„Siekčiau, kad šeiminė padėtis būtų pripažinta vienu iš pagrindų, dėl kurio galima pradėti nagrinėti skundus“, – ketvirtadienį Seime sakė ji.
Pasak B. Sabatauskaitės, su diskriminacija dėl šeiminės padėties dažnai susiduria daugiavaikės šeimos, vienišos motinos ir vieniši tėvai.
Dabar įstatymas numato, kad draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pateikė B. Sabatauskaitės kandidatūrą vadovauti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
Anot jos, tai viena kompetentingiausių žmogaus teisių eksperčių Lietuvoje.
B. Sabatauskaitė savo ruožtu tvirtino, kad jeigu būtų paskirta kontroliere, imtųsi aktyvių priemonių, kad asmenys žinotų, kur ginti savo teises, kas yra diskriminacija, didintų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos žinomumą, bendradarbiautų su įvairiomis bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, profsąjungomis.
Jos teigimu, koronaviruso pandemijos metu žmonės nesinaudoja galimybe ginti savo teises.
„Asmenys nesikreipia, nes nemano, kad gali ką nors pakeisti“, – teigė ji.
Pasak kandidatės, per pirmąjį karantiną labiau nukentėjo jaunesnio amžiaus žmonės, nes dalis jų iškrito iš darbo rinkos, vėliau besitęsiant karantinui neigiamų padarinių pajuto asmenys su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nes negavo dalies paslaugų.
„Taip pat labai didelė našta teko moterims derinant darbą ir šeimą. Manau, kad reikėtų didesnio paslaugų prieinamumo šioms grupėms ir galvoti jas teikti pandeminiu metu pagal atskirų grupių poreikius“, – teigė B. Sabatauskaitė.
Ji taip pat tvirtino, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turėtų daugiau tyrimų pradėti savo iniciatyva, atlikti stebėseną ir teikti siūlymus, kaip geriau užtikrinti lygias galimybes.
„Dažniau naudočiausi galimybe atlikti padėties vertinimą ir teikti siūlymus. Pavyzdžiui, siekčiau, kad Lygių galimybių įstatymas būtų pataisytas taip, kad atsirastų aiški nuostata, jog darbo sąlygų nepritaikymas žmonėms su negalia yra diskriminacija“, – sakė kandidatė.
Ji pabrėžė, kad su diskriminacija gali susidurti bet kuris žmogus.
„Lygios galimybės reikalingos mums visiems visuose gyvenimo etapuose. Net jei manome, kad nepriklausome kuriai nors pažeidžiamai grupei, mes visi turime besikeičiantį amžių ir taip pat visi turime lytį“, – tvirtino B. Sabatauskaitė.
„Net neturėdami ekspertinių žinių galime pastebėti daugybę diskriminacijos dėl amžiaus ir lyties apraiškų. Paradoksalu, bet senėjančioje visuomenėje asmenys pradedami išstumti iš darbo rinkos nuo 45 metų“, – sakė ji.
B. Sabatauskaitė yra tarptautinės teisės magistrė, šį laipsnį ji įgijo Mykolo Romerio universitete, taip pat yra Europos nediskriminavimo teisės ekspertų tinklo narė-ekspertė.
Lietuvos žmogaus teisių centre ji dirba nuo 2010 metų, nuo 2013 metų jam vadovauja.
B. Sabatauskaitė rengia tyrimus bei pozicijas, teikia pastabas teisės aktams dėl smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu, neapykantos nusikaltimų, nediskriminavimo teisės, tarptautinių teisės aktų nuostatų perkėlimo ar teismų sprendimų įgyvendinimo.
Jos tėvas Julius Sabatauskas yra Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys.
Dabartinės lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės kadencija baigėsi dar pernai birželį.
Lygių galimybių kontrolierių Seimo pirmininko teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas.