aA
Šeši pretendentai tapti kandidatais į prezidentus Kaune susitiko debatuose vidaus politikos temomis.
Kandidatų į Lietuvos prezidentus debatai
© DELFI / Rafael Achmedov

Vytauto Didžiojo universiteto ir Akademinių politologų klubo rengiamuose Lietuvos prezidento debatuose vidaus politikos temomis dalyvauja Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Ingrida Šimonytė ir Naglis Puteikis, Europos Parlamento narys Petras Austrevicius, buvęs SEB banko prezidento patarėjas bei vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų bei iniciatyvinės grupės narių Arvydas Juozaitis.

Pirmasis klausimas buvo susijęs su tuo, kaip kandidatai siūlytų vengti gali ekonomikos augimo sulėtėjimo.

P. Auštrevičius nebuvo linkęs juodomis spalvomis piešti Lietuvos ekonomikos ateitį. Jo vertinimu, ekonomikos norint išvengti ekonomikos augimo nuosmukio.

Jis pažymėjo, kad svarbi yra eksporto rinkų paieška. „Nereikia koncentruotis į vieną rinką“, – sakė P. Auštrevičius atkreipdamas dėmesį, kad Lietuva jau yra išmokusi pamokas.

Jis taip pat minėjo, kad yra svarbu išlaikyti vidaus perkamąją galią ir spręsti demografinius iššūkius.

A. Juozaitis akcentavo, kad svarbu stabdyti emigraciją ir sutvarkyti švietimą.

Pasak jo, taip pat svarbu „priimti įstatymą socialaus verslo įstatymą, kuris leistų kitaip organizuoti ūkį“.

A. Maldeikienė akcentavo ne pačią ekonomikos augimo problemą, o tai, kaip ir yra padalinamos pajamos. Ji akcentavo viešojo sektoriaus svarbą.

„Jei nesubalansuotai dalinsime augimą, tai turėsime dar didesnę populizmo krizę“, – sakė A. Maldeikienė.

I. Šimonytės nuomone, yra klaidinga diskutuoti apie kokį nors vieną skaičių.

„Reikia žiūrėti į ilgalaikes ekonomikos problemas“, – teigė kandidatė akcentuodama, kad svarbu mąstyti apie tai, kaip užtikrinti ilgalaikį augimą ir išvengti vidutinių pajamų spąstų.

N. Puteikis į klausimą apie ekonomikos augimą atsakė kalbėjimu apie tai, kad „Lietuva užsiima vaikų eksportu į Naująją Zelandiją“ ir
„Lietuvos tėvams nesudaromos sąlygos įsivaikinti našlaičių“.

G. Nausėda mano, kad Lietuva negali paveikti globalių procesų.

„Pasauliui, jei bus lemta įeiti į recesijos stadiją, tai ji ir įeis,
Lietuva gali pasirengti“, – sakė G. Nausėda, kalbėdamas apie tai, kad svarbu atlikti struktūrines reformas ir sukaupti rezervų.

Dėl 2,5 proc. BVP skyrimo gynybai nuomonės išsiskyrė

Kandidatų nuomonės dėl partijų sustarimo iki 2030 metų šalies gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.

G. Nausėda savo kalboje minėjo Donaldo Trumpo retoriką, kuri, pasak jo, rodo, kad JAV ilgainiui Europoje vaidins vis mažesnį vaidmenį. ES ir Lietuva, pasak jo, turi rimtai žiūrėti į gynybinių pajėgų stiprinimą.

N. Puteikis nepritarė 2,5 proc. skyrimui gynybai, ir sakė, kad pirma reikia susitarti dėl tokių socialinių klausimų kaip pensijos. Tačiau jis teigė esąs už NATO bei palaikė tai, kad Lenkijoje atsirastų JAV karių bazė.

I. Šimonytė akcentavo, kad reikėtų nepriešinti gynybos finansavimo ir kitų sričių. Pasak jos, svarbu išklausyti pačios kariuomenės poreikių.

A. Juozaitis nemano, kad Amerika nusisuks nuo Europos, o dėl lėšų gynybai, pasak jo, turėtų spręsti Valstybės gynimo taryba.

A. Maldeikienė kalbėjo, kad pasikeitusiame pasaulyje, kur Kinija tapo viena ginkluotų valstybių, JAV dalyvavimas Ramiajame vandenyje, ypač Pietų Kinijos jūroje reiškia, kad amerikiečiai (...) turės ten skirti daugiau dėmesio.

P. Auštrevičius priminė, kad iki 2014 m. Lietuva neskyrė gynybai 0,9 proc. punkto. Jo vertinimu, tai buvo ėjimas į prarają. Tačiau, pasak jo, reikia investuoti ne tik į krašto apsaugos reikalus, bet ir į pilietiškumą, kultūrą.

Pasisakė dėl visuotinio šaukimo

Kandidatai išsakė savo poziciją į klausimą dėl visuotinio karinio šaukimo ir moterų šaukimo privalomai karinei tarnybai.

P. Autrevičius mano, kad šiuo metu mes nesame pasiruošę visuotiniam šaukimui – nei biudžetine, nei infrastruktūrine prasme. Jo nuomone, su dabartiniais resursais reikėtų vystyti aktyvųjį rezervą.

„Tie jaunuoliai ir jaunuolės, aš neišskirčiau per daug lyčių, kadangi esame bendrapiliečiai, ir mūsų atsakomybė prieš šitos valstybės ateitį yra vienoda. (…) Todėl aš manau, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti tų jaunuolių, kurie nepakliūna į šaukimą, apmokymui“, – sakė kandidatas, akcentuodamas savanoriškų organizacijų svarbą šitam uždaviniui.

A. Juozaičio nuomone, finansinių pajėgumų pakanka ir šauktinius galima atnaujinti. „Moteris reikėtų apsaugo nuo šitos pareigos, yra pakankamai vyrų Lietuvoje, ypač turint galvoje demografinę padėtį“, – sakė kandidatas sutikdamas su tuo, kad ypatingą vaidmenį galėtų atlikti nevyriausybininkai.

Jis pasisako ir už karinį apmokymą vyresnėse klasėse.

A. Maldeikienės manymu, „šitame pasaulyje, kuris yra labai nestabilus, ir kupinas didelių įtampų, reikėtų stiprinti šitą lauką“.

„Aš pritariu, kad esama mūsų biudžeto struktūra (…) mums to padaryti labai paprastai neleidžia. Aš norėčiau šauktinių kariuomenės, bet sunkiai įsivaizduoju, kaip ją artimiausiu metu reikėtų padaryti“, – sakė kandidatė, kurios nuomone šį klausimą reikėtų planuoti.

G. Nausėdos nuomone, Lietuva pamažu artės prie visuotinio šaukimo sistemos, kadangi pamažu didiname gynybos išlaidas.

„Manau, kad sutvarkę infrastruktūrą, pasirengę šitam, mes privalome tai padaryti, nes pasaulis yra neramus. (…) Bet kartu nereikėtų pamiršti, kad egzistuoja daug kitų problemų, kurios taip pat yra spręstinos. Aš atkreipčiau dėmesį į profesionaliosios kariuomenės, finansinio aprūpinimo, socialinės saugos, karių teisių problemas“, – sakė kandidatas.

N. Puteikis pritarė visuotiniam šaukimui, taip pat ir moterų.

„Jeigu pažiūrėtumėte įdėmiau į karinę tarnybą, suvoktumėte, kad tai yra valstybės suorganizuotos darbo vietos. Jaunuoliai dirba, jie gauna už tai algą, draudimą, (…) tai yra jaunimo nedarbo ir migracijos mažinimo instrumentas“, – kalbėjo kandidatas.

O merginos, pasak jo, turėtų to nebijoti, nes karas vis labiau persikelia į kibernetinę erdvę.

Komentuodama klausimą apie merginas, ji teigė, kad jeigu jai šiandien būtų 18 m., ji manytų, kad yra didelė garbė, jeigu ją tėvynė pašauktų atlikti privalomąją karinę tarnybą.

„Kuo daugiau žmonių Lietuvoje bus parengtų ginti tėvynę, tuo mums visiems bus geriau ir saugiau. Dėl to, kaip ir numatyta partijų susitarime, diskutuoti apie visuotinį šaukimą mums neišvengiamai teks“, – sakė I. Šimonytė akcentuodama, kad prieš tai reikia išspręsti infrastruktūros, su didesniu šauktiniu skaičiumi pasirengusių dirbti profesionalų klausimą.

Smurtas prieš vaikus: akcentavo skirtus aspektus

Ne visi kandidatai buvo linkę palaikyti įstatymo projektą, kuris draudžia bet kokias smurto apraiškas prieš vaikus.

G. Nausėdos nuomone, Lietuva yra pribrendusi civilizuotų valstybių taikomam modeliui, tačiau „mes neskiriame pakankamai lėšų, kad įstatymai būtų įgyvendinami efektyviai“.

„Vaikas yra lygiai toks pats visuomenės narys su savo teisėmis. Jei negalima suaugusiajam suduoti per veidą ar sukelti skausmą, negalima ir vaikui“, - sakė kandidatas.

N. Puteikis mano, kad su dabartiniu įstatymu Seimas nuskubėjo ir pridarė klaidų. Jis palaiko M. Puidoko įstatymo pataisas.

I. Šimonytės nuomone diskusija apie tai, ar galimas smurtas prieš vaikus yra beprasmė.

„Nėra proporcingo smurto, ir kad valstybė tai deklaravo yra labai svarbu“, - sakė kandidatė.

Ji pasigedo instrumentų įstatymui įgyvendinti. Čia, pasak kandidatės, nueita minimaliu keliu.

A. Maldeikienė pažymėjo, kad „joks sveiko žmogus vaiko nemuša, jau nekalbant apie tai, jei žmogus turi pretenzijų būti kultūringu“. Tačiau ji teigė nebalsavusi už Vaiko teisių pagrindų įstatymą, nes jo įgyvendinimui nebuvo tinkamai pasiruošta.

Debatų centre – švietimo klausimas

Kandidatai taip pat diskutavo apie tai, kaip reikėtų reformuoti švietimo sistemą, atsižvelgiant į demografinius iššūkius.

P. Auštrevičiaus teigimu, Lietuvai reikia švietimo sistemos, kuri ugdytų talentus. Jo nuomone, pinigai nėra svarbiausia šios sistemos bėda. „Mes, kaip valstybė, išleidžiame daugiau kaip ES vidurkis. Jeigu išleidžiami pinigai nesukuria to produkto, kurio mes tikimės, reiškia, sistema neveikia teisingai“, – kalbėjo kandidatas.

Vidutiniame ugdyme jis akcentavo ugdymo turinio parengimo klausimus. Kandidatas išreiškė viltį, kad naujasis šios srities ministras bus asmenybė, ir bus vienas trijų pagrindinių Vyriausybės narių.

A. Juozaičio nuomone, švietimo ministras turi būti atskaitingas prezidentui ir deleguojamas jo švietimo tarybos. Pasak jo, sistema susiduria su problemomis, nes į mokyklą pradėta žiūrėti kaip į eksperimentų lauką. Kandidato nuomone, kalbant apie mokyklas savivaldybių balsas turėtų lemti daugiau nei ministro.

A. Maldeikienei nepatinka, kad švietimo sistemos klausimai siejami su demografija, nes toks klausimo formulavimas savaime sukelia įtampas. Tarp didžiausių švietimo problemų ji įvardijo ugdymo turinį.

„Mokykla turi mokyti mąstyti. Kad ji mokytų mąstyti, svarbiausia detalė yra ne pati mokykla, o ikimokyklinis ugdymas. Mes turime atkreipti dėmesį, kad mūsų vaikams, visų pirma, tie, kurie gyvena socialinėje atskirtyje, ikimokyklinis ugdymas yra nepasiekiamas. Kai septynerių metų vaikas iš socialinės atskirties ateina į mokyklą, ten, žinokit, nėra ką labai ugdyti“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

Mokytojų problema, pasak jos, yra ta, kad jis yra perkrautas darbais nematant pagrindinio darbo. „Jo pagrindinis darbas yra (…) mokytis. Kai tu mokaisi, tu gali mokyti. Apie tai išvis nekalbama“, – sakė A. Maldeikienė.

G. Nausėda taip pat siūlė nesislėpti už demografijos. Jis svarstė, ar negalima sėkmingo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kur mokosi daug užsieniečių, pavyzdžio išplėsti į kitus universitetus. Pasak jo, valstybė turėtų nepamiršti ne tik švietimo, bet ir mokslo.

„Mokslas yra tai, ką mes galime dėstyti, ir kuo galime būti išskirtiniais“, – kalbėjo G. Nausėda ragindamas nustoti jungti skirtingų kultūrų universitetus.

N. Puteikis mano, kad Lietuvos valstybė turėtų sukti tuo keliu kaip Norvegija, kur esą valstybė aprūpina visomis vaikui mokykloje reikalingomis priemonėmis. Jis taip pat savo vizijoje kalbėjo apie mokytoją, kuris uždirba normalią algą. Paskutinę ministrę jis pavadino gėda valstybei.

I. Šimonytės teigimu, Lietuva švietimo finansavimo statistikoje ES kontekste atrodo neblogai dėl ES paramos, kas sukuria vaizdą esą yra ten tų pinigų, tik nevykėliai ministrai nesutvarko problemų.

„Galima įvairiai spręsti demografinės problemos iššūkį – turėti vieną labai gerą mokyklą Vilniuje, vežioti ten vaikus, ir liepti gyventi bendrabutyje, arba turėti mokyklų arčiau vaikų, ir sutikti už tai mokėti. Pasirinkimo kaina čia yra pagrindinis klausimas“, – sakė kandidatė.

Jai atrodo svarbiausia šioje vietoje spręsti klausimą, kaip užtikrinti visiems vaikams vienodo standarto išsilavinimą.

Rinkimai į prezidentus vyks gegužės 12 dieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dakaro aidas: Vanago šuolis nosimi į žemę ir Gelažninko smėlyje pamestas motociklas (52)

Šių metų Dakaras Lietuvai ypač sėkmingas – parvežti net du rekordai: 24 vieta galutinėje...

Prezidentinę kampaniją Skvernelis pradeda labai rizikuodamas (1254)

Prezidentinę kampaniją Saulius Skvernelis pradeda reitingų duobėje, pirmą kartą jo karjeroje...

Buvę Motiejūno bendraklubiai mato jo dominavimą Kinijoje: D-Mo vieta – NBA lygoje specialiai DELFI iš Londono (29)

Praėjusią savaitę Donatas Motiejūnas sužaidė rezultatyviausias rungtynes savo karjeroje....

Ekspertai įvertino, kas toliau laukia prezidentinėse varžytuvėse (95)

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad kandidatuos prezidento rinkimuose....

Istorinis Dončičiaus vakaras neatnešė sėkmės „Mavericks“ klubui slovėno trigubas dublis (3)

18 taškų, 11 atkovotų kamuolių ir 10 rezultatyvių perdavimų – tokie skaičiai puošia NBA...

Jūsų nusižengimus matys visi – VMI skelbia, kas atsidurs „gėdos lentoje“ (62)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) pradėjo fiksuoti gyventojų ir įmonių nusižengimus....

Artinasi stingdančio šalčio banga: sinoptikai perspėja iš anksto – viena diena bus ypač nemaloni (12)

Pirmadienio naktį jau kai kur pažnaibys rimtesnis šaltukas. Neigiama temperatūra išliks ir...

Sulaikytas nužudyto Gdansko mero apsaugos vadas (40)

Labdaros renginio , per kurį nužudytas Gdansko meras Pawlas Adamowiczius , apsaugos vadas...

Mačiulis sudalyvavo 10 metų iššūkyje: pažiūrėkite į Lietuvos skaičius (304)

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusį 10 metų pokyčių iššūkį įgyvendino ir ekonomistas...

Pirkėjai nusigręžia nuo daug žadėjusio rajono: koją kiša vienas „bet“ (188)

Vilniaus šiaurinėje dalyje įsikūręs Santariškių mikrorajonas išsisikiria ne tik kaip medicinos...