Tačiau iš kitos pusės itin plati valdančioji dauguma gali lemti įstatymų priėmimą „buldozeriu“, turint trijų penktadalių daugumą taip pat galima sėkmingai lemti apkaltas arba, pavyzdžiui, konstatuoti, kad prezidento būklė neleidžia jam eiti pareigų.

„Žiūrint siaurai, yra labai gerai, kai parlamente susidaro vadinamoji perteklinė koalicija – kai koalicijos narių yra žymiai daugiau nei reikia minimaliai daugumai sukurti. Tokia perteklinė koalicija paprastai užtikrina ramesnį gyvenimą, solidesnę, paramą Vyriausybei. Ant to laikosi visos parlamentinės demokratijos“, - DELFI teigė A. Lukošaitis.

Tačiau, kita vertus, perteklinės koalicijos, anot politologo, kartais būna pavojingos, nes teisėkūroje susiduriama su nedemokratiškumo problema.

„Turbūt visi girdėjome tą folklorą – kai sakoma, kad per įstatymus važiuojama buldozeriu. Tai yra pagrindinė lemiama sąlyga ir priežastis, kuomet pradedama piktnaudžiauti solidžiomis daugumomis parlamente. Galima stumti kiaurai viską ir toleruoti kritiką bei oponavimą iš opozicijos tiek, kiek leidžia kantrybė“, - teigė mokslininkas.

Jis taip pat priminė, kad pagal Konstituciją prezidentui paskelbus pirmalaikius parlamento rinkimus, naujai išrinktas Seimas 3/5 parlamento narių dauguma gali paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus, tiek balsų reikia norint priimti konstitucinius įstatymus arba prireikus apkaltos proceso tvarka pašalinti iš pareigų prezidentą, Seimo narius, Konstitcinio Teismo pirmininką, teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus ar Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus.

„Dar pikantiškesnis dalykas – 88 Konstitucijos straipsnis: trys penktadaliai Seimo narių gali konstatuoti, kad prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų. Trys penktadaliai yra ir apkaltos atvejams. Tai tiesiog fantazijoms, reaguojant į dabartinę situaciją. Šiaip nemanau, kad šių dienų politikoje bus piktnaudžiaujama tokiu ginklu, tai yra tam tikras koziris Vyriausybės formavimo pradžioje. Nemanau, kad ta turės didesnės reikšmės paskui“, - sakė A. Lukošaitis.

Nevienalytė dauguma?

Kaip žinoma, valdančiąją koaliciją formuoti ėmėsi socialdemokratai, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šios partijos Seime užsitikrino 86 parlamento narių daugumą. Konstitucinę daugumą sudaro 3/5 visų Seimo narių, arba 84 balsai, kai turima mintyse, kad Seimą šiuo metu sudaro 139 Seimo nariai, nes rinkimų rezultatai Zarasų-Visagino ir Biržų-Kupiškio apygardose buvo pripažinti negaliojančiais.

„Kai turime vadinamąsias minimalias koalicijas su vos vos kelių balsų persvara, labai dažnai kadencijų pabaigose susiduriame su tokia situacija, kai valdančioji dauguma virsta mažuma ir jai pradeda oponuoti nevaldančioji dauguma. Tada pakimba projektai, programos, sprendimai – atsiranda didžiulis neaiškumas. Kai kurios institucijos pasidaro nenuspėjamos, neprognozuojamos. Kad ir paskutinis sprendimas dėl Konstitucinio Teismo išvados. Jeigu būtų buvusi normali dauguma, nieko panašaus nebūtų atsitikę“, - DELFI teigė A. Lukošaitis.

Politologas pripažįsta, kad santykiuose su Prezidentūra itin plati dauguma turės tvirtesnes pozicijas – galės įveikti šalies vadovo veto.

Kita vertus, A. Lukošaitis pabrėžia, kad valdančioji dauguma bus itin nevienalytė – ją sudarys net keturios partijos, kurios dar neparuošė bendros Vyriausybės programos.

Politologas sako, kad nors kol kas koalicijos formavimas tarp partnerių vyko gana sklandžiai, tačiau, jo nuomone, kuriant Vyriausybės programą išlįs nesutarimai, nes socialdemokratų, Darbo partijos, „tvarkiečių“ ir lenkų programinės nuostatos nėra tapačios.

„Pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcijos darbotvarkėje yra konservatyvių nuostatų, susijusių su šeimos reikalais, su tradicijomis, tikėjimu. Kiti pavyzdžiai – Darbo partijos programoje įtvirtintas Seimo narių atšaukimo mechanizmas, kas yra visiškas absurdas liberalios demokratijos požiūriu. „Tvarkos ir teisingumo“ programoje yra nuostatų dėl tiesioginės demokratijos, kas yra nesuderinama su parlamentinės atstovaujamosios demokratijos idėjomis“, - teigė A. Lukošaitis.

„Perteklinėms koalicijos dažnai gresia perdėta ramybė ar ramus apsidraudimas. Nėra tokio susitelkimo ar susikaupimo, kas būdinga siauresnėms koalicijoms. Galvojama, kad čia mūsų daug, visiems klausimams balsų užteks, o pasirodo, kad tam tikras perteklius trukdo palaikyti vienybę ir sutelktumą. Tai tą naujoji koalicija turėtų atsiminti iš karto“, - pridūrė politologas.

Egzistuoja nuojauta dėl blogų daugumos santykių su prezidente

Politologas pripažįsta, kad prisiminus A. Kubiliaus vadovaujamos koalicinės daugumos santykius su prezidente Dalia Grybauskaite ir matant prezidentės požiūrį į besiformuojančią naują daugumą, iš tiesų egzistuoja nuojauta, jog viskas krypsta į blogesnę pusę.

„Nesutarimų, nenuspėjamumų, stebinančių dalykų tikimybė išauga visada, kai prezidentas praranda valdančiosios koalicijos paramą. Galima sakyti, kad su pasitraukiančia koalicija prezidentė labai gražiai sutarė – buvo abipusis supratimas, buvo remiamos programos, idėjos ar pozicijos, o dabar galime nujausti, kad reikalai keičiasi į kitą pusę, todėl yra tam tikra kova dėl pozicijų toje besikeičiančioje tikrovėje“, - teigė A. Lukošaitis.

Jo teigimu, apskritai prezidentas gali būti stiprus tokioje partinėje sistemoje, kurioje nėra itin daug partijų. Kai partijų daug, o sistema fragmentuota, prezidentas priverstas ieškoti paramos iš įvairių pusių.

„Kad normaliai sistema veiktų, reikia partinės sistemos, kurioje įtakingų partijų skaičius būtų suspaustas iki minimumo. Pridedame galingą, įtakingą prezidentą – ir viskas labai gražiai dera. Taip yra, kai prezidentas turi aiškią paramą iš vienos ar kitos pusės. Na, o pas mus partinė sistema stipriai fragmentuota, todėl nieko nuostabaus, kad prezidentė žaidžia tokį žaidimą, kuris nelabai daug kam patinka ir nelabai dera su parlamentinės demokratijos esme“, - sakė politologas.