Birželio 1 dieną Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad V. Semeška pasirašė susitarimą su agentūros prezidentu Ismailu Demiru dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje.

„Tai atveria mums žalią koridorių ginkluotės įsigijimui ir tolimesniam bendradarbiavimui gynybos pramonės srityje“, – feisbuke rašė V. Semeška ir patalpino bendrą nuotrauką su Turkijos Gynybos pramonės agentūros vadovui I. Demiru.

KAM šį susitarimą pavadino istoriniu.

Anot ministerijos, tai leis „glaudžiau abiems šalims bendradarbiauti gynybos resursų įsigijimo ir gynybos pramonės srityse, perkant ir/ar modernizuojant karinę įrangą, tarp kurių – ir bepiločiai orlaiviai“.

Į Turkiją viceministras vyko derinti Ukrainai skirto „Bayraktar“ drono, kuriam pinigų surinko visuomenininkas Andrius Tapinas, įsigijimo.

Tačiau V. Semeška teigė su Gynybos pramonės agentūros vadovu aptaręs ir galimą mažiausiai vienos dronų sistemos įsigijimą Lietuvos kariuomenei – sistema būtų sudaryta iš šešių dronų ir jų valdymo įrangos.

Arvydas Anušauskas

KAM anksčiau svarstė įsigyti amerikietiškus kovinius dronus „Switchblade“, bet V. Semeška BNS aiškino, šie planai vienas kitam neprieštarauja.

„Tai nėra alternatyva vienas kitam, „Switchblade“ eina savo ruožtu. Mums būtų gerai turėti keletą sistemų, susipažinti ir vertinti, kurias verta plėsti“, – naujienų agentūrai kalbėjo viceministras.

Apie tai, kad Lietuva norėtų įsigyti visą „Bayraktar“ sistemą, yra kalbėjęs ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Tai yra keletas aparatų, kuriuos Lietuvos kariuomenė išmoktų valdyti, panaudoti, – birželio pradžioje aiškino jis. – Norint įsigyti sistemą, mes siųsime ekspertus artimiausiais mėnesiais į Turkiją, kad jie visą tai įvertintų, sutartų. Ir, galiausiai, po visų formalumų (būtų – aut.) sudaryta sutartis. Bet įgyvendinti ją bus greičiausiai įmanoma po metų, galbūt – dviejų. Nes, kaip žinot, ant lentynų gulėjo tik vienas „Bayraktar“, kuris artimiausiu metu atsiras pas mus, kitus reikia pagaminti“, – teigė jis.

Vilius Semeška

2020 metų gruodžio viduryje JAV paskelbė įvedanti sankcijas Turkijai.

Jos įvestos už tai, kad kad ši, nepaisant perspėjimų, iš Rusijos įsigijo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400.

Dėl šio 2,5 mlrd. dolerių vertės pirkinio turkai su pagrindiniu Rusijos ginklų eksportuotoju „Rosoboronexport“ susitarė dar 2017 metais.

JAV sankcijų taikiniu tapo ta pati Turkijos Gynybos pramonės agentūra, su kuria bendradarbiavimo susitarimą birželį pasirašė V. Semeška.

Valstijos uždraudė išduoti bet kokias eksporto iš JAV licencijas bei paskolas šiai agentūrai.

Sankcijos paskelbtos ir keturiems agentūros vadovams, taip pat jos prezidentui I. Demirui – jam draudžiama atvykti į JAV ir turėti čia turto.

Semeška: sankcijos nebus pažeidžiamos

Apie KAM bendradarbiavimą su agentūra, kuriai mūsų svarbios partnerės JAV taiko sankcijas, paklaustas V. Semeška Delfi teigė, kad šiuo klausimu „buvo paleista rizikų valdymo procedūra“.

„Buvo išanalizuota tiksliai, kur, kam, kokios sankcijos ir už ką. Be jokios abejonės, mes į tai atkreipėme dėmesį ir jokiu būdu nebus jokios sankcijos pažeidžiamos. Dar daugiau – mes bendraujame tiek su mūsų partneriais amerikiečiais tomis temomis, tiek su turkais, dėl to visi jautrumai yra mums žinomi ir derinami. Kita vertus, nepamirškime, kad turkai lygiai taip pat yra NATO, mūsų sąjungininkai, kurie ne kartą oro policiją siuntė į Baltijos regioną. Bendradarbiavimas tam tikrose srityse yra, yra tam tikri apribojimai, į kuriuos mes, be jokios abejonės, nesikišame“, – kalbėjo KAM viceministras.

Paklaustas, ar galima taip sakyti, kad JAV partneriai tokį Lietuvos žingsnį palaimino, V. Semaška patikino, kad taip pasakyti negalima.

„Taip nepasakyčiau, jokio palaiminimo nebuvo, tiesiog mes įvertinome tas sankcijas, išanalizavome, kokios jos ir kam jos taikomos, kokie apribojimai, tai mūsų veiklos sritis su turkais į šias sankcijas nepapuola, šita veiklos sritis“, – sakė jis.

V. Semeška patikino, kad iš JAV Lietuva „jokios neigiamos nuomonės neturi“.

Ar būtina dronų sistemą pirkti per šią agentūrą?

Anot krašto apsaugos viceministro, pasirašytas susitarimas su Turkijos Gynybos pramonės agentūra neužkerta Lietuvai kelio dronų sistemą pirkti tiesiai iš ją gaminančios bendrovės, galėtų būti pasirašyta ir tarpvyriausybinė sutartis – būdų įsigyti „Bayraktar“ sistemą esą yra ne vienas.

„Yra kelios galimybės, žiūrėsime, kuri mums palankesnė, kuri paprastesnė. Bet iki paties pirkimo reikia nueiti tam tikrą kelią“, – kalbėjo jis.

Šiuos bepiločius gamina privati įmonė, kurios vienas bendrasavininkių yra Turkijos prezidento Recepo Erdogano žentas.

Bayraktar

V. Semeška sakė, kad KAM nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl dronų sistemos įsigijimo.

„Analizuojame pačią sistemą. Su turkais, su bendrove „Baykar“ yra sutarta, kad mūsų specialistai artimiausiu metu vyks į bendrovę ir bus išsamiai supažindinami su riboto naudojimo informacija apie pačią sistemą, ne tik apie skraidykles – kovinius dronus, bet ir apie jų paleidimo, valdymo sistemas, radarus“, – pasakojo jis.

Lietuvos ekspertai, anot jo, susipažins su informacija ir pasižiūrės, kiek mus ši sistema yra tinkama.

„Tuomet bus sprendžiama, ar mes norime įsigyti“, – sakė jis.

Baiminosi, kad rusai rinks informaciją

Prieš paskelbiant sankcijas Turkijos pusėn beveik metus skriejo JAV perspėjimai. Dėl tos pačios priežasties Turkija buvo pašalinta iš naikintuvų F-35 programos.

Nutraukus Turkijos narystę programoje ji neteko galimybės įsigyti naujos kartos lėktuvų. Vašingtonas baiminosi, kad Rusija per Turkijai parduotas oro erdvės gynybos sistemas galėtų slapta rinkti informacija apie modernius NATO orlaivius.

Paskelbęs apie sankcijas tuometis JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo teigė, kad Turkija buvo ne kartą įspėta, jog S-400 sistemos įsigijimas kelia grėsmę JAV karo technologijoms, prisideda prie Rusijos gynybos pramonės finansavimo ir suteikia Rusijai prieigą prie Turkijos gynybos pramonės.

„Jungtinės Valstijos aukščiausiu lygiu ir daugybę kartų aiškiai nurodė Turkijai, kad jos sprendimas įsigyti S-400 sukels grėsmę JAV karinių technologijų bei karių saugumui ir leis Rusijos gynybos sektoriui gauti daug lėšų, taip pat užtikrins Rusijai prieigą prie Turkijos ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės“, – teigė M. Pompeo.

Jis pabrėžė, kad jokie susitarimai su Rusija gynybos srityje yra negalimi.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

Jau prasidėjus karui Ukrainoje, šių metų balandžio pabaigoje, Turkija pareiškė, jog vis dar tariasi dėl antros S-400 partijos.

Pirmąją rusiškų „žemė–oras“ klasės raketų partiją Turkija gavo 2019 metais. Valstybinės Turkijos televizijos cituotas I. Demiras aiškino, kad sutartyje su rusais visada buvo numatyta, kad Ankara gaus dvi rusiškų kompleksų baterijas.

„Toliau įgyvendiname tą patį sprendimą, kurį priėmėme nuo pat pradžių“, – paaiškino jis. – Galėjome iš karto priimti antrąją partiją, tačiau vienas iš svarbių projekto parametrų buvo susijęs su tam tikru technologiniu bendradarbiavimu ir bendrais gamybos parametrais“.

Nors Turkija yra yra NATO narė, ji neprisidėjo prie Vakarų sankcijų Rusijai, kita vertus, pastaraisiais metais Turkija mezgė vis glaudesnius ryšius su Ukraina. Pirmąjį šių metų ketvirtį Ukraina iš Turkijos gavo 30 kartų daugiau ginkluotės įrangos, nei prieš metus.

Delfi yra rašęs, kad iš Tekirdago miesto, kuriame veikia dronų „Bayraktar“ gamykla, iki Ukrainos ir Lenkijos sienų skraidančių krovininių lėktuvų skaičius rodo, kad turkiška ginkluotė nemažais kiekiais ir toliau keliauja į Ukrainą, tačiau turkai detalių apie paramos mastus neteikia.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)