aA
Policijos statistika rodo, jog gatvėse sumontuotos kameros užfiksuoja vis daugiau nusikaltimų bei pažeidimų, padeda demaskuoti vis daugiau įstatymų laužytojų ir mažina nusikalstamumą. Tačiau žmogaus teisių gynėjai skundžiasi, kad tokių kamerų naudojimas iki šiol teisiškai nereglamentuotas, ir kalba apie galimai nepagrįstą kišimąsi į asmens privatumą.
Apsauga, vaizdo kamera
© DELFI
Kameroms kasmet – po 2 mln. litų

Vilniuje vaizdo kameros pasirodė 2002 metais. Iš pradžių nesaugiausiose, avaringiausiose ir turistų labiausiai lankomose senamiesčio vietose jų buvo sumontuota beveik trys dešimtys. Dabar įvairiose miesto vietose veikia 96 kameros, taip pat yra sumontuota 16 kamerų muliažų.

Daugiausia kamerų yra senamiestyje – Katedros ir Rotušės aikštėse, Pilies, Vokiečių, Aušros Vartų gatvėse, Gedimino prospekte, kai kurių gatvių sankirtose, taip pat prie geležinkelio ir autobusų stočių, Kirtimuose įsikūrusiame romų tabore, kai kuriose požeminėse perėjose.

Pernai Vilniaus miesto taryba patvirtino programą, pagal kurią saugumui ir viešajai tvarkai sostinėje užtikrinti artimiausius dešimt metų numatoma plėsti vaizdo stebėjimo kamerų tinklą. Šiai programai įgyvendinti kasmet žadama skirti daugiau kaip 2 mln. litų.

Vaizdo kameras įrengė ir jas dešimt metų eksploatuos konkursą laimėjusi bendrovė „Fima“. Savivaldybė iš šios bendrovės perka tik vaizdo transliavimo paslaugą, kitaip tariant – patį vaizdą. Kamerų priežiūra, taisymas, keitimas, kabelių tiesimas ir kiti reikalingi darbai yra „Fimos” rūpestis.

Kaip DELFI sakė savivaldybės Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintaras Tamošiūnas, didžiausias kamerų efektas buvo stebimas pirmaisiais-antraisiais metais. Teigiama, kad tuomet nusikalstamumas ir viešosios tvarkos pažeidimų skaičius stebimose vietose sumažėjo maždaug 40 proc.

Anot G. Tamošiūno, pareigūnai pastebėjo tendenciją, kad nusikaltimų padaugėjo tuose rajonuose, kurie ribojasi su stebimomis teritorijomis – esą įstatymo pažeidėjai “išsikraustė” iš gatvių, kur sumontuotos kameros.

“Manau, kad nusikaltėliai apsižiūri, ar yra kamerų. Žinoma, priklauso nuo to, kokie piktadariai. Jei girtas chuliganas įsivelia į muštynes, tikrai nesidairys, bet tas, kuris planuoja atimti rankinę ar pavogti automobilį, pasirenka tokią vietą, kur policininkams nepatogu atvažiuoti, tokį paros metą, kai jų budi mažiausiai, vietą, iš kur lengviau pabėgti”, - kalbėjo pašnekovas.

Užfiksuojamų nusikaltimų daugėja

Prevencinį vaizdo kamerų poveikį pabrėžė ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio viršininkas Rolandas Šepetys. “Nors visko būna. Kartais matome, kaip žmogus, jau ne kartą įkliuvęs ir žinantis, kad, pavyzdžiui, stotys yra stebimos, kiša ranką į svetimą kišenę ir ieško mobiliojo telefono”, - pasakojo pareigūnas.

Sostinės policijos duomenimis, dažniausiai vaizdo stebėjimo kameromis nustatomi Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir eismo įvykiai, alkoholio gėrimas viešose vietose, gulintys neblaivūs asmenys, viešosios tvarkos pažeidimai. Be to, kameros padeda užfiksuoti nelegalią prekybą gatvėje, vagystes, prekybą narkotikais ar vartojimą, pastebėti ieškomus asmenis.

Pernai daugiausia nusikaltimų užfiksuota vasaros mėnesiais, mažiausiai – rudenį. Šiemet – priešingai, daugiausia nusikaltimų kameros užfiksavo metų pradžioje.

Per 2005 metus vaizdo stebėjimo kameros Vilniuje užfiksavo 1 819 teisės pažeidimų ir padėjo išaiškinti bei sulaikyti 2 472 pažeidėjus. 2006-aisiais šie skaičiai buvo atitinkamai 2 572 ir 3 130. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį buvo užfiksuoti 1 638 teisės pažeidimai ir išaiškinti bei sulaikyti 1 968 pažeidėjai.

Štai pernai vaizdo kamera Vilniuje užfiksavo avariją, kurioje buvo sužaloti du žmonės. Tuo tarpu Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje kameros yra užfiksavusios televizorių besinešantį vagį.

Anot R. Šepečio, padedant kameroms dalis pažeidėjų sugaunami iš karto įvykio vietoje. Tokiu būdu, pavyzdžiui, pernai buvo sugauti visi 12 kriminalinius nusikaltimus padarę žmonės. Kiti sulaikytieji buvo administracinės teisės pažeidėjai.

G. Tamošiūno teigimu, vaizdo kameros padeda demaskuoti ir rimtesnius nusikaltėlius. Antai remdamiesi tabore sumontuotų kamerų užfiksuotu vaizdu pernai policininkai sulaikė grupę narkotikų platintojų.

Monitorius vienu metu stebi du žmonės

“Neišaiškindama nusikaltimų, policija mėgsta teikti pasiūlymus, kad reikia plėsti kamerų tinklą. Bet kamerų nėra mažai. Dabar daugiau dėmesio skiriame tam, kad kamerų darbas taptų efektyvesnis, kad jos nebūtų montuojamos bet kur ir bet kiek”, - kalbėjo savivaldybės atstovas.

Ištisą parą dirbančiomis vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdai perduodami į centrinį valdymo pultą Vyriausiajame policijos komisariate (vėliau toks centras atsiras ir 2-ajame policijos komisariate Algirdo gatvėje). Prie monitorių dabar dirba devyni judėjimo negalią turintys žmonės, nors etatų yra 15. Vienu metu monitorius stebi du žmones.

DELFI pašnekovai tikino, kad žmonių monitoriams stebėti nėra per mažai – jų skaičius esą turi atitikti esamų kamerų skaičių. Be to, speciali programa esą leidžia apskaičiuoti, kurioje vietoje ir kuriuo metu gali padidėti nusikalstamumas, todėl žinoma, kurioms kameroms reikia skirti daugiau dėmesio.

Tačiau G. Tamošiūnas pripažino, jog būta atvejų, kai tam tikroje vietoje buvo įvykdyta vagystė, o netoliese sumontuota kamera buvo nusukta į kitą pusę.

Londone sumontuotos vaizdo kameros prieš porą metų padėjo išaiškinti asmenis, surengusius keletą sprogimų metro ir autobuse. Paklaustas, ar Lietuvoje kameros padėjo atskleisti didelį nusikaltimą, R. Šepetys pabrėžė, jog Didžiojoje Britanijoje yra kur kas daugiau vaizdo kamerų: “Ten kone viskas stebima. Ar to reikėtų pas mus? Tinklo plėtra pareikalautų didžiulių investicijų, naujų darbuotojų. Gal nebent tolimoje ateityje”.

Pasigenda teisinio reguliavimo

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus tvirtinimu, vaizdo kamerų montavimas viešose vietose yra teisių pažeidimas. Taip jis įvertino kamerų tinklo plėtimą Lietuvoje. “Tai yra kišimasis į privatų gyvenimą. Kameroms montuoti nepažeidžiant žmogaus teisių reikia tam tikrų sąlygų. Mūsų požiūriu, Lietuvoje jų nebūtinai laikomasi”, - DELFI sakė instituto vadovas.

Visų pirma, kaip pažymėjo H. Mickevičius, mūsų šalyje nėra reikiamos teisinės bazės: “Bet koks privatumo ribojimas turi būti sankcionuojamas įstatymu. Galima turi būti tai, kas leidžiama įstatymo, o ne galima viskas, kas nedraudžiama. Reikia aiškiai apibrėžti, kokiose vietose galima montuoti kameras, kokiais tikslais, kur saugoma nufilmuota medžiaga, kaip naikinama. Nieko to Lietuvoje nėra”.

Žmogaus teisių specialisto teigimu, taip pat neaiškus vaizdo kamerų naudojimo efektyvumas, ar būtent jos sumažina nusikalstamumą. Skelbiamą statistiką jis pavadino tyrimais neparemta vienpuse propaganda.

“Kamerų naudojimas turi turėti teisėtą tikslą. Valdžia nesunkiai įrodytų, kad būtent taip ir yra. Tačiau priemonė turi būti proporcinga siekiamam tikslui. Jei sakome, kad kameromis kovojame su nusikalstamumu, valdžia turi įrodyti, kad tai tikrai padeda”, - DELFI kalbėjo H. Mickevičius.

Anot jo, kamerų naudojimą būtina kruopščiai reglamentuoti, nes dabartinės technologijos suteikia neribotų galimybių. Esą galima visoms kameroms nurodyti sekti tam tikrą asmenį, vaizdą priartinti taip, kad būtų matyti mobiliuoju telefonu rašoma žinutė arba kas vyksta mašinos salone.

Be to, esą neaišku, kaip turi būti dedama ir naikinama nufilmuota medžiaga, kaip žmonės galėtų apginti savo privatumą, jei jaustųsi, kad jis pažeidžiamas.

H. Mickevičius taip pat pažymėjo, kad visose vietose, kur yra sumontuotos kameros, turi būti įspėjama apie žmonių filmavimą.

“Kameros šiandien greičiausiai būtinybė, bet viską reikia daryti civilizuotai, kad visiems viskas būtų aišku ir nebūtų piktnaudžiaujama. Kol kas tokių galimybių yra”, - sakė instituto vadovas.

Įspėjimus dar tik žada kabinti

Kaip DELFI sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyr. specialistė Raminta Sinkevičiūtė, skundai dėl vaizdo stebėjimo gatvėse nėra dažni. Šiemet buvo gautas vos vienas skundas dėl kameros, kuri, siekiant apsaugoti vartus, buvo sumontuota kieme. Po kurio laiko filmavimas buvo nutrauktas, todėl inspekcija jokių sankcijų nesiėmė.

Pernai buvo skelbiama, jog atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus gatvėse, kur įrengtos kameros, sausį atsiras lentelės, informuojančios apie filmavimą. Tačiau tokių lentelių nėra iki šiol.

Anot G. Tamošiūno, kad mieste filmuojama, įspėja prie miesto ribos pastatyti ženklai. Jie kartu informuoja ir apie stacionarius radarus. Lenteles gatvių, kur filmuojama, pradžioje ir pabaigoje dar tik žadama pakabinti.

Tuo tarpu R. Šepetys informavo, kad vaizdo kamerų įrašai saugomi tik keturiolika parų, vėliau jie automatiškai ištrinami. Jis patikino, kad jokie dėmesį patraukę nufilmuoti kadrai negali būti siuntinėjami internetu.

“Tikrai taip nėra. Aš pats esu atsakingas už įrašų apsaugą. Yra specialus įsakymas, kaip elgtis su įrašais. Jei kas nors panašaus atsitiktų, mūsų lauktų ilgi patikrinimai”, - kalbėjo pareigūnas.

Londone kameros padėjo demaskuoti teroristus

Kelios dešimtys kamerų sumontuota Kaune, daugiausia – Laisvės alėjoje ir avaringose sankryžose.

Vaizdo kameros ilgainiui turėtų atsirasti ir Klaipėdoje. Žadama kitąmet uostamiesčio gatvėse įrengti 57 stebėjimo kameras. Policijoje bus įkurtos dvi darbo vietos stebėti kamerų fiksuojamus vaizdus. Vaizdo kameras žadama statyti ten, kur gali būti daugiausiai viešosios tvarkos pažeidimų. Vienos vaizdo kameros darbas per mėnesį turėtų kainuoti apie tūkstantį litų.

Kameromis domisi ir mokinių saugumą norinčios užtikrinti mokyklos.

Bene efektyviausiai vaizdo kameros naudojamos Londone. Čia jos, pavyzdžiui, padėjo demaskuoti teroristus, 2005 metų liepą įvykdžiusius teroro išpuolius viešojo transporto sistemoje.

Tuo tarpu Sankt Peterburgo valdžiai kameros padeda ne tik užtikrinti saugumą gatvėse, bet ir stebėti protesto akcijų dalyvius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kaip atrodytų branduolinis karas tarp Rusijos ir NATO: mokslininkai įvardijo šiurpias pasekmes  (34 milijonai aukų per pirmąsias 5 karo valandas) (194)

Lietuvos pašonėje tarp Rusijos ir NATO kyla konfliktas, Kremlius panaudoja branduolinį ginklą –...

Užkalnis rado restoraną, kuris drįsta tiesiog gaminti maistą (106)

Nežinau kaip jums, o man kartais būna nusibodę restoranai, kavinės, užeigos, sriubos studijos,...

Savo kūnu prekiaujantys vyrai narkotikus leidžiasi miesto centre: išleidžiamų sumų skaičiai – bauginantys (94)

„Kodėl jums nepasilikus dar šiek tiek ilgiau su mumis ir nesuvalgius „Chili con carne“; turime...

Mažas taškelis ant kūno – tik katastrofos pradžia: kaip suvaldyti žaibiškai progresuojančią ligą (39)

Meningokokinė infekcija – ūmi bakterinė infekcija, kuria dažniau suserga vaikai iki 5 metų...

Garsus muzikos prodiuseris Markas Ronsonas prisipažino esąs sapioseksualas (4)

Muzikos prodiuseris sako, kad yra sapioseksualas, praneša people.com. Ketvirtadienį televizijos...

Simona Nainė atvirai apie grožio standartus: nesijaučiu, kad turiu prieš kažką atrodyti ledinė (92)

Šou pasaulyje, scenoje ir žmonių dėmesio centre Simona Nainė praleido daugiau nei pusę savo...

Pamojuokite vasarai atsisveikindami: prasideda šalnos (6)

Astronominis ruduo prasidės vėsiais su šalnomis orais . Sinoptikai šalnas žada jau ne tik dirvos...

Gera žinia keliaujantiems: Vilniuje ir Kaune viešuoju transportu galima naudotis nemokamai (147)

Sekmadienį Vilniuje ir Kaune galima nemokamai keliauti viešuoju transportu .

Atvira liepsna užsiplieskusiame name žuvo žmogus

Sekmadienį Vilniaus ugniagesiai gavo pranešimą, kad žmonės mato atvira liepsna degantį namą, o...

Mirė Paris Hilton senelis, viešbučių magnatas Barronas Hiltonas (26)

Savo namuose Los Andžele mirė Barronas Hiltonas, viešbučių magnatas, išplėtęs savo tėvo...