aA
Rugpjūčio gale į populiariausių kandidatų į prezidentus trejetuką sugrįžo premjeras Saulius Skvernelis. Artėjančiu metu ekspertai prognozuoja ryškesnius pokyčius, o filosofas Alvydas Jokubaitis artėjančių rinkimų kontekste įžvelgia autoritetų krizę.
© DELFI montažas

Kaip parodė naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 24-31 dienomis atlikta apklausa, po vasaros į labiausiai palaikomų galimų kandidatų į prezidentus trejetuką sugrįžo premjeras S. Skvernelis, kuris birželį buvo laikinai užleidęs trečią vietą buvusiam diplomatui Vygaudui Ušackui.

Pirmoje vietoje tvirtai laikosi ekonomistas Gitanas Nausėda, kurį prezidentu rugpjūtį norėjo matyti 19,7 proc. respondentų. Birželį jo reitingas buvo 20,6 procento.

G. Nausėda jau paliko SEB banką, kur ėjo banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Tikimasi, kad jis savo sprendimą dėl kandidavimo rinkimuose į šalies vadovo postą paskelbs šį mėnesį.

Antroje vietoje išlieka Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurio reitingas per vasarą paaugo 4,4 proc. punkto – nuo 10 proc. – birželį iki 14,4 proc. – rugpjūtį.

Pats V. Matijošaitis laidai „DELFI Dėmesio centre“ sakė, kad jam pirmoje vietoje dabar yra artėjantys Kauno miesto mero rinkimai.

Trečioje reitingų lentelės vietoje yra Saulius Skvernelis. Jo reitingas rugpjūtį buvo 10,7 proc., o birželį – 6,3 procento. Tada jis buvo formaliai nukritęs į ketvirtą vietą lentelėje.

S. Skvernelis savo sprendimą, ar kandidatuos į prezidentus pasakys tik kitąmet. Premjeras tvirtina, kad jam dabar svarbiau biudžetas ir kiti darbai Seimo rudens sesijoje.

Tačiau jam, kaip galimam kandidatui, paramą jau reiškia jį į Vyriausybės vadovus delegavusios „valstiečių“ partijos vadovybė. Ramūnas Karbauskis tvirtino nemanąs, kad gali atsirasti daugiau jų remiamų kandidatų.

Ketvirtoje vietoje rugsėjį atsidūrė apie savo kandidatavimą jau paskelbęs Vygaudas Ušackas. Nors kai buvo atliekama apklausa, dar tai nebuvo oficialiai patvirtinta. Jo palaikymas rugpjūtį siekė 8,3 proc., birželį – 6,7 procento.

Dėl V. Ušacko didžiausia dilema lieka ta, ar jis liks kandidatu į prezidentus, jei pralaimės vidinius partinius Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kuriai priklauso, rinkimus.

Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešai perspėjo, kad tai turėtų politinių pasekmių. „Partijos išankstinių rinkimų tvarka numato labai griežtą punktą, gal kiek abstraktų, bet nepaisant to, griežtą, – kad partija daugiau galimybių su tokiu žmogumi sietis nemato apskritai. Saitai nutrūktų su tokiu asmeniu“, – sakė G. Landsbergis.

Viena iš konkurenčių vidiniuose partijos rinkimuose yra parlamentarė, finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Kol kas nėra aišku, ar ji pati nori dalyvauti šiuose rinkimuose.

Rugpjūtį ją „Spinter tyrimų“ apklausoje palaikė 8 proc., o birželį – 6 proc. respondentų.

5,8 proc. respondentų savo balsą rinkimuose būtų atidavę europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei. Jos galimybės rinkimuose anksčiau tikrintos nebuvo, todėl šio rezultato nėra su kuo palyginti. Pati V. Blinkevičiūtė apie savo norą kandidatuoti šiuose rinkimuose kol kas nekalbėjo.

Už jos liko dar vienas galimas konservatorių kandidatas rinkimuose parlamentaras Žygimantas Pavilionis. Jį rugpjūtį palaikė 3,9 proc. , birželį – 4 proc. respondentų. Ž. Pavilionis yra išreiškęs savo norą dalyvauti šiuose rinkimuose.

3,1 proc. respondentų rugpjūtį, 3,4 proc. – birželį savo balsą būtų atidavę europarlamentarui Antanui Guogai. 2,5 proc. apklaustųjų rugpjūtį būtų balsavę už Ramūną Karbauskį. Nei vienas jų apie norą dalyvauti prezidento rinkimuose nieko nekalbėjo.

Už Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, kuris yra sakęs, kad apie prezidento rinkimus negalvoja, rugpjūtį būtų balsavę 1,6 proc., o birželį – 2,2 proc. respondentų.

Savo valią kandidatuoti prezidento rinkimuose išsakiusi parlamentarė Aušra Maldeikienė rugpjūtį turėjo 1,5 proc., birželį – 1,1 proc. apklaustųjų palaikymą.

Taip pat apie kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbęs parlamentaras Naglis Puteikis rugpjūtį būtų gavęs 1,4 proc., birželį – 2,4 proc. balsų.

Eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis būtų palaikomas 0,3 proc. apklaustųjų. Jis taip pat kol kas niekur nekalbėjo apie savo norą dalyvauti šiuose rinkimuose.

Prie prezidento rinkimų starto linijos jau stojęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis rugpjūtį turėjo 0,3 proc., o birželį – 0,6 proc. reitingą.

4,6 proc. respondentų rugpjūtį ir 11,6 proc. – birželį būtų balsavę dar už kokį nors kitą kandidatą. O 13,9 proc. apklaustųjų rugpjūtį ir 23,5 proc. – birželį nebalsuotų arba nežinojo, už ką balsuoti.

Numato didžiulius pokyčius

Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas atkreipė dėmesį, kad kol kas dar nėra aiškaus galutinio kandidatų į prezidentus sąrašo, todėl rezultatai ateityje dar gali keistis.

„Didelių pokyčių kol kas nematyti. S. Skvernelio reitingas buvo šiek tiek nukritęs, bet jis atsistatė. Tai reiškia, kad tas kritimas nebuvo tvarus, o tik susijęs su kažkokia naujiena, ilgesniu laikotarpiu jo palaikymas laikosi panašiame lygyje“, – sakė I. Zokas.

Bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad netrukus reitinguose pamatysime didžiulius pokyčius.

„Matome, kad įsijungia partijos. Taip pat atsiranda tokios pavardės kaip Rolandas Paksas. Rugsėjis reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių mėnesių, ir lauksime naujų rezultatų“, – sakė V. Gaidys.

Sociologas neatmeta, kad V. Ušacko aktyvumas gali jį stumtelėti „į pirmą lygą“. Pasak jo, tai jau yra tas mėnuo, kada ir I. Šimonytei, ir V. Matijošaičiui reikia aiškiai pasakyti savo ketinimus.

„Laikas pasakyti, nes iš reitingų iškrisi kaip psichologiškai nedalyvaujantis“, – sakė V. Gaidys.

Su G. Nausėda ir S. Skverneliu, pasak sociologo, yra šiek tiek kita situacija – žmonės „de facto“ jau mąsto apie juos kaip apie kandidatus.

Įžvelgia autoriteto krizę

Politikos filosofas profesorius Alvydas Jokubaitis prezidento rinkimų fone tarp kandidatų pasigenda tų, kurie galėtų būti laikomi autoritetais.

„Demokratija rinkimais negali sukurti autoriteto. Tas, kuris yra išrinktas, vien todėl, kad jis yra išrinktas, nepasidaro autoritetu. Jeigu jis nebuvo autoritetu – net ir išrinktas jis nėra autoritetas. Kas keisčiausia, kad, jei esi autoritetas, net jei nebūtum išrinktas, gali likti autoritetu. Čia yra tokia paslaptis – arba esi autoritetas, arba ne“, – sakė A. Jokubaitis.

Filosofas šiuo metu Lietuvoje tokio autoriteto nemato. „Ir iš demokratijos tikėtis, kad rinkimai padarys autoritetu, negalime. Viskas yra atvirkščiai – rinkimai reikalauja pirma esančio autoriteto. Dabar mes rinksime neturėdami autoriteto“, – sakė A. Jokubaitis.

Filosofas dabartinėje situacijoje konstatuoja, kad „yra valdžia, o valdžia ir autoritetas nesutampa“.

„Mūsų valdžia yra be autoriteto. Bet daugybė valdžių tokių yra, ji yra kaip tam tikra išorinė galia. Ne mes vieninteliai tokie esame šiandieniniame Vakarų pasaulyje“, – konstatavo A. Jokubaitis.

Pasak jo, autoritetas yra žmogus, kurį kiti tokiu pripažįsta laisvai.

„Kartais studentai baigę mokyklą sako, kad mokykloje buvo vienas ar du mokytojai, kurie jiems buvo autoritetai“, – pateikė pavyzdį A. Jokubaitis.

Pasak jo, tai yra toks asmuo, kuris kuria permainas, o ne tas, kuris yra kuriamas permainų.

„Jis yra aktyvus, jis pasižymi savybėmis, kurių visi galime pavydėti. Valdžia yra neįsivaizduojama be autoriteto. Lietuvoje čia yra problemų daugybėje sričių. Net ir DELFI patinka griauti autoritetus. Bet ten kur bus tikras autoritetas, sunkiai jį sugriausi, nes jis veikia galingai, jam labai sunku pasipriešinti“, – sakė A. Jokubaitis.

Pasak jo, artėjančių rinkimų metu teks tiesiog atlikti „liturginį veiksmą, kadangi negalime būti be valdžios“.

„Ir išrinksime valdžią iš to, ką turime, bet didelių autoritetų aš nematau. Išrinkime tarnautojus, ką darysi“, – sakė A. Jokubaitis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pirmąją popiežiaus Pranciškaus vizito dieną – netikėtas gestas ir gausios pagyros Lietuvai (1431)

Šeštadienio vakarą baigiasi pirmoji popiežiaus Pranciškaus diena Lietuvoje. Ko gero, svarbiausiu...

Telefonai kaista: skelbiama apie didžiulį emigrantų susidomėjimą grįžti į Lietuvą (375)

Teigiama, kad tarp Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių lietuvių susidomėjimas grįžimu į...

Orai: bus šalta ir lis

Virš Skandinavijos besisukantis galingas žemo slėgio sūkurys į šalį atnešė rudenišką orą....

Darbuotojai pasipiktinę – atlyginimai vėluoja po pusmetį (77)

Pledus, baldinius ir kitokius audinius gaminančios bendrovės „Lanalita“ gamybinio padalinio...

Tokių Prezidento rinkimų Lietuva seniai nematė: Pakso referendumas dėl lito ir kiti nežinomieji (726)

Likus mažiau nei metams iki prezidento rinkimų, prie starto linijos rikiuojasi kandidatai. Nors per...

Ypatingą vaidmenį popiežiaus vizito metu atlikęs 14-metis: iš pradžių tuo nepatikėjau (256)

Nors popiežius Pranciškus jau išvyko nakčiai į Apaštališkąją nunciatūrą, tūkstančiai...

Jasikevičius po pirmos pergalės: jie bėga, griūna, nori viską daryti, bet tai yra gerai (36)

Kauno „Žalgiris“ įsirašė pirmąją pergalę naujai startavusiame „Betsafe- LKL “ sezone....

Ką tik vairuotojo pažymėjimą atgavęs Paulius Aršauskas – ir vėl policijos taikiklyje (92)

Vis dažniau žiniasklaidoje minimas ir vos prieš kelias dienas vairuotojo pažymėjimą atgavęs...

Pirmoji popiežiaus diena Lietuvoje: penkios įsimintiniausios citatos (25)

Popiežius Pranciškus šeštadienį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su valstybės vadovais,...

Ko turėtumėte atsisakyti miegamajame, jeigu norite kokybiško poilsio (7)

Miegamasis turėtų būti tikra ramybės oazė, todėl svarbu žinoti, kaip šį kambarį tinkamai...