„Manau, tai priklauso nuo konkrečios situacijos konkrečioje ugdymo įstaigoje. Klausyčiau pirmiausai epidemiologų, ekspertų, nuomonės ir rekomendacijų. Labai svarbu, kad pati mokyklos bendruomenė sutartų dėl strategijos. Jeigu tikrai yra pavojus ir rizika, tuomet reikėtų pereiti prie nuotolinio ugdymo“, - sakė J. Šiugždinienė po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
Šis klausimas per susitimą su valstybės vadovu nebuvo aptarinėjamas, teigė G. Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Valstybės vadovas tikisi, kad bus išlaikytas aukštas dėmesys švietimo temai ir po Seimo rinkimų. Kaip sakė A. Bubnelis, prezidentui nekilo abejonių dėl kandidatės į ministro postą patirties aukštojo mokslo srityje, todėl per jį daugiausiai kalbėta apie ankstyvąjį ir bendrąjį ugdymą. Taip pat buvo aptarta ir universitetų bei tautinių bendruomenių švietimo klausimams.
„Sutapo prezidento ir kandidatės į ministro postą požiūriai, kad nacionalinis susitarimas yra ta galimybė, kaip žengti į priekį švietimo srityje ir gerinti rezultatus“, - sakė A. Bubnelis.
Kandidatė tiki, kad pavyks pasiekti platų susitarimą su visomis politinėmis jėgomis. Jos nuomone, tam reikėtų skirti pakankamai dėmesio diskusijoms tuo klausimu tiek su politikais, tiek su švietimo bendruomene.
Pasak G. Nausėdos atstovo spaudai, dėl daugelio dalykų kandidatės ir šalies vadovo požiūriai sutapo, tačiau prezidentas pasigedo iš jos vizijos sportui.
Kaip ir su kitais kandidatais, per susitikimą su prezidentu buvo kalbėta apie jos galimą komandą.
Ragina pereiti prie nuotolinio ugdymo
Kaip skelbė BNS, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“.
Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio mokymosi.
„Remiantis lapkričio 4 dienos Vyriausybės nutarimu lopšeliai-darželiai ir pradinės mokyklos dirba kontaktiniu būdu. Tačiau praėjus daugiau nei trims savaitėms, situacija katastrofiškai prastėja: švietimo įstaigose užsikrėtimų skaičius sparčiai didėja, serga ir mokiniai, ir mokytojai. Todėl kyla klausimas, ar verta rizikuoti mokinių, mokytojų sveikata ir tęsti darbą gyvai?“ – sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Pranešime cituojamas Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus, pats ką tik persirgęs Covid-19, sako, kad karantinas turi būti karantinas, o ne parodija.
„Turime informacijos, jog savivaldybių švietimo skyriai daro didžiulį spaudimą švietimo įstaigų administracijoms tęsti mokymą tiesiogiai ir reikalauja kuo skubiau grįžti į mokyklas. Gal Švietimo, mokslo ir sporto ministerija duoda tokius nurodymus savivaldybėms?“ – pranešime cituojamas mokytojas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę skelbė, kad šalies švietimo ir ugdymo bei aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruota per 4,4 tūkst. koronaviruso atvejų.
NVSC atstovė Daiva Razmuvienė tuomet tvirtino, kad didžiąją dalį sudaro užsikrėtusieji mokyklose ir darželiuose, iš 3,7 tūkst. atvejų ugdymo įstaigose 55 proc. sudarė moksleiviai, likusi dalis, 45 proc. – ugdymo įstaigų darbuotojai. Aukštosiose mokyklose užsikrėtusių skaičius nuo rugsėjo siekė per 600.
Šalyje lapkričio 7-ąją įvedus karantiną, mokslas, išskyrus ugdymą darželiuose bei pradines klases, vyksta nuotoliniu arba mišriu būdu. Karantinas šiuo metu pratęstas iki gruodžio 17 dienos imtinai.
Į politiką – iš akademinio pasaulio
48 metų J. Šiugždinienė – Lietuvos politinė ir visuomeninė veikėja, 2019–2020 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Į Seimą šioje kadencijoje politikė buvo išrinkta pirmą kartą, su TS–LKD partija.
J. Šiugždinienė 1994 m. baigė Kauno technologijos universitetą ir įgijo Verslo administravimo bakalauro laipsnį, vėliau įgijo Viešojo administravimo magistro laipsnį Kauno technologijos universitete, o 2008 metais jai suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.
2008–2020 m. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė. 2013–2015 m. šio fakulteto dekanė. 2015–2017 m. KTU prorektorė studijoms. 2017–2018 m. KTU laikinoji rektorė.
2019–2020 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė.
J. Šiugždinienė dirbo Jungtinių Tautų vystymo programoje, konsultavo daugelio šalių vyriausybes pertvarkant jų valstybių valdymo sistemas. Turi ir darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje patirties – vadovavo strateginio valdymo departamentui, ėjo vicekanclerės pareigas.
Yra ištekėjusi, turi du vaikus.