVEL (25)

Eurolygos 8-ame ture Maskvos CSKA namuose 88:70 (21:17, 18:17, 25:15, 24:21) nepaliko vilčių...