aA
Ar reikia ir kiek reikia bendrauti su Rusija – ši metų pradžioje kilusi diskusija, panašu, vėl atsinaujino. Naujas aistras sukėlė spalio 4-5 d. Kaune vyksianti tarptautinė konferencija „20 metų po „Nidos iniciatyvos“, kurioje pakviesti dalyvauti ir Rusijos atstovai. Tačiau Rytų politikos ekspertai pažėrė kritikos ir teigia, kad tokios konferencijos yra naudingos Rusijai, be to, abejonių kelia pakviesti rusų ekspertai.
© DELFI montažas / Shutterstock

Tuo metu šios konferencijos organizatorius, buvęs ES ambasadorius Rusijoje, Vygaudas Ušackas kritiką vadina tiesiog politikavimu ir mano, kad su Rusija bendrauti būtina.

Viešai savo kritinį vertinimą organizuojamai konferencijai išsakė politologas prof. Raimundas Lopata. Jis yra įsitikinęs, kad tokios konferencijos šiuo metu apskritai negali vykti, turint omenyje dabartinį geopolitinį kontekstą. „Esmė yra ta, kad ką kalbėti su rusais, kol yra Ukrainos klausimas neišspręstas, kol yra Ukrainos okupacija? Aš manyčiau, kad dabar ne laikas“, – DELFI sakė jis.

„Ruošiamasi Lietuvoje kalbėti su Rusija iš dalies ar visiškai ignoruojant pagrindinę mūsų regiono geopolitinę problemą – Ukrainos okupaciją. Be Ukrainos dalyvavimo ir apskritai nevertinant okupacijos fakto kaip rimtos problemos. Ruošiamasi svarstyti klausimus, lyg būdami ne Europos Sąjungoje, apie ES ir Rusijos problemas, lyg tų problemų turėtų ES, o Ukrainoje vyktų nežinia koks konfliktas“, – savo tekste, publikuotame DELFI, rašė prof. R. Lopata.

Raimundas Lopata
Raimundas Lopata
© DELFI / Andrius Ufartas

Prof. R. Lopatai atrodo, kad konferencijoje naudojamas diskursas yra primestas rusų. „Rusai suinteresuoti bet kur dalyvauti. Vien buvimas (rusų – red.) yra prastas ženklas“, – sakė politologas.

Jis pripažino, kad iš pradžių buvo sutikęs prie konferencijos prisidėti, bet vėliau persigalvojo. „Aš jam (V. Ušackui – red.) sakiau, kad galimos komplikacijos ir kur čia yra didžiausias pavojus. O antras dalykas, pamatęs kvietimo tekstą, suvokiau, kad tos mano įžvalgos neveikia. Neišsprendus Ukrainos klausimo neįmanoma diskutuoti“, – įsitikinęs politologas.

M. Laurinavičius: tokios konferencijospavojingos Lietuvai

R. Lopatai iš esmės pritaria ir Vilniaus politikos analizės instituto vyr. specialistas Marius Laurinavičius, atkreipdamas dėmesį į patį konferencijos formatą ir jos dalyvių pasirinkimą. Anot jo, tokio formato konferencijos – klasikinis pavyzdys, kaip Rusija plečia savo įtakos tinklą.

„Tai, ką daro ponas Ušackas, tokio forumo organizavimas Lietuvoje – ne tik nenaudingas, bet ir pavojingas Lietuvos nacionalinių interesų ir Lietuvos nacionalinio saugumo prasme. Vėlgi, tai yra skirtingi požiūriai ir mano požiūris yra, kad visi tie dalykai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jam (V. Ušackui – red.) atrodo, kad ne“, – DELFI sakė jis.

Anot jo, panašios diskusijos yra viena iš Rusijos įtakos sklaidos priemonių, ir tokios priemonės jau seniai yra žinomos. „Yra toks Jakunino (Vladimiras Jakuninas – red.), buvusio Rusijos geležinkelių vadovo ir vieno įtakingiausių šito režimo atstovų, Civilizacijų forumas. Iš esmės formatas ir visi tikslai deklaruojami tokio forumo yra lygiai tokie patys kaip ir pono Ušacko. Bet kuriam ekspertui, kuris bent kiek apie Rusiją supranta, yra visiškai aišku, kad tas „civilizacijų dialogas“ yra skirtas būtent Rusijos įtakos sklaidai“, - sako M. Laurinavičius.

Marius Laurinavičius
Marius Laurinavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

M. Laurinavičius įsitikinęs, kad kol vyksta karas Ukrainoje, iš principo negali būti tokių diskusijų, o su agresoriais galima kalbėti apie vienintelį dalyką – apie agresijos nutraukimą.

„Mes kaip Lietuva, deja, galios prasme, nesame tie, kurie galėtume kalbėti su Kremliumi apie agresijos nutraukimą, nes tai yra galios dalykai. Mes galime kalbėtis kaip ES dalis, t.y. kartu su Briuseliu, kaip NATO dalis, bet vieni kalbėtis su Rusija apie agresijos nutraukimą mes negalime. Tam mes esame per maži, todėl bet koks dialogas šiuo metu yra tiesiog neįmanomas“, – DELFI sakė ekspertas.

Jis pabrėžė, kad minimoje konferencijoje apie Rusijos agresijos nutraukimą tiesiog neįmanoma kalbėti dar ir dėl to, nes visi į ją pakviesti rusai – režimo atstovai. Anot M. Laurinavičiaus, vienintelė sąlyga, kurią įgyvendinus bus galima kalbėtis su Rusija – agresijos nutraukimas.

Ukraina yra labai svarbi, bet labai nedidelė Rusijos vykdomos agresijos dalis. Yra variantas, kad dėl kažkokių savo strateginių ar taktinių interesų Rusija galėtų įgyvendinti Minsko susitarimus. Ir ji norėtų įgyvendinti Minsko susitarimus, pagal tai, kaip juos skaito Rusija, o ne Ukraina ir visas pasaulis. Tai toks scenarijus iš principo yra įmanomas, bet tai nereiškia, kad bus nutraukta Rusijos agresija“, – pabrėžė ekspertas, kalbėdamas apie tai, kas galėtų tapti lūžio tašku dialoge su Rusija.

V. Ušackas: tai pigus politikavimas

Konferencijos organizatorius V. Ušackas atmeta kritiką ir vadina ją politikavimu. Jis teigia, kad organizuojama diskusija yra ekspertinė – akademinė, o ne politinė ir turi visišką akademinės bendruomenės palaikymą.

„Diskusija vyksta ne politikuoti, o kalbėti apie strateginius dalykus, apie tai kas įvyko prieš 20 metų, kodėl tai įvyko, kokia yra Rusijos atsakomybė, ką turi Baltijos šalys daryti kaip atsaką į agresyvią Rusijos politiką, apie tai, kaip santykiai galėtų pakisti už 8 ar 10 metų, jeigu Rusija po Putino valdymo pasuktų bendradarbiavimo su Europa keliu. Tai yra strateginė analizė, tuo ji skiriasi nuo trumpalaikio politikavimo“, – DELFI sakė jis.

V. Ušackas nesutinka, kad šiuo metu su Rusija nėra apie ką kalbėtis. „Mes nekalbame su Rusijos politikais, mes nekviečiame prezidento Putino ar jo aukštų pareigūnų, tai yra ekspertinė diskusija apie tai, kurioje situacijoje mes esame, ir ką daryti. Kalbėsime atvirai, tiesiai, profesionaliai, pagarbiai su Rusijos ekspertais apie svarbą, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Ukrainos, kad grąžintų Krymą Ukrainai, kad laikytųsi Minsko susitarimų. Visa tai bus diskutuojama su ekspertinės bendruomenės nariais“, - teigė jis.

V. Ušackas panašiose diskusijose įžvelgė ir naudą Lietuvai. Anot jo, tokiu būdu Lietuva rodo, kad nebijo diskutuoti su ekspertais apie Rusiją.

„Lietuvai naudinga, nes mes nešame žinią, kad mes nebijome diskutuoti su ekspertais, kad mes turime suvokimą, kas darosi Vakarų ir Rytų santykiuose ir mes sukuriame platformą, kur atvykę iš Vakarų – iš Europos, iš Amerikos, taipogi iš Rusijos ekspertai gali kalbėti ekspertine, politologine kalba, o ne pigiu politikavimu“, - įsitikinęs V. Ušackas.

Nori bendrauti ir su tais, kurie kalba su Putinu

Vis dėlto, M. Laurinavičiui abejonių sukėlė kai kurie konferencijos dalyviai. Jis paminėjo dvi pavardes – Dmitrijaus Trenino ir Vladimiro Jegorovo. D. Treninas yra buvęs GRU karininkas, šiuo metu vadovaujantis „Carnegie centrui“ Maskvoje.

„Bet kas, kas domisi Rusija, puikiai žino, kad žmonės, kurie yra GRU ar FSB, ar KGB buvę karininkai, jie niekados nenustoja jais būti. Ir čia ne todėl, kad Putinas pasakė, kad buvusių nebūna. Šitie žmonės, net ir tuo pačiu metu vykdydami savo civilinę ar bet kokią kitą karjerą, jie lieka tos organizacijos mažų mažiausiai rezerve“, – sakė M. Laurinavičius.

V. Ušackas DELFI sakė, kad D. Treninas konferencijoje visgi nedalyvaus, nes turi kitų planų. Tačiau jis mano, kad D. Treninas yra vienas įdomiausių analitikų, turinčių priėjimą prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

„D. Treninas yra vienas iš šviesiausių ir, mano nuomone, vienas iš įdomiausių analitikų, kuris, aišku, turi priėjimą prie Kremliaus ir mes norime bendrauti su tais žmonėmis, kurie supranta ir kalba su Putinu, kad jie perduotų tas žinias, nemalonias, bet ekspertines žinias, politines žinutes, kurias svarbu, kad Rusijos valdžia žinotų. Svarbu perduoti, kad ir vakariečiai, ir lietuviai nebijo kalbėti su rusais, nebijo jiems perduoti nemalonią tiesą, kalbėti apie geresnius santykius ir ko reiktų, jeigu Rusija norėtų geresnių santykių“, – įsitikinęs jis.

Išgirdęs klausimą apie tai, kodėl į Lietuvą galėtų būti kviečiamas buvęs GRU karininkas, V. Ušackas teigė, kad tokia yra Rusijos realija.

„Jeigu nori suprasti, kuo Rusijos valdžia alsuoja, reikia su jais kalbėtis. Nesakau, kad su jais reikia draugauti, nesakau, kad reikia koalicijas kurti“, – sakė V. Ušackas.

Tačiau jis pabrėžė, kad bendravimas turi vykti greta su Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimu, su NATO pajėgų didinimu Baltijos valstybėse, ypatingai amerikiečių buvimu Baltijos šalyse, pasiunčiant aiškią žinią Kremliui, kad Lietuva gins savo valstybę, kad mes turime sąjungininkus, bet neturime paranojų ar fobijų, galime ir sugebame kalbėti, bendrauti ir diskutuoti tais klausimais, kur turime bendrus interesus.

Vygaudas Ušackas
Vygaudas Ušackas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Mums nėra svarbesnio, pavojingesnio, bet ir svarbesnio kaimyno saugumo prasme kaip Karaliaučiaus sritis. Svarstome ir bendraujame tais klausimais, kurie atitinka mūsų nacionalinius interesus – Karaliaučiaus sritis yra labai svarbi. Kad nebūtų grėsmė Lietuvai, kad mes suprastume jų mąstyseną, kad mes suvoktume galimas intencijas ir išvengtume nelaimingų atsitikimų. Ir nereikia gąsdinti, kad susitikimas, kuriame dalyvaus analitikai, aukšti pareigūnai, kad tai bus pavojus Lietuvai“, – sakė V. Ušackas.

Savo feisbuko paskyroje M. Laurinavičius kėlė klausimus ir dėl V. Jegorovo pakvietimo į konferenciją, ir pateikė keletą faktų iš jo politinės veiklos.

„V. Jegorovas – ne koks nors disidentas ir ne opozicionierius. Jis tebėra integrali dabartinės Kremliaus mafijos sistemos dalis (…) Jis ypač artimai susijęs su kitu buvusiu Kaliningrado gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu. Tuo pačiu, kuris išgarsėjo savo „raportu“ V. Putinui, kad Lietuvoje „be senukų ir vaikų jau nieko nebeišvysi“, o gyventojų skaičius mūsų šalyje sumažėjo iki 1,4 milijono (V. Jegorovas tuo metu buvo N. Cukanovo patarėjas – red.)(...)“, - rašė M. Laurinavičius.

V. Ušackas DELFI sakė, kad tokių faktų apie V. Jegorovą nežino ir visa ši kritika jam yra panaši į politinį užsakymą, kuriuo bandoma pakirsti konferencijos reputaciją. Savo atsakyme prof. R. Lopatai, publikuotame DELFI, jis V. Jegorovą vadina „Lietuvos europietiškumo simpatiku“.

M. Laurinavičius, paklaustas, ar šiuo metu Lietuvoje apskritai neturėtų vykti jokios diskusijos apie Rusiją, sakė taip nemanantis.

„Kalbėtis reikia su vakariečiais apie Rusiją, tiek apie jos ateitį, apie tai, kaip nuo jos gintis, apie tai kalbėtis reikia, bet kviestis į tokias diskusijas režimo, kuris kariauja šiuo metu prieš mus, atstovus, aš nematau jokių galimybių ir nematau jokios naudos Lietuvai“, – sakė M. Laurinavičius.

DELFI primena, kad „Nidos iniciatyva“ atsirado dar prieš 20 metų kaip Karaliaučiaus sričiai skirta iniciatyva. Karaliaučiaus geopolitinė padėtis ir iš ten kylančios karinės ir politinės grėsmės anuomet buvo didelė kliūtis Lietuvai stojant į ES ir NATO. „Nidos iniciatyvos“ 20-mečiui skirta konferencija vyks Kaune spalio 4-5 dienomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Jauna šeima: kaip pasiruošti susitikimui su popiežiumi (92)

Į susitikimus su rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvoje viešėsiančiu popiežiumi Pranciškumi...

Pasipiktino prabangiais modeliais su „vardiniais“ elektromobilių numeriais, bet „Regitra“ atrado kitą bėdą (92)

Prabangūs BMW, „ Audi “, „Porsche“ su elektromobiliams skirtais valstybinio numerio...

Tragišką kūdikio pagrobimo istoriją lig šiol gaubia daug paslapčių (2)

Nors įtariamasis buvo identifikuotas, teisiamas ir pripažintas kaltu, vėliau jam įvykdyta mirties...

Nuslėptas dokumentas parodė tikrąjį rusų sukčiavimo mastą: JAV trūko kantrybė

Jungtinių Tautų ekspertų grupės parengtoje ataskaitoje konstatuojama, kad Šiaurės Korėja...

Dėl telefono pateko į pinkles: paprašius grąžinti pinigus, pardavėjas pasiūlė kelionę į mišką (93)

Naują „ iPhone 7“ įsigijęs kaunietis pateko į nepavydėtiną padėtį – išvykus į...

Sovietų Sąjungos grimasos: išsigando Jono Pauliaus II – kliuvo dvasininkams (5)

Socialistinio bloko gyventojai gana džiugiai pasitiko žinią apie lenko Karolio Wojtylos tapimą...

Politologė: Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose taptų dilema Nausėdai (79)

Politologė Rima Urbonaitė , apžvelgdama svarbiausius šios savaitės Lietuvos politinius...

Jane Fonda prisipažino nekentusi plastinių operacijų, kurias buvo priversta atlikti dėl vienos priežasties

80-ies metų sulaukusi aktorė Jane Fonda tikrai gali pasigirti puikia išvaizda. Tačiau neseniai...

Išsiruošusiems susitikti su popiežiumi: apie ką būtina pagalvoti iš anksto (13)

Susitikti su popiežiumi Pranciškumi Vilniuje ir Kaune susiruošusiems žmonėms vertėtų ne tik...

Unikauskas įvardijo tris žarnynų tipus: būtina tai žinoti, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni (35)

Žarnynas – mūsų antrosios smegenys, nes jame yra per 100 mlrd. nervinių ląstelių – daugiau...