„Komitete buvo vienas iš kompetetingiausių žmonių, profesionaliai užduodavo klausimus, posėdžiuose dalyvaudavo pasiruošęs“, – BNS sakė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
„Konkretus žmogus, orientuotas į rezultatą. (...) Džiaugiuosi, kad tokie žmonės ateina į valdžią“, – teigė advokatas Darius Raulušaitis, su D.Petrošiumi susidūręs dirbdamas generalinio prokuroro pavaduotoju.
Įspėjo dėl slaptų pažymų
Į politiką D.Petrošius atėjo maždaug prieš penkerius metus, 2011 metais buvo išrinktas į Tauragės savivaldybės tarybą, o po metų tapo Seimo nariu. Prieš tai jis užsiėmė akademine veikla, verslu.
Praėjusios kadencijos Seime D.Petrošius vadovavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Pasak D.Raulušaičio, tai pirmas šios komisijos pirmininkas, kuris pradėjo rinkti duomenis apie Lietuvoje atliekamus kriminalinės žvalgybos mastus.
„Jam dirbant Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje, šios paskirtis buvo užtikrinti, kad žmogaus teisės nebūtų pažeidžiamos vykdant kriminalinę žvalgybą. Kiek man yra tekę susidurti, D.Petrošius gana puikiai tvarkėsi su tais dalykais. Jam vadovaujant komisijai kriminalinės žvalgybos subjektai, tai yra tos institucijos, kurios vykdo kriminalinę žvalgybą, ėmė teikti parlamentinei komisijai statistinę apibendrintą informaciją apie žvalgybos apimtis, kiek ten žmonių klausomasi, kitos priemonės vykdomos. Man atrodo, kad jis visai nemažai nuveikęs šioje srityje“, – BNS sakė D.Raulušaitis.
Pasak A.Paulausko, jis su D.Petrošiumi parengė ne vieną teisės akto projektą, kartu yra pirmininkavę laikinajai Seimo komisijai ir neteko suabejoti jo kompetencija.
Seime ir visuomenėje verdant ginčams dėl slaptų pažymų naudojimo, D.Petrošius ne kartą yra pabrėžęs jų daromą žalą.
„Pritariu pozicijai, kad kriminalinės žvalgybos gautą informaciją negalima viešinti, net jei yra informacija apie nusikalstamą veiką. Paviešinimas, pirmiausia, pakenks tyrimui. Žvalgybinė informacija – ne karšta bulvė, kurią būtina kuo greičiau švystelti kaimynui, oponentui arba sensacijos laukiančiai žiniasklaidai“, – yra sakęs politikas.
Anot jo, tik patikrinta ir patikima kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu parengta įslaptinta informacija apie asmens atžvilgiu atliekamus tyrimus dėl rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, turėtų būti teikiama į pareigas skiriančiam asmeniui.
„Žvalgybinė informacija įsuka valstybę į užburtą sąmokslo teorijų ratą“, – tvirtino D.Petrošius.
Operatyvinę arba kriminalinės žvalgybos veiklą jis yra nagrinėjęs ir savo teisės mokslo daktaro disertacijoje.
Šviniaus šešėlis
Tokios informacijos padarinius kandidatui į teisingumo ministrus teko patirti asmeniškai.
Lietuvos socialdemokratų partijai įvardijus D.Petrošių kaip siūlomą kandidatą į teisingumo ministrus Seimo narys Povilas Urbšys pareiškė, kad D.Petrošiaus šeima gali būti susijusi su prieštaringai vertinamu tauragiškiu verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius.
P.Urbšys teigė, kad prieš kelerius metus po Šviniaus ir tuometinio Tauragės vicemero konflikto pastarasis sulaukė grasinimų, jog po savaitės nebeliks šiame poste – išties po savaitės pasikeitė dauguma, o tą vicemerą pakeitė D.Petrošius tėvas Pranas Petrošius.
„2009 metais buvo taikomas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, ir ten buvo apibrėžti asmenys, su kuriais jis (Švinius) negali susitikinėti, tarp tų asmenų buvo ir Prano Petrošiaus pavardė. Apygardos teisme pavyko sumažinti tą sąrašą, bet pats faktas, kad pareigūnai, dirbantys su organizuotu nusikalstamumu įrašė tą pavardę, yra iškalbingas“, – BNS tvirtino P.Urbšys.
Šias kalbas D.Petrošius pavadino kliedesiais.
Jis sakė žinojęs, kad prieš jį bus pradėta „informacinė ataka“, todėl iš pradžių tai buvo viena iš priežasčių atsisakyti ministro portfelio.
Kita vertus, jis teigė, kad dabar būsiąs patikrintas specialiųjų tarnybų ir įtarimai bus išsklaidyti visiems laikams.
Į Seimą – su mėlyne paaky
D.Petrošius prisipažino pirmojo siūlymo kandidatuoti į ministrus atsisakęs dėl šeimos. Jį pažįstantys žmonės, kalbėdami apie šį politiką, būtinai pamini, kad tai šeimos žmogus.
Su žmona Jūrate penktokę dukrą auginantis politikas BNS sakė, kad ministro pareigos kardinaliai pakeis šeimos gyvenimą. Ji iš Tauragės turės kraustytis į Vilnių.
„Kai būni Seimo narys, ypač vienmandatininkas, daug laiko praleidi Tauragėje, dažnai mataisi su šeima. Ministro darbo geografija skiriasi. Tai nėra lengvas sprendimas. Be to, šeimai taip pat reikia atlaikyti tą purvą, kuris yra metamas“, – sakė D.Petrošius.
Jis Tauragėje paliks ir turimą verslą. Nors politikas deklaruoja turįs trijų įmonių akcijų, jo teigimu, dirbanti tėra viena, dviejų bendrovių veikla sustabdyta. D.Petrošiaus teigimu, ji užsiima patalpų nuoma.
Kandidatas į teisingumo ministrus nurodo mėgstantis sportuoti, medžiojantis. Į Seimą jis yra atėjęs su mėlyne paaky.
„Mėlynę gavau per pačią saugiausią sporto šaką – krepšinį. Dvi traumas esu turėjęs ir abi per krepšinį“, – prisiminė jis.
D.Petrošių domina senoviniai automobiliai, yra įsigijęs 1973 metų gamybos „Mercedes“.
„Keturračiai motociklai dar domina, turiu pažymėjimą, – pomėgius vardija politikas. – Viskas yra įdomu šiame pasaulyje, tik reikia rasti tam laiko.“
Labiausiai pokyčių reikia Kalėjimų departamentui
Jeigu bus paskirtas teisingumo ministras D.Petrošius revoliucijų nežada.
Pasak jo, reikės baigti pradėtą teismų reformą, kai jungiami mažesnieji apylinkių teismai.
Kandidatas svarstė, kad jam gali tekti kurti tarėjų institutą teismuose, jeigu Seimas dėl to priims sprendimą. Anot jo, Teisingumo ministerija negalės likti nuošaly ir pertvarkant rinkimų sistemą.
„Tačiau manau, kad pagrindiniai iššūkiai bus susiję su Kalėjimų departamentu. Sistema sena, infrastruktūra sena, ir čia yra pagrindiniai iššūkiai“, – BNS sakė D.Petrošius.
Jis pabrėžė, kad būtina didinti šio sektoriaus pareigūnų uždarbį, dabar jis vienas mažiausių šalyje.
Tarp galimų darbų kandidatas į ministrus nurodė ir būtinybę sutvarkyti įvairias elektronines duomenų bazes.