Kur Valdovų rūmuose panaudotos kelios tonos cukraus? Kaip meška pražudė valdovę Ceciliją Renatą Habsburgaitę? Kiek turto turėjo Lietuvos valdovai, jei prabanga pranoko patį Romos popiežių? Atsakymus į šiuos klausimus galima rasti šeštadienį atidaromuose Valdovų rūmuose, kurie laikomi Lietuvos valstybingumo simboliu.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugoma daugiau kaip 300 tūkst. unikalių Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų, daugiausia XIII-XVII a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos unikalių radinių.

Muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas kartu su kolegomis apie kiekvieną jų galėtų kalbėti valandų valandas. Pageidaujantiems ekskursija čia galėtų trukti ir šešias valandas.

„Esame prie Lietuvos valstybės ir europietiškų šaknų ištakų, kurių čia apstu“, – rodydamas į užkonservuotus seniausius mūrus, siekiančius XIII a. pab. – XIV a. pr., sako V. Dolinskas. Muziejuje eksponuojami ir akmens amžiaus dirbiniai, pagoniškos apeiginės lazdos, alebardų ir špagų, unikalių šarvų kolekcijos.

Rūmuose atkurti reprezentaciniai interjerai, pristatantys rezidencijos stilistinę raidą – vėlyvosios gotikos, renesanso, vėlyvojo baroko. Čia stovi autentiškos krosnys, didžiausia pasaulyje XV-XVII a. koklių kolekcija, valdovų paveikslai ir gausybė kitų Lietuvai priklausančių bei iš kolegų užsienyje pasiskolintų eksponatų.

Dešimtys archeologų, istorikų, restauratorių, meno istorikų dėjo milžiniškas pastangas, kad įmanomai tiksliai pagal turimą informaciją pristatytų rezidencijos viziją.

Meškutė pražudė valdovę

Atidarymo ceremonija vyks Didžiajame rūmų kieme. „Žygimantas Augustas čia buvo karūnuotas, pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu 1529 m., tada taip pat buvo labai didelė iškilmės, baigti statyti renesansiniai rūmai, taigi mes dalyvaujame panašioje ceremonijoje, tik keliais šimtais metų vėliau“, – atidarymo svarbą pabrėžia V. Dolinskas.

Didysis kiemas, kuriame po atidarymo vakare vyks teatralizuotas koncertas, mena ir tragiškas akimirkas. Jame vykdavo viskas: nuo diplomatinių priėmimų iki žvėrių pjudymo varžybų.

„Ne visada žvėrių kovos baigdavosi sėkmingai, po tokių atrakcijų yra netgi mirusi viena mūsų valdovė – Cecilija Renata Habsburgaitė, XVII a. pirmoje pusėje“, – pasakoja V. Dolinskas.

Pasirodymo metu valdovę užkabino ir išgąsdino meškutė. Cecilija Renata Habsburgaitė po keleto dienų mirė pagimdžiusi negyvą kūdikį. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos žmona palaidota Krokuvoje.

Rūmų kieme būta ir romantiškų istorijų – čia Žygimantas Augustas privertė pripažinti savo žmona ir didžiąja kunigaikštiene mylimąją Barborą Radvilaitę. Su ja vėliau Žygimantas Augustas slapčia susituokė katedroje.

Garsėjo pasakiškais turtais

Valdovų rūmus karališkoji šeima – Bona Sforca ir jos sutuoktinis Žygimantas Senasis – statė sūnui Žygimantui Augustui, kurį norėjo matyti ne tik Lietuvos ir Lenkijos valdovu. Jie norėjo, kad Žygimanto Augusto įpėdiniai valdytų didesnę dalį Europos. Tačiau istorija pasisuko kitaip.

Rūmuose kabančiuose paveiksluose Bona Sforca pikta ir tūžminga – tokios jos būdo savybės užfiksuotos istorijoje. „Padarėme galbūt istorinį netaktą – Barbora Radvilaitė, galima sakyti, šiek tiek sukiršino Jogailaičių dinastiją, šiuo atveju ji stovi tarp Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo“, – juokėsi V. Dolinskas. Barboros Radvilaitės biustas įkomponuotas tarp minėtų valdovų paveikslų.

V. Dolinskas atkreipia dėmesį, kad B. Sforca labai nusipelnė Lietuvai. Istorikai seniai paneigė, kad ji galėjo prisidėti prie marčios Barboros Radvilaitės mirties. Vienas Bonos Sforcos nuopelnų – tvarkingi gatviniai kaimai.

Vydas Dolinskas
Vydas Dolinskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Ji taip padidino Žygimanto Augusto, didžiojo kunigaikščio, iždo įplaukas, kad jis galėjo sau leisti įsigyti gobelenų seriją, kuri kainavo tiek, kiek vienerių metų Livonijos karo kampanija. Arba galėjo turėti brangenybių tiek, kad popiežiaus nuncijus Bonžovanis 1560 m. rašė tokių lobių nematęs nei pas popiežių, nei pas Venecijos dožą (kunigaikštį - DELFI)“, – pasakoja Valdovų rūmų direktorius.

Žygimantas Augustas Vilniuje slėpė turtus nuo lenkų – kad jie nežinotų, kiek pinigų išleido. „Išduosiu vieną paslaptį – rugsėjo mėnesį jums padarysime didelę staigmeną – viena tokia ypatinga brangenybė, kuri tame muziejuje saugoma po devyniais užraktais, atkeliaus pas mus, sugrįš į Vilnių po 400 metų ir galėsite pamatyti, kaip atrodė Žygimanto Augusto lobynas. Lobyno daiktai buvo saugomi skrynutėje, kuri pati yra lobis“, – intriguoja V. Dolinskas.

Beje, Žygimantas Augustas garsėjo kaip gobelenų mėgėjas – jis keliaudamas su savimi vežiojosi 160. Jais valdovas puošdavo rūmus, kuriuose apsistodavo.

Valdovų rūmuose kabo Žygimantui Augustui priklausęs, aukso ir sidabro gijomis austas, garsių Briuselio autorių sukurtas gobelenas.

Sunaudojo tonas cukraus

Rūmuose demonstruojamas XVI-XVII a. kanalizacijos fragmentas. Kanalizaciją ir vandentiekį įsivedė Žygimantas Senasis – tai buvo unikalus atvejis to meto Europoje.

Įdomu tai, kad medinių eksponatų išsaugojimui prireikė keleto tonų cukraus.

„Unikalūs mediniai eksponatai restauruojami cukraus pagalba. Jie mirkomi tam, kad būtų ištraukta visa drėgmė, jie būtų nusausinti ir atrodytų užkonservuoti kaip agurkėliai. Ir kad išliktų ateinančioms kartoms šimtmečiais“, – aiškina V. Dolinskas.

Muziejuje eksponuojamas net unikalus medinis šulinys.

V. Dolinskas tikisi, kad Valdovų rūmai nenusileis progresyviausiems Europos ir pasaulio muziejams. Ekspozicijai įrengti muziejininkai turėjo tik mėnesį – būtent tada pirmojo korpuso patalpas paliko statybininkai.

Pasak V. Dolinsko, per mėnesį laiko įrengi muziejų, kuriame yra per 4000 kvadratinių metrų ekspozicinio ploto – neįgyvendinamas uždavinys, tačiau jis įvykdytas. Direktorius mano, kad muziejininkams talkina rūmų globėjas ir gyventojas – šventasis karalaitis Kazimieras.

Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną – atidaromoje rūmų dalyje pristatomi Valdovų rūmų klestėjimo laikai iki XVII a. vidurio. Nuosmukio laikai bus pristatomi dar po keleto metų, kada tikimasi atidaryti antrąjį rūmų korpusą.

Beje, istorikai nesutaria, ar su Valdovų rūmais kaips nors susijęs pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas, kurio karūnavimą šiandien minime.

„Viena aišku – Mindaugo laikais rūmų teritorijoje, žemutinėje pilyje ir aukštutinėje pilyje, jau tikrai gyventa, čia buvo medinis miestas. Iškart po Mindaugo prasidėjo mūrinės pilies statyba – nei patvirtinti, nei paneigti – buvo čia Mindaugas, rezidavo, ar ne – negalima“, – sako V. Dolinskas.

Tiesa, yra istorikų interpretacijų, pagal kurias manoma, kad šioje vietoje galėjo stovėti Mindaugo katedra.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

A. Užkalnis. Idėja Lietuvai – atviriausia pasaulio šalis (27)

Ir aš rašiau, ir kiti rašė apie idėjas Lietuvai , bet vieną savo sumanymą būsiu pamiršęs,...

Jūrų ir oro uostų laukia neeilinės permainos (17)

Valstybės valdomos įmonės – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos oro...

L. Rumšo mirties tyrimas veda į naują dopingo skandalą (17)

Dešimtys pakuočių amfetamino, insulino, kepenų veiklą stimuliuojančių preparatų, vėžiu...

Santaros Vaikų ligoninėje tėvai nufilmavo svirduliuojantį chirurgą papildyta 11.20 val. (290)

Socialiniame tinkle plinta vaizdo įrašas ir tėvų pasipiktinimas, kad Vilniaus Santaros Vaikų...

Naujausia prognozė: jau netrukus pradės mažėti dirbančiųjų (142)

Valstybė surenka dar daugiau mokesčių, o artimiausios šalies ūkio perspektyvos geros. Tačiau jau...

Žemės drebėjimo centre atsidūrusi lietuvė nupasakojo, koks tai jausmas (28)

Meksikoje gyvenanti lietuvė Eglė Tamulytė dirbo prie kompiuterio, kai pajuto itin stiprų žemės...

Vilniuje apvogtas Nacionalinis vėžio institutas – pagrobta medicininės aparatūros už 300 000 eurų (57)

Rugsėjo 20 d. nuo 00 val. iki 4.30 val. Vilniuje, Santariškių g. 1, buvo įsibrauta į Nacionalinį...

TASS: D. Grybauskaitei sakant kalbą, Rusijos delegacija paliko salę (1214)

Rusijos valstybinė agentūra TASS skelbia, kad Rusijos delegacija paliko Jungtinių Tautų...

Kitais metais bus perskaičiuotos visos pensijos (484)

Daugelis girdėjo, kad į pensiją ilgainiui bus galima išeiti tik sulaukus 65 metų. Tačiau retas...

Kebabinėms atėjo sunkūs laikai (125)

Kebabai – maistas, kurį, ko gero, yra ragavęs kiekvienas tūlas lietuvis. Šį patiekalą...