„Sprendimą įvesti visuotinę karo prievolę būtų galima priskirti ambicingam visos valstybės projektui, kuris pareikalautų itin kruopštaus piliečių, valstybės institucijų ir verslo pasirengimo įgyvendinti plataus masto pokyčius ne tik krašto apsaugos sistemoje, bet ir kitose srityse, kartu atsakingai įvertinant visas pasekmes, kaštus ir prisiimant rizikas dėl kariuomenės modelio ir valstybės gynybos koncepcijos kaitos”, – nurodo KAM.
Studijoje numatomi du galimi visuotinio šaukimo modeliai: kasmet būtų šaukiama apie 6100 18–19 metų vaikinų arba kasmet šaukiama apie 11900 18–19 metų vaikinų ir merginų.
Jei būtų nuspręsta įvesti visuotinį šaukimą, dokumente nurodoma, kad būtų šaukiami jaunuoliai, baigę pagrindinio bei vidurinio ugdymo mokyklą ir sulaukę 18–19 metų amžiaus. Svarbu paminėti, kad karo prievolės atlikimo atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje pagrindas būtų panaikintas.
Taip pat numatyta, kad reikalingos pradinės papildomos visuotinio šaukimo įgyvendinimui išlaidos siektų ne mažiau kaip 415 mln. eurų, o pasirengimui bei infrastruktūros sukūrimui reikėtų ne mažiau kaip 6–8 metų.
Išplatintame dokumente pabrėžiama, kad studija nėra siūlymas įvesti visuotinę karo prievolę, o pateiktas vertinimas dėl galimo pašaukimo asmenų skaičiaus, šaukimui reikalingų resursų, nauda ir galimos implikacijos, jei toks sprendimas būtų priimtas.
Už tarnybos vengimą numatoma ir baudžiamoji atsakomybė
Taip pat nurodoma, kad už karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti paskirta administracinė bauda nuo 30 iki 300 eurų, o už vengimą taikoma baudžiamoji atsakomybė.
„Gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų”, – nurodoma KAM parengtoje studijoje, kartu priduriant, kad būtų įvesti papildomi saugikliai.
„Jaunuoliai, neatlikę tarnybos ir neturintys teisėto atleidimo nuo jos, negalėtų gauti vairuotojo pažymėjimo, pretenduoti į valstybės tarnybą, studijuoti aukštosiose mokyklose, gauti valstybės garantuojamos lengvatinės paskolos studijoms finansuoti”, – teigiama projekte.
Be to, nurodoma, kad, siekiant galimų rizikų dėl tarnybos vengimo, būtų numatyta galimybė pašaukti jaunuolį ir vėlesniame amžiuje, taip nesudarant nepagrįstų lūkesčių ateityje išvengti tarnybos.
Numatomos ir skatinamosios priemonės, pavyzdžiui, lengvatos taikymas gyventojų pajamų mokesčiui.
„Kiekvienu atveju būtina kompleksiškai įvertinti tokių priemonių naudą ir sąnaudas bei įvertinti, kad baudimo ir skatinimo priemonių įvedimas lemtų ir diskriminacinių aspektų atsiradimą, kuris jaunuoliui ateityje turėtų ne tik vertybinių, bet ir socialinių, kultūrinių, teisinių ar net ekonominių padarinių”, – pabrėžiama KAM parengtame projekte.
Išimtys atidėti tarnybą būtų taikomos dėl asmens neįgalumo, asmens teistumo, šeiminės padėties ar ypač svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų padaryta žala šauktiniui, jo šeimos nariams arba jų turtui.
